Didžioji dalis vadovų juos pamatė rytą atėję į darbą ir atidarę elektroninius paštus.
Iš 40 rajono ugdymo įstaigų penktadienį laiškus-pranešimus apie neva padėtus sprogmenis gavo 15 įstaigų, iš jų 5 – lopšeliai-darželiai.
Dėl saugumo evakuacija vyko visose ugdymo įstaigose – mokiniai buvo išvesti iš patalpų, į lauką išėjo ir darbuotojai.
Tėvų buvo prašoma, pagal galimybes, pasiimti vaikus. Vyresnieji mokiniai namus pasiekė patys.
Po kelių valandų paaiškėjo, kad informacija apie sprogmenis nepasitvirtino.
Panaši situacija pasikartojo ir pirmadienio rytą, kai dalis rajono ugdymo įstaigų ir kai kurios įmonės vėl gavo grasinančius laiškus. Abu grasinantys laiškai buvo rašyti rusų kalba.
Pirmadienį –
kitoks sprendimas
Mūsų savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija, įvertinusi situaciją, pirmadienį priėmė kiek kitokį sprendimą nei penktadienį. Nuspręsta nuo 11.45 val. iki 12.30 val. išvesti mokinius iš patalpų ir išeiti darbuotojams, kad patalpos ir teritorijos prie mokyklų tuo laiku liktų tuščios.
Savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, pirmadienį kabėdama su „Santarve“, sakė, kad žmonėms būtina išlikti kuo ramesniems, nepanikuoti.
„Tai išbandymas mums visiems. Išgyvename neeilinę situaciją. Būtina išlaikyti rimtį. Svarbiausia – nekelti panikos“, – akcentavo merė.
Gavo ir kitos savivaldybės
Pranešimus apie ugdymo įstaigose galimai padėtus sprogmenis gauna visos šalies savivaldybės. Kas šių laiškų autorius – neaišku. Kol kas informacija nepasitvirtina.
Panašus sprendimas, kaip mūsų Savivaldybėje, priimtas visos šalies mastu, nes laiškus su grasinimais gavo apie 1,5 tūkst. švietimo ir kitų įstaigų.
Pranešama apie padėtus sprogmenis mokyklose, darželiuose, savivaldybių patalpose ir kituose viešuose objektuose.
Pirmadienį šalies policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis informavo, kad pranešimus apie sprogmenis gavusios Lietuvos įstaigos prieš vidurdienį turės palikti pastatus.
„Rekomendacija – prieš 12 valandą visus išvesti iš objektų, po 12 valandos 20 minučių – grįžti. Dabar pirmiausia mes tikriname pastatus, kur fiziškai neįmanoma išvesti žmonių, pavyzdžiui, ligoninės, senelių namai“, – BNS agentūrai sakė R. Matonis.
Nurodo, ką daryti
Policija nurodo, kad, gavus tokį pranešimą, būtina nedelsiant skambinti telefonu 112. Iki pareigūnų atvykimo prašoma išlaikyti rimtį ir suburti grupę žmonių, galinčių įgyvendinti sprendimus.
Ir vis tik akcentuojama: tik tada, kai paaiškėjo, jog įstaiga tapo masinės informacinės atakos taikiniu, kad patekimas į patalpas kontroliuojamas, kad pastarosiomis dienomis nebuvo jokių įtartinų asmenų ir (ar) incidentų, o gautas pranešimas yra vienintelė informacija apie sprogimo grėsmę, galima sulaukti atvykstančių policijos pareigūnų ir nepradėti evakuacijos.
Valstybės saugumo departamento teigimu, tikėtina, jog platinami pranešimai apie mokyklų ir darželių užminavimą yra koordinuota ataka, kuri vykdoma priešiškų valstybių iniciatyva.
Išryškėjo trūkumai
Penktadienį vykdant evakuaciją visose rajono švietimo įstaigose, išryškėjo ir kai kurie trūkumai, kurie tikros nelaimės atveju galėtų turėti skaudžių pasekmių.
