Nuo sausio 1 d. įsigaliojo gyventojams svarbių pasikeitimų. Vieni jų teigiamai pakoreguos gaunamas pajamas, kiti privers dar labiau skaičiuoti ir planuoti savo išlaidas.
Ekonomistai prognozuoja, kad ir toliau neišvengsime komunalinių paslaugų, maisto produktų ir kitų prekių brangimo. Dėl Vyriausybės, Savivaldybės tarybos ar kitų institucijų sprendimų kai kurie pokyčiai mus pasitiko jau pirmosiomis metų dienomis.
Paskelbta apie didesnes elektros, dujų kainas, daugiau kainuos ir alkoholiniai gėrimai bei rūkalai.
Didėja dirbančiųjų pajamos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia: minimali mėnesinė alga 2023 m. didėja iki 840 eurų (110 eurų daugiau nei 2022 m.).
Minimalusis valandinis atlygis nuo metų pradžios didinamas iki 5,14 euro vietoje anksčiau nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,67 euro, arba apie 15 proc.
Auga ir neapmokestinamas pajamų dydis – iki 625 eurų, t. y. didėja 15,7 proc. Uždirbančiųjų minimalųjį atlyginimą pajamos „į rankas“ sieks 633 eurus, arba bus 83 eurais didesnės nei iki šiol.
Didėja ir biudžetininkų pajamos, nes biudžetinėse įstaigose 5 eurais – nuo 181 iki 186 eurų – didinamas bazinis pareiginės algos dydis. 2022 m. pareiginės algos bazinis dydis augo 4 eurais.
A, B ir C lygio pareigybių minimalius koeficientus numatoma padidinti nuo 10 iki 12 proc. Pastovioji algos dalis didės apie 0,5 koeficiento.
Įvertinus visus pasikeitimus, biudžetinių įstaigų tarnautojų, darbuotojų, pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimai didės nuo 23,5 iki 161 euro.
Gali nutrūkti sveikatos draudimas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia: savarankiškai dirbantieji ir gyventojai, patys mokantys už privalomąjį sveikatos draudimą nuo minimalios mėnesinės algos, sausį turėtų būti atidesni mokėdami šią įmoką. Didėjant minimaliajai mėnesinei algai, didėja ir šios įmokos.
Nuo sausio kas mėnesį „Sodrai“ šie gyventojai turės pervesti 58,63 euro (2022 m. buvo 50,95 euro). Ūkininkai ir jų partneriai, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra mažesnis arba lygus 2, kas mėnesį mokės 19,57 euro, tie, kurių didesnis nei 2, – 58,63 euro.
„Sumokėjusieji įmokas pagal ankstesnius dydžius bus nedrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir už gydymo bei sveikatos priežiūros paslaugas teks susimokėti. Atidesni turėtų būti tie gyventojai, kurie turi nusistatę automatinį apmokėjimą interneto banke, – sumas reikėtų pakeisti“, – įspėjama „Sodros“ pranešime.
Tie gyventojai, kurie nedirba, neieško darbo, nesimoko ir nėra draudžiami valstybės lėšomis, minimalias įmokas – 58,63 euro kas mėnesį – turi mokėti patys. Nesumokėjus įmokos iki einamojo mėnesio pabaigos, nutrūksta sveikatos draudimas.
Keisis ir senjorų pajamos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sulaukus senatvės galima gauti socialinio draudimo senatvės pensiją arba senatvės pensiją neįgaliajam, taip pat našlių pensiją arba vienišo asmens išmoką. Iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams galima gauti išankstinę senatvės pensiją, o netekus darbingumo – netekto darbingumo pensiją.
Vidutinė senatvės pensija nuo metų pradžios didės nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės nuo 513 iki 575 eurų, t. y. daugiau nei 12 proc.
Ministerija pabrėžia: kiekvienam pensijos gavėjui šis padidėjimas bus individualus. Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
Bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Praėjusiais metais pensijos buvo didintos du kartus: sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5 proc.
