Kdėl apie smurtą nėra pranešama, mokytojai įvardija baimę. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Vasarį atlikto smurto prieš vaikus tyrimo duomenimis, 46 proc. apklaustų mokytojų sako, jog per praėjusius metus jų mokymo įstaigose pasitaikė smurto prieš vaikus atvejų.
Išskyrė kaimo mokyklas
Daugiau kaip 29 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad jų mokyklose buvo iki 5 atvejų per metus, kai vaikas smurtavo prieš kitą vaiką, 5 proc. teigė, kad pasitaikė daugiau nei 10 smurto atvejų.
Taip pat respondentai paminėjo ir suaugusiųjų smurtą mokyklose: 8 proc. apklaustųjų nurodė, kad buvo fizinis smurtas, 9 proc. – kad psichologinis. 17-ka mokytojų nurodė, jog buvo atvejų, kai suaugusieji seksualiai smurtavo prieš vaiką, ir net 31 mokytojas – jog vaikai seksualiai išnaudojo kitus vaikus.
Tyrimo duomenimis, dažniau smurtaujama miesto tipo gyvenviečių mokyklose, tačiau smurto rūšys išsiskyrė ir pagal gyvenamąją vietą: vaikai fiziškai prieš kitus vaikus dažniau smurtauja kaimo ir miesto tipo gyvenviečių mokyklose, o seksualinio smurto iš vaikų ir iš suaugusiųjų dažniau pasitaiko kaimo mokyklose.
Daugiau smurto atvejų užfiksuota progimnazijose nei pradinėse mokyklose ar gimnazijose. Daugiausia smurto (vaikų ir suaugusiųjų) mokytojai pranešė esant 12–15 metų grupėje nei kitose, tačiau viena grupė išsiskyrė – suaugusieji labiau seksualiai smurtauja prieš vaikus, kurie yra jaunesni nei 7 metų.
Bijo pranešti
Penktadalis tyrime dalyvavusių mokytojų nurodė, jog apie smurtą prieš vaikus praneša tik kartais, o 3 proc. teigė, kad visai nepraneša.
Kaip priežastis, kodėl apie smurtą nėra pranešama, mokytojai įvardija baimę, kad prieš auką nebūtų toliau smurtaujama, ar neįsitikinimą buvus smurtui.
40 proc. tokių atvejų, kuomet mokytojai įtarė buvus smurtą, vėliau pasitvirtina. Iš tų mokytojų, kurie pranešė apie smurtą, tik 15 proc. kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybas.
Tyrime dalyvavo 1525 mokytojai iš visos Lietuvos.
Tyrimą, pritarus Švietimo ir mokslo ministerijai bei Vilniaus miesto savivaldybei, inicijavo labdaros ir paramos fondas „Sniečkaus fondas“, VU Medicinos fakulteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedra, Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas.
Butu gerai,kad mokyklose ir apie jas,butu vaizdo stebejimo kameros. Nemanau,kad tevai butu pries? Kitas klausimas,nejau tevai ,ar seimos nariai nepastebi savo vaiko grizusio is mokyklos nelinksmo ar nesnekaus? As isauginau du savo vaikus ir grizus dukrai is mokyklos,su ja pabendravus,suprasdavau,kad su ja kazkas netaip? Nenoriai,bet man su ja rgaziai pabendravus,ji pasisakydavo,kad ja muse berniukas.Teko pabendrauti su tuo berniuku ir jis to daugiau niekada nedare,tiesiog jie tapo gerais draugais. Taip kad,daugiau bendraukime ir matykime savo vaikus.
Murtas egzistuoja
mokytojai apie jį mažai šneka, nes patys jo net nenori jo kontroliuoti
tokiem mokytojam linkėčiau tik kuo greičiau gauti į galvą