Socialiniuose tinkluose tėvai dalijosi savo patirtimi dėl neeilinės situacijos, kalbėjo apie patirtą šoką ir vaikų baimes.
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ sakė, kad evakuacija mokyklose vyko pakankamai ramiai, be didesnės sumaišties. Dalis vaikų išėjo ir nebegrįžo į ugdymo įstaigas. Kiti grįžo tęsti ugdymo proceso.
Tačiau jis pripažino, kad, vykstant evakuacijai, mokyklų vadovai pastebėjo kai kuriuos niuansus, silpnąsias vietas, kurias reikėtų tobulinti. Kai kurios ugdymo įstaigos nusprendė rengti papildomus civilinės saugos mokymus, pratybas.
Slėptuvės – utopija?
Evakuacijos metu švietimo įstaigų darbuotojai ir vaikai išėjo į lauką. Buvo laukiama, kada tėvai atvyks pasiimti mokinių, kurie dar negali savarankiškai grįžti namo.
A. Stonkaus teigimu, pasisekė, kad abi dienas buvo pakankamai geri orai, mažieji darželinukai ir mokiniai nesušalo. „Santarvei“ paklausus, ar, reikalui esant, būtų galimybė vaikus nukreipti į slėptuves, A. Stonkus atsakė: nelabai.
„Gyvenimas parodė, kad tikros slėptuvės Lietuvoje yra utopija. Kas iš to, kad prikabinome ženklų „priedanga“. Kas iš tos priedangos, jei ji lygi nuliui? Civilinei saugai pas mus yra skiriama labai mažai dėmesio. Mes tik ant popieriaus labai gražiai atrodome“, – kalbėjo A. Stonkus.
Grasinama
ne pirmą kartą
A. Stonkus „Santarvei“ sakė: gavus grasinimus, privaloma į juos reaguoti, reikalinga ir evakuacija.
„Šito reikalauja įstatymai. Mes galime nereaguoti, sakyti, kad nieko nebus, nes dar niekas nepasitvirtino, tačiau kas bus, jei iš tiesų ims ir įvyks sprogimas? Kas tada atsakys? Tada būtų kalėjimas už neveikimą. Tegu mus kritikuoja, tegu smerkia ir tegu parodo, kaip geriau viską atlikti. Mes atlikome tai, kas priklauso. Nelaimei nutikus, nieko dar kartą nepakartosime, iš naujo gyvenimo juk nebebus. Mums svarbiausia – mokinių saugumas“, – kalbėjo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.
A. Stonkus prisiminė, kad iki šių laiškų apie sprogmenis jo praktikoje buvo dar du atvejai, kuomet grasinta susprogdinti mokyklas.
„Vieną kartą Tirkšliuose į mokyklą vaikas kažką panašaus į sprogmenį buvo atnešęs. O Viekšnių gimnazijoje direktoriui ant stalo buvo padėtas tikras sprogmuo. Tad patirties kažkiek yra. Svarbiausia nepanikuoti ir iš karto imtis ryžtingų veiksmų“, – kalbėjo vedėjas.
Jis neatmetė galimybės, kad gali būti pereita prie nuotolinio mokymo, kadangi grasinimai susprogdinti ugdymo įstaigas kartojasi. Apie tai užsimena ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Įpareigota
stebėti aplinką
Dabar švietimo įstaigų vadovams nurodyta stebėti įstaigas. Peržiūrėti vaizdo įrašus, apie įtartinus asmenis nedelsiant pranešti atsakingoms institucijoms.
„Santarvės“ kalbinti mokyklų vadovai sakė, kad jau padidintas dėmesys mokyklų, jų teritorijų saugumui. Tačiau dirbama ramiai, siekiama išvengti panikos ir neigiamų emocijų.