Pareigūnų, karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo sausio 1 d. indeksuojamos 4,6 proc. Vienišo asmens 35 eurų dydžio išmoka (didėja 3 eurais), kaip ir anksčiau, skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo. Atsižvelgiant į prognozuojamą 354 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį (87 eurais didesnis nei pernai), mažiausių pensijų gavėjai vidutiniškai gaus 31,17 euro priemoką prie pensijos.
Žmones, gaunančius pensijas už einamąjį mėnesį, didesnės pensijos pasieks sausį, o tuos, kurie pensijas gauna už praėjusį mėnesį (išankstines senatvės pensijas, valstybines pensijas, šalpos pensijas), didesni mokėjimai pasieks vasario mėnesį.
Keisis ir socialinės išmokos
Nuo sausio mėnesio šalpos pensijų bazė ūgtelėja nuo 173 eurų iki 184 eurų. Teisę gauti šalpos pensiją turi neįgalūs vaikai, senatvės pensijos amžių sukakę arba netekusiais 45 proc. ir daugiau darbingumo pripažinti asmenys, neturintys teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijos išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją.
Padidintos šalpos neįgalumo pensijos gyventojų pajamas per metus didina bent 66 eurais arba 297 eurais – priklausomai nuo nustatyto neįgalumo ar darbingumo lygio.
Didesnės šalpos išmokos gavėjus pasieks vasarį, nes mokamos už praėjusį mėnesį.
Tikslinių kompensacijų bazė bus didinama nuo 138 eurų iki 147 eurų. Pernai ji siekė 120 eurų.
Valstybės remiamų pajamų dydis didinamas 10 eurų ir nuo sausio sieks 157 eurus. Vidutinis socialinės pašalpos dydis nuo kitų metų asmeniui per mėn. padidės nuo 124,4 iki 133 eurų. Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.
Bazinė socialinė išmoka sudarys 49 eurus. Atitinkamai augs nuo jos priklausančių išmokų dydžiai: vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.
Pasikeitimai – aktualūs tėvams
Po Naujųjų įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, aktualūs tėvams, – suteikta teisė į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma bus taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų jų pasirinkimu.
Įprasta darbo laiko norma (40 val. per savaitę) dirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams darbo laikas trumpinimas iki 32 val., t. y. 8 val. per savaitę. Tuo atveju, jeigu darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba pagal pagrindinę darbo sutartį ir pagal susitarimą dėl papildomo darbo jungimo būdu bei jo darbo laiko trukmė per savaitę yra iki 60 val., arba darbo laiko norma mažesnė nei 40 val., tokiam darbuotojui darbo laikas būtų trumpinamas proporcingai.
Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamų tėvystės atostogų trukmė išliks tokia pati – 30 kalendorinių dienų, tačiau ji galės būti skaidoma į dvi dalis. Kaip ir anksčiau, šiomis atostogomis tėčiai galės pasinaudoti bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, kol jam sukaks vieni metai.
Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas vaiko priežiūros atostogas, bet kuriuo metu, kol vaikui sukaks 18 arba 24 mėnesiai, pirmiausia turės teisę pasinaudoti 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalimi, kuri niekam negalės būti perleista. Tai reiškia, kad tiek vaiko tėtis, tiek mama bent po 2 mėnesius turėtų prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką bus galima dalytis pagal šeimos poreikį. Neperleidžiamos dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negalės imti tuo pačiu metu.
Kaip ir iki šiol, darbuotojai vaiko priežiūros atostogomis galės naudotis, kol vaikui sukaks 3 metai. Taip pat šias atostogas, pagal šeimos poreikį, bus galima imti visas iš karto, dalimis arba pakaitomis, grįžti į darbą joms nepasibaigus.
Brangsta elektros tiekimas
Elektros vartotojams – nelinksmos naujienos – elektra ir toliau brangsta: pirmąjį pusmetį teks mokėti daugiausia 28 centus už kilovatvalandę, antrąjį pusmetį – 33 ct. 2022 m. 1 kWh kaina buvo 24 centai.
Populiariausio vieno laiko zonos tarifo plano „Standartinis“ kaina sieks 28 ct/kWh su PVM (buvo 24 ct). „Standartinį“ dviejų laiko zonų tarifo planą pasirinkę klientai už dieninę elektros energiją mokės 34,5 ct/kWh su PVM (buvo 27,3 ct), o už naktinę – 28 ct/kWh su PVM (buvo 24 ct).
