Ir mūsų rajono bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose moksleiviai bus pratinami prie elektroninio atsiskaitymo. Savivaldybės taryba pritarė Finansų ministerijos iniciatyvai – septyniolikos ugdymo įstaigų valgyklose nutarta įdiegti atsiskaitymą negrynaisiais pinigais.
Svarstant projektą, iš kai kurių politikų nuskambėjo replika, kad šitaip remiami bankai, tačiau dauguma pasisakė, kad reikia palaikyti pažangą.
Tikimasi, kad elektroninis atsiskaitymas įstaigų vadovams padės labiau kontroliuoti valgyklose gaunamas pajamas, o tėvams – žinoti, kur vaikai išleidžia iš jų gaunamus pinigėlius.
Savo lėšų – nedaug
Sprendimo projektą politikams pristačiusi Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Sandra Ramanauskienė informavo, kad liepos mėnesį Finansų ministerija inicijavo, o Europos socialinio fondo agentūra paskelbė kvietimą tapti partnere projekte „Atviros ekosistemos atsiskaitymams negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose kūrimas“. Jo tikslas – didinti atsiskaitymo negrynaisiais pinigais galimybes bendrojo ugdymo įstaigose.
Ši Finansų ministerijos iniciatyva bus įgyvendinama vykdant dvi pagrindines veiklas – bendrojo ugdymo mokyklų atsiskaitymo negrynaisiais pinigais valgyklose infrastruktūros diegimą ir mokinių aprūpinimą elektroniniais mokinio pažymėjimais su veikiančia mokėjimo funkcija.
Projekto įgyvendinimo metu numatoma Mažeikių rajono savivaldybės 17-oje bendrojo ugdymo įstaigų įsigyti atsiskaitymo negrynaisiais pinigais techninę ir programinę įrangą: kasos kompiuterius, čekių spausdintuvus, bankinių kortelių skaitytuvus, magnetines korteles personalo registracijai, kasos bei administratoriaus programas ir kt.
Mokiniai bus aprūpinti elektroniniais mokinio pažymėjimais. Taip pat bus sudaryta galimybė pažymėjimuose įdiegti ir kitas funkcijas, pavyzdžiui, nemokamo maitinimo apskaitą, neformalaus švietimo apskaitą, lankomumo ir praėjimo kontrolę, bibliotekos paslaugas, viešojo transporto bilietą.
Suteikiama šimtaprocentinė dotacija
S. Ramanauskienė paaiškino, kad savivaldybės biudžeto lėšomis tiesiogiai prie projekto įgyvendinimo prisidėti nenumatoma, nes suteikiama 100 proc. dotacija.
„Tačiau, kad projektas sėkmingai būtų įgyvendintas ir veiktų, reikės atlikti viešojo pirkimo procedūras ir įsigyti įrangos aptarnavimo, e. piniginės palaikymo bei kitas būtinas paslaugas. Taip pat Savivaldybė turi užtikrinti su projektu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų ir projekto lėšas viršijančių išlaidų padengimą“, – informavo Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja.
S. Ramanauskienės teigimu, sunku būtų tiksliai suskaičiuoti, kiek Savivaldybei kainuos visų sistemų, programų, kasos aparatų išlaikymas, bankų mokesčiai ir kt.
„Mes nežinome, kas kokį atsiskaitymą pasirinks. Jei bus atsiskaitoma elektroniniu mokinio pažymėjimu, tai nieko nekainuos, jei banko kortele – už vieną atsiskaitymą bankai ima tris ar keturis centus“, – apie išlaidas iš savivaldybės biudžeto kalbėjo vedėja.
Savivaldybei – aptarnavimo išlaidos
Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus apytiksliais skaičiavimais, elektroninio atsiskaitymo įrangos aptarnavimas, palaikymas ir kitos būtinos paslaugos 17-oje ugdymo įstaigų biudžetui kainuos apie 35 tūkst. eurų.
Finansų ministerijos kvietimą jungtis prie atsiskaitymo negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose diegimo projekto svarstant Savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose nuskambėjo replika, kad ši naujovė labiausiai gali būti naudinga bankams. Tačiau daugelis pasisakiusiųjų kalbėjo apie tokio atsiskaitymo naudą, teigiamai vertindami ir tai, kad ateityje bus galima išplėsti elektroninio mokinio pažymėjimo funkcionalumą.