Mažeikių lopšelio-darželio „Del- finas“ direktorė Lina Šimkienė sakė, kad grasinančių laiškų įstaiga negavo, nei pirmadienį, nei praėjusį penktadienį, tačiau buvo vykdomos visos gautos rekomendacijos ir nurodymai. Vaikai su darbuotojais išėjo į lauką, apie situaciją buvo informuoti tėvai.
„Penktadienį tėvai stebėtinai labai greitai pasiėmė vaikus. Iki vienuoliktos valandos patalpos jau buvo tuščios“, – pasakojo L. Šimkienė.
Pasak direktorės, evakuacijos metu buvo pastebėti keli nežymūs trūkumai, kurie bus ištaisyti.
„Tėvai taip pat reagavo pakankamai ramiai. Pirmadienio rytą vaikus atvedė į darželį kaip įprastai“, – kalbėjo „Delfino“ vadovė.
Nuotolinis
ugdymas –
ne pradinukams
Pavasario progimnazijos direktorius Rolandas Volkovas pasakojo, kad grasinančių laiškų mokykla sulaukė abi dienas.
„Evakuacija penktadienį praėjo ramiai, o pirmadienio rytą nusprendėme patys, dar negavę nurodymų, vieną pamoką prieš nurodytą galimą sprogimą evakuotis ir pavojingu laikotarpiu pamoką vesti už mokyklos ribų. O po to grįžti į mokyklą ir tęsti ugdymą, kaip įprasta.
Tuo pačiu metu galėjome įvertinti, kaip greitai išeiname į lauką, kaip pavyksta organizuotis. Jei grasinimai kartosis, taip žadame daryti ir ateityje“, – kalbėjo progimnazijos vadovas.
R. Volkovas, kalbėdamas apie nuotolinio ugdymo galimybę, sakė, kad tai būtų sudėtinga pradinių klasių mokiniams, nes tokiu atveju tėvai turėtų būti namuose su vaikais.
„Manau, tai daryti netikslinga, kol grasinimuose yra nurodytas konkretus laikas. Apsidrausdami mes galime patikrinti teritoriją, be to, stebėti kameras, vaizdo įrašus, ir jei nieko įtartino nėra, būti mokykloje. O tą laikotarpį, kai mokykloje gali būti pavojinga, mes organizuojame pamokas kitoje erdvėje“, – teigė R. Volkovas.
Direktorius neslėpė: pirmadienio rytą vaikai atėjo į mokyklą kaip įprastai, nors įtampa ir buvo jaučiama.
„Visgi trukdosi ugdymas, trukdosi mokytojų darbas. Tačiau suvokiame, kad gyvename tokiu laikotarpiu, kad turime prisitaikyti prie esamos aplinkos. Reikia tiesiog išgyventi šį sunkų laikotarpį“, – kalbėjo R. Volkovas.
Direktorius akcentavo: „Turime išgyventi, prisitaikyti, tad kiekvieną dieną rengsime po vieną pamoką už mokyklos ribų.“
Pranešė
apie pratybas,
o ne apie sprogmenį
Mažeikių Gabijos gimnazija abi dienas gavo laiškus su grasinimais. Gimnazijos direktorius Eduardas Vaičiulis „Santarvei“ sakė, kad anksčiau rusų kalba parašytų elektroninių laiškų neskaitydavo, nes mokyklą jie pasiekia iš visur, parašyti įvairiomis kalbomis.
„Manau, čia politinis dalykas, norima destabilizuoti padėtį. Iš tikrųjų esame saugūs, peržiūrėjome kameras, pirmadienį iš ryto apėjome mokyklos teritoriją. Viskas normalu, gimnazijoje – signalizacija, jautrios kameros, jei kas būtų ne taip, tikrai užfiksuotų“, – kalbėjo E. Vaičiulis.
Pasak jo, penktadieninė evakuacija suteikė puikią galimybę išbandyti, kaip tai vyktų esant realiai grėsmei. Be to, svarbu nekelti panikos, negąsdinti žmonių.