Mokėsiantiems iki 28 centų už kWh kompensacijos neprireiks, o mokantiems daugiau skirtumas tarp taikomo tarifo ir 28 centų bus kompensuojamas.
Pranešime spaudai pabrėžiama, kad elektros kompensacijos galios ir sutartis su nepriklausomais tiekėjais pasirašiusiems klientams – pagal Vyriausybės patvirtintas kompensacijų gyventojams ribas už elektrą daugiausia galės būti kompensuojama 28,5 ct/kWh. Elektros tiekimo kainos nuo 2023 m. sausio, jau pritaikius valstybės kompensaciją, didės 16,7 proc.
Skaičiuojama, kad statistiniam namų ūkiui, kuris nepasirinko nepriklausomo tiekėjo ir turi teisę pasinaudoti visuomeniniu tiekimu, išlaidos vidutiniškai padidės apie 3,38 euro per mėnesį.
Nuo sausio už dujas – brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustatė naujas UAB „Saurida“ centralizuotai teikiamų suskystintų naftos dujų, kuriomis naudojasi ir mažeikiškiai, kainas. Jos įsigaliojo nuo gruodžio 2 dienos, tačiau atsiskaitymas už gruodžio mėnesį ir vėliau suvartotas dujas prasideda nuo 2023 m. sausio mėnesio. Patvirtintos centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos galioja 1 metus.
Kas mėnesį gyventojai, buityje naudojantys „Sauridos“ tiekiamas dujas, už jas mokės net 34 proc. daugiau nei anksčiau. Kubinio metro kaina su PVM jau sieks 3,59 euro – 90 centų daugiau. Pastovioji kainos dalis, kuri nepriklauso nuo sunaudotų dujų kiekio, 17 centų didesnė – 5,65 (su PVM).
Neturintiesiems dujų apskaitos prietaisų sunaudotų dujų kiekis skaičiuojamas pagal normą – 3,7 m3, kai karštas vanduo į butą tiekiamas centralizuotai, ir 6,3 m3, kai karštas vanduo į butą netiekiamas.
Atlygis už būrelius didėja
Mūsų rajone yra septynios neformaliojo ugdymo įstaigos. Savivaldybės tarybos sprendimu, nuo sausio mėnesio didinamas atlygis už neformalųjį vaikų švietimą ir formalųjį švietimą papildantį ugdymą.
Vadinamieji vaikų būreliai brangsta įvairiai – mėnesio atlygis už neformaliojo ugdymo paslaugas skirtingose mokyklose, centruose didinamas 2–4 eurais. Vienur mokesčiai brangsta penktadaliu, o kai kur – ir trečdaliu.
Sprendimo projektą ruošusio Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus aiškinimu, mokesčių didinimą lėmė didėjančios elektros, šildymo, kuro ir kitokios sąnaudos.
Akcizai rūkalams ir alkoholiui – didesni
Nuo sausio 1 d. pagal anksčiau priimtą planą didėja akcizai rūkalams ir alkoholiui. Kuo alus ar vynas stipresnis, tuo ir akcizo įtaka galutinei jo kainai yra didesnė.
Finansų ministerijos skaičiavimu, dėl didesnių akcizų puslitris alaus pabrangs vidutiniškai 3 ct. Vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 8,5 proc., akcizas didės daugiau kaip 6 proc. Šių gėrimų vidutinė kaina turėtų padidėti 9 ct už 0,5 l. Kitiems vynams ir fermentuotiems gėrimams taikomas akcizas didės 10 proc. ir tokie gėrimai brangs vidutiniškai 11 centų už 0,5 l.
Nuo metų pradžios padidėjus akcizams, Lietuvoje taip pat toliau brangs ir cigaretės, ir kiti tabako gaminiai. Skaičiuojama, kad dėl to už pakelį (20 vnt.) cigarečių teks mokėti 18 centų daugiau. Cigarai ir cigarilės brangs 31 centu, o vidutinė rūkomojo tabako kaina pirkėjams augs 18 ct už 20 g. Vidutinė elektroninių cigarečių skysčio kaina padidės 10 ct už 2 ml.
