Atviros jaunimo erdvės ir atviri jaunimo centrai – nebe naujiena nei pasaulyje, nei Lietuvoje. Mūsų šalyje tokia darbo su jaunimu forma taikoma nuo 2006 m. Mažeikių rajone ji pradėta įgyvendinti šiek tiek vėliau, kai Mažeikių rajono Šeimos ir vaiko gerovės centre duris lankytojams atvėrė atvira jaunimo erdvė „100’ts metų“.
Apie veiklas šioje erdvėje, kasdienybę ir šventes papasakojo Šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Daiva Meškienė ir jaunimo darbuotoja Laimutė Nabažienė.
Jaunimo erdvės ir centrai
Atviras darbas su jaunimu suteikia galimybių teikti reikiamas socialines paslaugas, leidžiančias stiprinti jaunus žmones tada, kai jiems reikalingas intensyvesnis ar mažiau intensyvus palydėjimas. Paslaugos teikiamos jaunimui priimtinoje, saugioje aplinkoje, nežiūrint į jų socialinius įgūdžius, požiūrį, išsilavinimą, pomėgius, įpročius ir kitus aspektus.
Formaliai atvirų jaunimo centrų ir atvirų jaunimo erdvių sąvokos šiek tiek skiriasi, nors abiejų misija yra padėti jaunam žmogui.
Centrai – tai įstaigos ar jų padaliniai, vykdantys atvirąjį darbą su jaunimu, teikiantys socialines, pedagogines ir psichologines paslaugas. Erdvės – kultūros, švietimo, kūno kultūros ir sporto ar socialines paslaugas teikiančio juridinio asmens nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomos, panaudos sutarčių pagrindais valdomos patalpos, kuriose dirbama su jaunimu, darbas grindžiamas savanorišku jaunų žmonių apsisprendimu dalyvauti šioje veikloje, užtikrinamas jų įsitraukimas į šią veiklą.
Kas tie jaunimo darbuotojai?
Visų atvirų jaunimo centrų ir erdvių darbo tikslinė grupė – 14–29 metų jaunimas. Tačiau ypatingas dėmesys skiriamas mažiau galimybių turinčiam, mažiau motyvuotam jaunimui, kuris dėl įvairių priežasčių neturi galimybių ar nenori įsitraukti į pasiūlymus dėl jaunimo veiklos.
Tiek centruose, tiek erdvėse dirba jaunimo darbuotojai – suaugę asmenys, veikiantys už formaliojo švietimo ir ugdymo sistemos, šeimos ir darbinės veiklos ribų, siekiantys lankytojų asmeninio ir socialinio tobulėjimo tiek per individualų darbą su atskirais asmenimis, tiek dirbdami su grupėmis ar bendruomenėmis. Profesinė jaunimo darbuotojo laikysena susideda iš asmeninių nuostatų ir požiūrio, santykio kūrimo bei palaikymo, metodinės ir pritaikymo bei struktūrinės kompetencijų.
Ateina, kai nori ir gali
Mažeikiuose būtent jaunimo erdvė „100’ts metų“ buvo pirmoji kregždė, kurioje prieš daugiau nei ketverius metus pradėtas atviras darbas su jaunimu. Šeimos ir vaiko gerovės centro vadovė ir darbuotojų kolektyvas matė tokios erdvės įkūrimo prasmę.
„Pati erdvės koncepcija kalba apie tai, kad kam tądien, tuo metu reikia, tas į ją ir ateina. Kam reikia čia pabūti, tas ir būna“, – kalbą apie erdvės lankytojus pradėjo D. Meškienė.
Pabūti, pabendrauti, pažaisti, paskaityti, muzikuoti, sportuoti po vieną arba grupelėmis ateina įvairaus amžiaus jaunimas, tačiau daugiausia – mokyklinio amžiaus.
Prieš kurį laiką centre buvo įgyvendinama Šeimų ryšio stiprinimo programa, kurioje dalyvavo vaikai ir jų tėvai. Iš pradžių – atskirose grupėse: kol vykdavo užsiėmimai tėvams, jų vaikai būdavo atviroje jaunimo erdvėje.