„Tenka susidurti su atsiskaitymo problemomis. Šis projektas – išsigelbėjimas tokioms savivaldybėms, kaip ir mūsų, kurios per dešimt ar penkiolika metų net nesugeba kasos aparatų mokyklų valgyklose įsirengti arba išsireikalauti, kad apskaita vyktų teisingai, kad visi pinigai iš valgyklų patektų į savivaldybės biudžetą. Patys nesugebėjome, gerai, kad kas inicijuoja, tai mums neprisidėti prie tos iniciatyvos būtų nusikalstama“, – Finansų ministerijos iniciatyva džiaugėsi Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto narys Deivydas Vyniautas.
Tarybos nario nuomone, per metus 35 tūkst. eurų suma 17-ai įstaigų nėra didelė – per mėnesį susidaro tik apie 3 tūkst. eurų, vienai įstaigai – mažiau nei du šimtai.
Politikas įžvelgė ir kitą teigiamą rezultatą: „Kai valgyklose nebeliks grynųjų pinigų, nebebus galimybės tų pinigų padėti kažkur „ne ten“, kur jie neturėtų būti padedami.“ Politiko teigimu, taip atsiras daugiau pajamų iš valgyklų, nei jų pareikalaus elektroninės atsiskaitymo sistemos aptarnavimas.
Tikslas – finansinis raštingumas
Liepos mėnesį Finansų ministerija savivaldybių atstovams pristatė projektą, skirtą skatinti mokinių atsiskaitymus negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose. Ministerija informavo, kad ruošdamasi projektui ji su mokyklų ir savivaldybių bendruomene pasitikrino, ar jis būtų aktualus.
Iniciatyvą palaikė net 82 proc. tėvų (iš 4 869 respondentų) ir 78 proc. mokinių (iš 3 179 respondentų). Taip pat teigiamai atsiliepė net 83 proc. savivaldybių (iš 52 respondentų). Pagrindiniai nurodomi mokėjimų negrynaisiais pinigais privalumai – paprastesnis atsiskaitymas, saugumas ir finansinio raštingumo ugdymas.
„Kurdami mokinių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais aplinką, siekiame vaikams suteikti praktinių žinių apie skaitmeninius finansus, tinkamą elgesį skaitmeninėje erdvėje, saugumą bei skaitmeninių paslaugų privalumus. Be to, projektas leis mokyklose plėsti ne tik negrynųjų pinigų naudojimą, bet ir kitų skaitmenizuotų paslaugų teikimą, kas yra ypač aktualu kuriant šiuolaikišką ir modernią mokyklą“, – tokį pagrindinį tikslą įvardijo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Savivaldybės administracijos aiškinamajame rašte prie šio sprendimo projekto kaip svarbiausias teigiamas rezultatas įvardijama tai, kad sumažės socialinė atskirtis, bus išvengiama mokinių skirstymo pagal tėvų gaunamas pajamas.
„Šiuo metu mokiniai, gaunantys nemokamą maitinimą, valgyklose turi pateikti maisto talonus, dėl ko daugelis tokių mokinių jaučiasi nejaukiai. Naudojant EMP (elektroninį mokinio pažymėjimą), ši atskirtis nebus pastebima“, – teigiama rašte.
Pasisako už pažangą
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus politikus patikino: apie dalyvavimą Finansų ministerijos inicijuotame projekte jis kalbėjęsis su bendrojo ugdymo įstaigų vadovais ir pasipriešinimo nesulaukė.
„Santarvės“ kalbinti ugdymo įstaigų vadovai taip pat teigiamai vertino Savivaldybės tarybos sprendimą į mokyklų valgyklas įsileisti atsiskaitymą negrynaisiais pinigais.
„Šiuolaikiškai judame į priekį, tai normalu. Modernėjame, visas pasaulis grynųjų pinigų atsisako. Tikimės, kad nupirks reikalingus įrankius ir apmokys, ką reikia daryti, nepaliks „ant ledo“, – samprotavo „Ventos“ progimnazijos direktorė Ramunė Badaukienė.
Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija atsiskaitymą bankinėmis kortelėmis valgykloje buvo įsivedusi bene prieš penkerius metus, tačiau po pusmečio jų atsisakė, nors bankui dar teko mokėti ir aptarnavimo mokestį.
„Vaikams tėvai neįdiegė noro pratintis prie elektroninio atsiskaitymo, o gal ir patys jie nenorėjo. Tėvai jaunėja, galbūt dabar kitaip žiūrės į šią naujovę“, – kalbėjo gimnazijos vadovė Rima Širvinskienė, taip pat pasisakanti už atsiskaitymą kortelėmis.
Didesnė pajamų ir išlaidų kontrolė
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo A. Stonkaus teigimu, atsiskaitymas negrynaisiais pinigais esąs daug saugesnis ir paprastesnis. Tokia atsiskaitymo galimybė leistų moksleiviams ugdyti finansinį raštingumą, be to, ir tėvai matytų, kur ir kiek vaikai išleidžia pinigų.
