Nuotr. iš asmeninio archyvo
Lietuvos ugniagesių gelbėtojų komanda šiais metais visuose tarptautiniuose stipriausio ugniagesio turnyruose: tiek pasaulio, tiek Europos, tiek kituose įvairaus rango turnyruose – komandinėje estafetėje iškovojo nugalėtojų vardus.
Prie šių laimėjimų svariai prisidėjo ir vienas iš estafetės, kurioje varžosi penki ugniagesiai gelbėtojai, komandos narių – Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos ugniagesys gelbėtojas Rokas Lindenis.
Iki čempionų – mažais žingsneliais
Lietuviai pareigūnai džiaugiasi savo paskutiniu startu įrodę, kad yra stipriausi pasaulyje. Majamyje vykusiame 32-ajame Pasaulio stipriausiojo ugniagesio čempionate jie iškovojo aukso medalius. Nugalėtojų titulą jie pelnė ir geriausios komandos kategorijoje, kur buvo sumuojami geriausi penkių vienos šalies sportininkų asmeniniai laikai. Į šį bendrą rezultatą buvo įtrauktas ir R. Lindenio laikas.
„Kažkada dalyvauti pasaulio stipriausiųjų čempionate buvo svajonė. Dabar man tai yra viso sezono didžiausias tikslas. Iki tol vykusios visos varžybos buvo maži žingsneliai pasaulio čempionato link, tarsi pasiruošimas ir treniruotės, kaip studentui – baigiamasis darbas, kurį tu darai visus metus ir turi apginti finalinę dieną“, – taip savo startą šiame ugniagesių forume apibūdino antrą kartą pasaulio čempionate kovojęs mažeikiškis ugniagesys gelbėtojas.
Pernai šis čempionatas vyko Jutos valstijoje, šiemet – Floridos, netoli Majamio, ir nuo ankstesnio skyrėsi tuo, kad pernai tarp sirgalių JAV lietuvių buvo tik keli, o šiemet stebėti rungčių atvyko gerokai daugiau tautiečių. Ne vienas jų – seniai išvykęs iš Lietuvos, kiti lietuviškai kalbėdami lėtai ir atsargiai rinko žodžius.
Rungtis verčia paprakaituoti
Paprašytas papasakoti apie rungtį, kurioje teko varžytis tiek estafetėje, tiek asmeninėse varžybose, R. Lindenis trumpai ją pristatė: „Užsivelki ugniagesio gelbėtojo apsauginius drabužius, užsidedi ant pečių suspausto oro aparatą (iš viso – 30 kilogramų svoris), ant veido – dujokaukę ir startuoji, užnešdamas laiptais į ketvirtą aukštą dvi po 20 kilogramų sveriančias rankoves. Jas padedi į dėžę, po to virve trauki aukštyn dar vieną 20 kilogramų žarną. Po to bėgi žemyn, turi padėti koją ant kiekvieno laiptelio, praleisti negali. Paskui kūju muši vadinamąją „Kaizerio platformą“, kuri imituoja konstrukcijų ardymą, baigęs padedi kūjį tam skirtame kvadrate, bėgi zigzagais pasiimti rankovės, pripildytos vandens. Privalai pataikyti į taikinį ir jį numušti vandens čiurkšle. Po taiklaus šūvio rankovę meti, tada apie 30 metrų tempi 80 kilogramų sveriantį manekeną – ir finišuoji.“
Šio sporto rungtis gražu stebėti, smagu pasirgti už sportininkus, bet pačiam varžybų dalyviui reikia įdėti daug sveikatos ir fizinių jėgų.
JAV vykusiame čempionate mažeikiškiui tokioje rungtyje asmeninių varžybų metu teko startuoti tris kartus, komandinėje estafetėje – keturis.