„Per dvi minutes apėjome visus kabinetus, pasakėme, kad vyksta pratybos, kad žiūrime, per kiek laiko galime išeiti iš gimnazijos… Mums truputį lengviau tai padaryti, mokiniai vyresni, mažiau lakstymo ir organizavimo“, – pasakojo gimnazijos vadovas.
Jo nuomone, nuotolinis ugdymas nebūtų gera išeitis, nes tokio ugdymo kokybė yra gerokai prastesnė. E. Vaičiulis svarstė, ar tikslinga reaguoti į kiekvieną „netikrą“ laišką, pasiduoti panikai ir bėgti iš mokyklos. Direktorius neabejoja, kad svarbu nuo visų šių negatyvių emocijų apsaugoti vaikus, nekelti nereikalingos panikos.
Laikėsi rekomendacijų
ir saugumo
Tarp grasinančių elektroninių laiškų adresatų – ir mažeikiškė bendrovė „Hotrema“. Tokius pat laiškus ji gavo ir penktadienį, ir pirmadienį.
Bendrovės direktorius Nerijus Baužys „Santarvei“ pasakojo: „Penktadienį apžiūrėjome patalpas, kai kuriuos darbuotojus išleidome namo, pranešėme policijai. Pirmadienį taip pat pranešėme kam reikia. Nors ir suprantame, kad pavojus netikras, kad sprogimų tikriausiai nebus, imamės visų reikalingų priemonių. Penktadienį, pagal gautus nurodymus, darbuotojai nuo 12 valandos taip pat buvo evakuoti.“
Neringos ŠVELNIENĖS nuotr.
Praėjusio penktadienio ir šio pirmadienio rytai buvo itin neramūs. Švietimo įstaigos ir kai kurios įmonės gavo elektroninius laiškus, kuriuose buvo pranešama apie įstaigose neva padėtus sprogmenis. Buvo nurodytas konkretus laikas, kada turėtų įvykti sprogimas.
Penktadienio rytą reaguojant į situaciją, buvo informuotas Bendrasis pagalbos centras, policijos pareigūnai išvyko prie ugdymo įstaigų, tikrino patalpas, teritorijas. Mažeikių rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija priėmė sprendimą dėl žmonių evakuacijos.
Penktadienį visose rajono mokyklose buvo nutrauktos pamokos, pirmadienį dalis mokinių buvo išleisti namo, dalis vėliau sugrįžo į klases.
Abiem atvejais grasinimai nepasitvirtino.
Laiškai pasiekdavo naktį
Pirmieji elektroniniai laiškai su grasinimais susprogdinti įstaigas ėmė plaukti naktį iš ketvirtadienio į penktadienį.
Didžioji dalis vadovų juos pamatė rytą atėję į darbą ir atidarę elektroninius paštus.
Iš 40 rajono ugdymo įstaigų penktadienį laiškus-pranešimus apie neva padėtus sprogmenis gavo 15 įstaigų, iš jų 5 – lopšeliai-darželiai.
Dėl saugumo evakuacija vyko visose ugdymo įstaigose – mokiniai buvo išvesti iš patalpų, į lauką išėjo ir darbuotojai.
Tėvų buvo prašoma, pagal galimybes, pasiimti vaikus. Vyresnieji mokiniai namus pasiekė patys.
Po kelių valandų paaiškėjo, kad informacija apie sprogmenis nepasitvirtino.
Panaši situacija pasikartojo ir pirmadienio rytą, kai dalis rajono ugdymo įstaigų ir kai kurios įmonės vėl gavo grasinančius laiškus. Abu grasinantys laiškai buvo rašyti rusų kalba.
Pirmadienį – kitoks sprendimas
Mūsų savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija, įvertinusi situaciją, pirmadienį priėmė kiek kitokį sprendimą nei penktadienį. Nuspręsta nuo 11.45 val. iki 12.30 val. išvesti mokinius iš patalpų ir išeiti darbuotojams, kad patalpos ir teritorijos prie mokyklų tuo laiku liktų tuščios.
Savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, pirmadienį kabėdama su „Santarve“, sakė, kad žmonėms būtina išlikti kuo ramesniems, nepanikuoti.