„Kitas dalykas, pasibaigs visos spekuliacijos, įtarimai, kad valgyklose nesąžininga apskaita. Aišku, to nei paneigsi, nei patvirtinsi – kaip nori, taip ir sakai. Aš tvarkos šalininkas ir man apskaita su banko kortelėmis ar su elektroniniu mokinio pažymėjimu, tai yra be grynųjų pinigų, priimtinesnė“, – „Santarvei“ pabrėžė vedėjas.
Apie pinigų, kuriuos išleidžia jų vaikai, kontrolę kalba ir tėvai. Tuo labiau kad elektroniniame dienyne (kai atsiskaitoma mokinio pažymėjimu) tėvai galės matyti, ką vaikas pirko, ką valgė.
„Įduodi vaikui pinigų ir nežinai, ar jis pietavo valgykloje, ar pinigus išleido šalia esančioje parduotuvėje saldumynams. O jei bus elektroninis atsiskaitymas, tėvų įnešti pinigai bus išleidžiami sveikesniam valgyklos maistui“, – samprotavo penktoko mama prisistačiusi jauna moteris.
Vienetiniai atvejai – ne reiškinys
Šiuo metu grynųjų pinigų valgyklose nereikia tik gaunantiems nemokamą maitinimą – juos atstoja talonai. „Santarvės“ kalbinti mokyklų vadovai didele nesąmone pavadino kalbas apie socialinę atskirtį, patyčias ar tokių vaikų diskriminaciją.
„Neturi, ką sugalvoti, tai sugalvoja šitokią nesąmonę. Nieko panašaus nėra. Bet kažkas inicijuoja mąstymą, kad tie vaikai yra kažkokie kitokie. Galbūt būna vienetinių atvejų, išlenda koks nemandagus žmogus, bet tai nėra kažkoks reiškinys, kurį galėtume vadinti masiniu. Tiesiog pasigavę iš praeities, kad taip gali būti“, – dėl tokių aiškinimų pyko „Ventos“ progimnazijos vadovė R. Badaukienė.
Panašiai kalbėjo ir kiti vadovai, priminę, kad nemokamas maitinimas priklauso ne tik mažas pajamas gaunančių tėvų vaikams, bet ir visiems pirmokams ir antrokams.
„Juokinga girdėti apie dėl nemokamo maitinimo diskriminuojamus vaikus. Gal didžiuosiuose miestuose taip ir yra, tik ne pas mus. Niekas nesikrato talonų, atvirkščiai – yra ir daugiau norinčiųjų jų gauti. Pas mus yra „ilgoji gimnazija“ – nuo darželio iki dvyliktos klasės, visi susigyvenę, neskirsto niekas vaikų pagal tėvų padėtį. Be to, visų materialinis lygis panašus“, – situaciją komentavo Židikų gimnazijos vadovė R. Širvinskienė.
Atšaukti projekto neketina
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A. Stonkus negalėjo atsakyti, kada rajono valgyklas pasieks elektroninio atsiskaitymo įranga: politinis sprendimas priimtas, reikalingi duomenys surinkti, su bankais padirbėta, laukiama aprašų iš Finansų ministerijos.
Skyriaus vedėjas pastebėjo, kad jau sklando kalbos, jog projektas gali būti stabdomas, nes mažai savivaldybių pareiškė norą jame dalyvauti.
„Mes jau pajudėję į priekį. Žinome, kiek juodo darbo yra, ruošiantis elektroniniam atsiskaitymui. Gal kai kurios savivaldybės jo išsigando“, – samprotavo „Santarvės“ pašnekovas.
Situaciją pakomentuoti „Santarvė“ paprašė ir Finansų ministerijos.
„Atkreipiame dėmesį, kad šiuo projektu nėra siekiama atsisakyti grynųjų pinigų. Projekto metu bus sudarytos sąlygos mokiniams atsiskaityti negrynaisiais pinigais, tačiau atsiskaitymas grynaisiais pinigais taip pat išliks (nebent pačios savivaldybės ir / arba mokyklų bendruomenės nuspręs atsisakyti grynųjų pinigų, tai yra jų apsisprendimo teisė).
Projektą numatyta pradėti 2023 m. pradžioje ir pabaigti iki 2023 m. pabaigos. Kitaip tariant, projekto įgyvendinimas prasidės netgi anksčiau, nei numatyta, o kitų mokyklų apsisprendimas neturi įtakos toms, kurios jau nusprendė prisijungti prie projekto. Ketinimų atšaukti projektą taip pat nėra“, – paaiškino ministerijos atstovai.