„Mes jau kvalifikaciniame etape parodėme geriausią laiką ir iš karto patekome tarp 16 geriausių pasaulio komandų. Po to komandos poromis varžėsi atkrintamosiose varžybose, kur pralaimėjusieji iškrinta. Taip nužygiavome iki finalo, kur susikovėme su JAV rinktine. Būtent jai praėjusiais metais pralaimėjome finale. Šį kartą viską atlikome be klaidų, greitai ir tapome čempionais. Man estafetėje šiemet teko kūju kalti „Kaizerio platformą“. Jeigu nugalėjome, vadinasi, gerai sukaliau“, – pasakojo R. Lindenis.
Amerikiečių gaisrinė nenustebino
Mažeikiškis ugniagesys gelbėtojas asmeninėse varžybose rungtyniavo amžiaus grupėje nuo 20 iki 40 metų, o kai pateko į finalą, jo amžiaus grupėje buvo pusantro šimto varžovų.
Įveikęs minėtą trasą per 1 min. ir 26 sekundes, R. Lindenis savo amžiaus grupėje užėmė devintą vietą, o tarp visų – daugiau kaip pusketvirto šimto dalyvių – mažeikiškis buvo vienuoliktas.
Pernai R. Lindenis buvo keturioliktas, šiemet norėjo patekti į dešimtuką, tačiau pritrūko tiek fizinių, tiek psichologinių jėgų, nes kvalifikaciniame etape parodė geresnį rezultatą nei finale.
Per šešias viešnagės JAV dienas laisvadienių buvo nedaug, jų metu teko apsigyventi, dar pavyko nuvažiuoti šio bei to nusipirkti ir išsimaudyti Atlante.
„Apsilankėme ir amerikiečių gaisrinėje. Labai ji mūsų nenustebino, gal tik įspūdingi jų gaisriniai automobiliai. Be to, gelbėjimo ir gesinimo įranga pas juos gerokai naujesnė, nors ir mes jau nebeatsiliekame šioje srityje. Nors nėra pas mus blogai, tačiau jų buitinės sąlygos prašmatnesnės – kiekvienas ugniagesys turi savo miegamąjį, virtuvėje stovi po tris šaldytuvus, kiekvienam skirtas fotelis prie televizoriaus ir panašiai“, – įspūdžiais dalijosi mažeikiškis.
Svarbiausia padėka – šeimai
Lietuvos ugniagesių rinktinė šiais metais visuose dalyvautuose turnyruose estafetėje iškovojo nugalėtojų vardus, Europos čempionais jie tapo Vokietijoje.
Šiais metais stipriausio šalies ugniagesio gelbėtojo titulą iškovojęs R. Lindenis kalbėjo: treniruotis tenka daug, o nuo to nukenčia šeima – tenka aukoti ir laisvalaikį, ir išlaidų patirti. Tačiau artimieji Roką visada palaiko, kiek įmanoma, stengiasi būti kartu. Jis tai supranta, įvertina ir yra dėkingas.
„Dirbti tenka daug: nepraleidžiu treniruočių „Mažeikių švyturio“ jėgos treniruoklių salėje, tenka vykti į kitus klubus, kur yra irklavimą imituojančios staklės. Viso sezono metu per savaitę du kartus teko važinėti į treniruotes Šiauliuose, kur yra specialus bokštas. Reikėjo pirkti maisto papildus. Dėkingas esu Mažeikių objektinei priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, kuri sudaro sąlygas, kai ruošiamės čempionatams, visapusiškai padeda. Ačiū fizinio pasirengimo treneriui, masažuotojui, medikams“, – vardijo ugniagesys.
Šiuo metu R. Lindenis ruošiasi operacijai – jis gydosi čiurnos traumos padarinius, o po to – poilsis iki Naujųjų.
Gana greitai teks ruoštis naujam sezonui, vėl laukia Lietuvos stipriausių ugniagesių gelbėtojų čempionatas, jeigu pateks į rinktinę, – ir Europos bei pasaulio čempionatai.
Pirmasis startas – birželį. Šiauliuose rengiamų Olimpinių dienų metu vyks ir ugniagesių gelbėtojų varžybos.