„Tai išbandymas mums visiems. Išgyvename neeilinę situaciją. Būtina išlaikyti rimtį. Svarbiausia – nekelti panikos“, – akcentavo merė.
Gavo ir kitos savivaldybės
Pranešimus apie ugdymo įstaigose galimai padėtus sprogmenis gauna visos šalies savivaldybės. Kas šių laiškų autorius – neaišku. Kol kas informacija nepasitvirtina.
Panašus sprendimas, kaip mūsų Savivaldybėje, priimtas visos šalies mastu, nes laiškus su grasinimais gavo apie 1,5 tūkst. švietimo ir kitų įstaigų.
Pranešama apie padėtus sprogmenis mokyklose, darželiuose, savivaldybių patalpose ir kituose viešuose objektuose.
Pirmadienį šalies policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis informavo, kad pranešimus apie sprogmenis gavusios Lietuvos įstaigos prieš vidurdienį turės palikti pastatus.
„Rekomendacija – prieš 12 valandą visus išvesti iš objektų, po 12 valandos 20 minučių – grįžti. Dabar pirmiausia mes tikriname pastatus, kur fiziškai neįmanoma išvesti žmonių, pavyzdžiui, ligoninės, senelių namai“, – BNS agentūrai sakė R. Matonis.
Nurodo, ką daryti
Policija nurodo, kad, gavus tokį pranešimą, būtina nedelsiant skambinti telefonu 112. Iki pareigūnų atvykimo prašoma išlaikyti rimtį ir suburti grupę žmonių, galinčių įgyvendinti sprendimus.
Ir vis tik akcentuojama: tik tada, kai paaiškėjo, jog įstaiga tapo masinės informacinės atakos taikiniu, kad patekimas į patalpas kontroliuojamas, kad pastarosiomis dienomis nebuvo jokių įtartinų asmenų ir (ar) incidentų, o gautas pranešimas yra vienintelė informacija apie sprogimo grėsmę, galima sulaukti atvykstančių policijos pareigūnų ir nepradėti evakuacijos.
Valstybės saugumo departamento teigimu, tikėtina, jog platinami pranešimai apie mokyklų ir darželių užminavimą yra koordinuota ataka, kuri vykdoma priešiškų valstybių iniciatyva.
Išryškėjo trūkumai
Penktadienį vykdant evakuaciją visose rajono švietimo įstaigose, išryškėjo ir kai kurie trūkumai, kurie tikros nelaimės atveju galėtų turėti skaudžių pasekmių.
Socialiniuose tinkluose tėvai dalijosi savo patirtimi dėl neeilinės situacijos, kalbėjo apie patirtą šoką ir vaikų baimes.
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ sakė, kad evakuacija mokyklose vyko pakankamai ramiai, be didesnės sumaišties. Dalis vaikų išėjo ir nebegrįžo į ugdymo įstaigas. Kiti grįžo tęsti ugdymo proceso.
Tačiau jis pripažino, kad, vykstant evakuacijai, mokyklų vadovai pastebėjo kai kuriuos niuansus, silpnąsias vietas, kurias reikėtų tobulinti. Kai kurios ugdymo įstaigos nusprendė rengti papildomus civilinės saugos mokymus, pratybas.
Slėptuvės – utopija?
Evakuacijos metu švietimo įstaigų darbuotojai ir vaikai išėjo į lauką. Buvo laukiama, kada tėvai atvyks pasiimti mokinių, kurie dar negali savarankiškai grįžti namo.
A. Stonkaus teigimu, pasisekė, kad abi dienas buvo pakankamai geri orai, mažieji darželinukai ir mokiniai nesušalo. „Santarvei“ paklausus, ar, reikalui esant, būtų galimybė vaikus nukreipti į slėptuves, A. Stonkus atsakė: nelabai.