„Įdomiausia tai, kad tie vaikai, pasibaigus programai, tapo nuolatiniais erdvės lankytojais. Tai čia Laimutės (Nabažienės – aut. pastaba) nuopelnai. Ji sugebėjo prie tų vaikų prieiti, rasti tinkamų žodžių, buvo kantri, draugiška“, – sakė centro direktorė.
Tai ko gi ieško, ko tikisi į atvirą jaunimo erdvę ateinantys paaugliai?
„Pirmiausia, manau, jie ieško žmogaus, bendravimo, ryšio. Buvau susirgusi, turėjau nedarbingumą ir, nors jaunimo erdvė dirbo, gavau ne vieną žinutę, kuriose lankytojai rašė: „Norėčiau ateiti, kada būsite?“ Vadinasi, ne „Xbox“ ir ne kiti žaidimai traukia lankytojus“, – pastebėjo jaunimo darbuotoja.
Veiklas sugalvoja drauge
Atviros jaunimo erdvės „100’ts metų“ profilyje socialiniame tinkle „Facebook“ – gausybė nuotraukų, iliustruojančių erdvėje vykusias veiklas.
Tinklinis, krepšinis, gatvės muzikos diena, tarptautinė kinų kalbos diena, jaunimo solidarumo diena, susitikimai su įvairiose srityse dirbančiais mažeikiškiais, žygis dviračiais, knygų mainai, kūrybinės dirbtuvės – tai tik nedidelė dalis to, kas šioje jaunimą suburiančioje vietoje yra vykę.
„Šios erdvės tikslas, misija ir vizija yra girdėti ir įsiklausyti į lankytojų – vaikų ir jaunimo – poreikius. Tai ir klausausi. Pasitariame su jais, kas būtų įdomu, kas jiems patiktų. Pati sugalvoju ką nors, kolegos pasidalija idėjomis. Taip ir gimsta sumanymai, ką nuveikti, ką suorganizuoti“, – šypsojosi jaunimo darbuotoja L. Nabažienė.
Pašnekovė pridūrė, kad išskirtinė buvo kinų kalbos diena. Buvo dvejonių, ar lankytojams patiks nuotolinis pokalbis su kinų kalbos ir kultūros lektore Ieva Nagyte, kilusia iš Mažeikių, svarstyta, ar sudomins informacija apie kinų kalbos studijas, Kinijos kultūrą, ar patiks raižyti kiniškus rašmenis ant modelino. Bet dvejonės nepasitvirtino, dalyviai liko patenkinti, mat Kinijos, Japonijos kultūrų pažinimas tarp šiandienio jaunimo labai populiarus.
Jaunimo darbuotojus tenka užauginti
Mažeikių rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Alvyda Purauskytė, mūsų rajone matanti atviro darbo su jaunimu visumą, bendraujanti su kolegomis iš kitų šalies rajonų, sako, kad vienas didžiausių sunkumų – labai trūksta jaunimo darbuotojų.
„Yra didžiulis jaunimo darbuotojų poreikis. Ten, kur dirba stiprūs jaunimo darbuotojai, jie per įvairius projektus „užsuka“ daug ir įvairių veiklų, suranda finansavimo šaltinių. Ir visiems: centrus ir erdves lankančiam jaunimui, darbuotojams – tampa įdomiau gyventi“, – pastebėjo A. Purauskytė.
Lietuvoje tokių specialistų kolegijos ir universitetai neruošia. Kadangi jaunimo politiką kuruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tikimasi, kad potencialūs jaunimo darbuotojai bus baigę socialinės krypties mokslus. O realiai dirbti priimami pedagogikos, kultūros, menų ir kitų krypčių studijas baigę žmonės.
„Mes juos gaudome, laukiame, kol užaugs, sustiprės kaip specialistai. Tai tie jaunimo darbuotojai, kurie šiuo metu dirba atvirame jaunimo centre ir atviroje jaunimo erdvėje Mažeikiuose, yra baigę nebūtinai socialinės ar pedagogikos krypties specialybes. Tai nėra blogai, nes juk kiekvienas žmogus į organizacijos veiklą įneša dalelę savo patirties, savo supratimo“, – apibendrino jaunimo reikalų koordinatorė.