„Gyvenimas parodė, kad tikros slėptuvės Lietuvoje yra utopija. Kas iš to, kad prikabinome ženklų „priedanga“. Kas iš tos priedangos, jei ji lygi nuliui? Civilinei saugai pas mus yra skiriama labai mažai dėmesio. Mes tik ant popieriaus labai gražiai atrodome“, – kalbėjo A. Stonkus.
Grasinama ne pirmą kartą
A. Stonkus „Santarvei“ sakė: gavus grasinimus, privaloma į juos reaguoti, reikalinga ir evakuacija.
„Šito reikalauja įstatymai. Mes galime nereaguoti, sakyti, kad nieko nebus, nes dar niekas nepasitvirtino, tačiau kas bus, jei iš tiesų ims ir įvyks sprogimas? Kas tada atsakys? Tada būtų kalėjimas už neveikimą.
Tegu mus kritikuoja, tegu smerkia ir tegu parodo, kaip geriau viską atlikti. Mes atlikome tai, kas priklauso. Nelaimei nutikus, nieko dar kartą nepakartosime, iš naujo gyvenimo juk nebebus. Mums svarbiausia – mokinių saugumas“, – kalbėjo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.
A. Stonkus prisiminė, kad iki šių laiškų apie sprogmenis jo praktikoje buvo dar du atvejai, kuomet grasinta susprogdinti mokyklas.
„Vieną kartą Tirkšliuose į mokyklą vaikas kažką panašaus į sprogmenį buvo atnešęs. O Viekšnių gimnazijoje direktoriui ant stalo buvo padėtas tikras sprogmuo. Tad patirties kažkiek yra. Svarbiausia nepanikuoti ir iš karto imtis ryžtingų veiksmų“, – kalbėjo vedėjas.
Jis neatmetė galimybės, kad gali būti pereita prie nuotolinio mokymo, kadangi grasinimai susprogdinti ugdymo įstaigas kartojasi. Apie tai užsimena ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Įpareigota stebėti aplinką
Dabar švietimo įstaigų vadovams nurodyta stebėti įstaigas. Peržiūrėti vaizdo įrašus, apie įtartinus asmenis nedelsiant pranešti atsakingoms institucijoms.
„Santarvės“ kalbinti mokyklų vadovai sakė, kad jau padidintas dėmesys mokyklų, jų teritorijų saugumui. Tačiau dirbama ramiai, siekiama išvengti panikos ir neigiamų emocijų.
Mažeikių lopšelio-darželio „Delfinas“ direktorė Lina Šimkienė sakė, kad grasinančių laiškų įstaiga negavo, nei pirmadienį, nei praėjusį penktadienį, tačiau buvo vykdomos visos gautos rekomendacijos ir nurodymai. Vaikai su darbuotojais išėjo į lauką, apie situaciją buvo informuoti tėvai.
„Penktadienį tėvai stebėtinai labai greitai pasiėmė vaikus. Iki vienuoliktos valandos patalpos jau buvo tuščios“, – pasakojo L. Šimkienė.
Pasak direktorės, evakuacijos metu buvo pastebėti keli nežymūs trūkumai, kurie bus ištaisyti.
„Tėvai taip pat reagavo pakankamai ramiai. Pirmadienio rytą vaikus atvedė į darželį kaip įprastai“, – kalbėjo „Delfino“ vadovė.
Nuotolinis ugdymas – ne pradinukams
Pavasario progimnazijos direktorius Rolandas Volkovas pasakojo, kad grasinančių laiškų mokykla sulaukė abi dienas.
„Evakuacija penktadienį praėjo ramiai, o pirmadienio rytą nusprendėme patys, dar negavę nurodymų, vieną pamoką prieš nurodytą galimą sprogimą evakuotis ir pavojingu laikotarpiu pamoką vesti už mokyklos ribų. O po to grįžti į mokyklą ir tęsti ugdymą, kaip įprasta.
Tuo pačiu metu galėjome įvertinti, kaip greitai išeiname į lauką, kaip pavyksta organizuotis. Jei grasinimai kartosis, taip žadame daryti ir ateityje“, – kalbėjo progimnazijos vadovas.
R. Volkovas, kalbėdamas apie nuotolinio ugdymo galimybę, sakė, kad tai būtų sudėtinga pradinių klasių mokiniams, nes tokiu atveju tėvai turėtų būti namuose su vaikais.
„Manau, tai daryti netikslinga, kol grasinimuose yra nurodytas konkretus laikas. Apsidrausdami mes galime patikrinti teritoriją, be to, stebėti kameras, vaizdo įrašus, ir jei nieko įtartino nėra, būti mokykloje. O tą laikotarpį, kai mokykloje gali būti pavojinga, mes organizuojame pamokas kitoje erdvėje“, – teigė R. Volkovas.
Direktorius neslėpė: pirmadienio rytą vaikai atėjo į mokyklą kaip įprastai, nors įtampa ir buvo jaučiama.
„Visgi trukdosi ugdymas, trukdosi mokytojų darbas. Tačiau suvokiame, kad gyvename tokiu laikotarpiu, kad turime prisitaikyti prie esamos aplinkos. Reikia tiesiog išgyventi šį sunkų laikotarpį“, – kalbėjo R. Volkovas.
Direktorius akcentavo: „Turime išgyventi, prisitaikyti, tad kiekvieną dieną rengsime po vieną pamoką už mokyklos ribų.“
Pranešė apie pratybas, o ne apie sprogmenį
Mažeikių Gabijos gimnazija abi dienas gavo laiškus su grasinimais. Gimnazijos direktorius Eduardas Vaičiulis „Santarvei“ sakė, kad anksčiau rusų kalba parašytų elektroninių laiškų neskaitydavo, nes mokyklą jie pasiekia iš visur, parašyti įvairiomis kalbomis.
„Manau, čia politinis dalykas, norima destabilizuoti padėtį. Iš tikrųjų esame saugūs, peržiūrėjome kameras, pirmadienį iš ryto apėjome mokyklos teritoriją. Viskas normalu, gimnazijoje – signalizacija, jautrios kameros, jei kas būtų ne taip, tikrai užfiksuotų“, – kalbėjo E. Vaičiulis.
Pasak jo, penktadieninė evakuacija suteikė puikią galimybę išbandyti, kaip tai vyktų esant realiai grėsmei. Be to, svarbu nekelti panikos, negąsdinti žmonių.
„Per dvi minutes apėjome visus kabinetus, pasakėme, kad vyksta pratybos, kad žiūrime, per kiek laiko galime išeiti iš gimnazijos… Mums truputį lengviau tai padaryti, mokiniai vyresni, mažiau lakstymo ir organizavimo“, – pasakojo gimnazijos vadovas.
Jo nuomone, nuotolinis ugdymas nebūtų gera išeitis, nes tokio ugdymo kokybė yra gerokai prastesnė. E. Vaičiulis svarstė, ar tikslinga reaguoti į kiekvieną „netikrą“ laišką, pasiduoti panikai ir bėgti iš mokyklos. Direktorius neabejoja, kad svarbu nuo visų šių negatyvių emocijų apsaugoti vaikus, nekelti nereikalingos panikos.
Laikėsi rekomendacijų ir saugumo
Tarp grasinančių elektroninių laiškų adresatų – ir mažeikiškė bendrovė „Hotrema“. Tokius pat laiškus ji gavo ir penktadienį, ir pirmadienį.
Bendrovės direktorius Nerijus Baužys „Santarvei“ pasakojo: „Penktadienį apžiūrėjome patalpas, kai kuriuos darbuotojus išleidome namo, pranešėme policijai. Pirmadienį taip pat pranešėme kam reikia. Nors ir suprantame, kad pavojus netikras, kad sprogimų tikriausiai nebus, imamės visų reikalingų priemonių. Penktadienį, pagal gautus nurodymus, darbuotojai nuo 12 valandos taip pat buvo evakuoti.“
Neringos ŠVELNIENĖS nuotr.
