Jau metai, kai prisiekė nauja Taryba ir Savivaldybės merė. Pirmuosius metus naujos kadencijos Taryboje netrūko pasikeitimų. Keitėsi ne tik frakcijų ir grupių sudėtis, bet ir atstovavimas partijoms. Šiuo metu Taryboje kaip niekada daug nepriklausomų jos narių.
„Santarvės“ sumanymas – apžvelgti pirmuosius Tarybos darbo metus, valdančiosios daugumos ir opozicijos formavimąsi, išsiaiškinti, kaip politikai vertina vieni kitų ir savo darbą Taryboje.
Prisiminkime rinkimų rezultatus
Po rinkimų į savivaldybių tarybas, kurie vyko praėjusių metų kovo 5 d., Mažeikių rajono savivaldybės taryboje (iš viso – 27 mandatai) politinės jėgos pasiskirstė pagal partijų sąrašams skirtus rinkėjų balsus.
Lietuvos socialdemokratų partijos atstovams atiteko 9 mandatai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – 5 mandatai, Lietuvos žaliųjų partijos – 5 mandatai, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos – 4 mandatai, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – 2 mandatai, partijos „Laisvė ir teisingumas“ – 2 mandatai.
Šie faktai ir skaičiai – tam, kad būtų galima geriau sekti tolesnius Tarybos struktūros pokyčius.
Pradžia su nesklandumais
Pirmasis naujosios Tarybos posėdis vyko iškilmingai ir sklandžiai, tik paskui paaiškėjo, kad visi Tarybos nariai ir merė Rūta Matulaitienė perskaitė netinkamą priesaikos tekstą – naujajai valdžiai buvo pateikta ankstesnė jos versija, o ne ta, kuri neseniai buvo patvirtinta su kitais Vietos savivaldos įstatymo pakeitimais.
Tokių klaidų padarė ir kitos savivaldybių tarybos. Vyriausioji rinkimų komisija išaiškino, kad tų tarybų, o taip pat – ir mūsų Tarybos nariams teks prisiekti dar kartą. Netrukus buvo sušauktas Tarybos posėdis, dar kartą perskaitytos priesaikos, apsvarstyti tie patys sprendimų projektai.
Susibūrė į frakcijas ir grupes
Balandžio 20 d. posėdyje pakartojus priesaikas, buvo pristatytos Tarybos frakcijos ir grupės bei jų vadovai – seniūnai.
Sudarytos 4 frakcijos: Lietuvos socialdemokratų partijos (seniūnas – Antanas Tenys), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (seniūnas – Eimantas Salatka), Lietuvos žaliųjų partijos (seniūnas – Virginijus Sungaila), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (seniūnas – Paulius Auryla).
Mažiau mandatų Taryboje turintys partijų atstovai susibūrė į dvi grupes: Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (seniūnė – Živilė Butkė), partijos „Laisvė ir teisingumas“ (seniūnas – Kęstutis Bartkevičius).
Valdančioji dauguma ir opozicija
Tarybos narys A. Tenys pranešė, kad Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sudaro koaliciją, yra pasirašyta koalicijos sutartis.
Tarybos narys Linas Memys pranešė, kad Lietuvos žaliųjų partijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, „Laisvės ir teisingumo“ partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai Taryboje pasiskelbia opozicija.
Tarybos opozicijos lyderiu paskirtas L. Memys, jis pristatė opozicijos programą.
Valdančioji koalicija per šiuos metus išliko vieninga. Tiesa, praėjus dviem savaitėms nuo Tarybos darbo pradžios, E. Salatka tapo Savivaldybės vicemeru ir atsisakė Tarybos nario mandato, jo vietą Taryboje ir frakcijoje užėmė Vidmantas Krakys. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūne buvo paskirta Reda Šiaulienė.
Opozicija skyrėsi rudenį
Tarybos opozicijoje svarbiausi pokyčiai įvyko praėjusių metų rudenį.
Rugsėjo 20 d. posėdyje L. Rimkienė pareiškė, kad nuo rugsėjo 1 d. nebepriklauso jokioms Taryboje veikiančioms politinėms frakcijoms ar grupėms, daugumos ar mažumos susivienijimams.
Spalio 18 d. Taryboje darbą pradėjo nauja – Lietuvos regionų partijos – frakcija. Tai tie patys Tarybos nariai, į rinkimus ėję Lietuvos žaliųjų partijos Mažeikių skyriaus sąraše. Frakcijos seniūnu paskirtas V. Sungaila.
Po beveik pusantro mėnesio, lapkričio 30 d., Tarybos posėdyje V. Sungaila oficialiai pareiškė, kad pasitraukia iš Regionų partijos frakcijos. Frakcijos seniūnu tapo L. Memys.
Tame pačiame Tarybos posėdyje apie pasitraukimą iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ grupės pareiškė Tarybos narė Živilė Butkė. Ji pranešė pereinanti į naują partijos „Laisvė ir teisingumas“ frakciją.
Būtent šis Tarybos narės sprendimas leido partijos „Laisvė ir teisingumas“ grupei tapti frakcija. Frakcijos seniūnu išrinktas K. Bartkevičius, Ž. Butkė tapo jo pavaduotoja.
K. Bartkevičius šiame Tarybos posėdyje pristatė pareiškimą, kad nuo šiol Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos bei partijos „Laisvės ir teisingumas“ frakcijos nariai sudaro Tarybos opozicinę daugumą. Jos lyderiu išrinktas K. Bartkevičius.
Naujoji opozicija gerokai sumažėjo, joje liko 7 nariai vietoje buvusių 13.
Nepriklausomi Tarybos nariai
Dabar Taryboje kaip niekada daug politikų, pasiskelbusių nepriklausomais Tarybos nariais.
Ž. Butkei pasitraukus iš Tarybos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ grupės ir tapus kitos partijos frakcijos nare, jos bendražygis P. Noreika liko nepriklausomu Tarybos nariu.
Nepriklausoma Tarybos nare pasivadino ir L. Rimkienė. Ji iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos buvo pašalinta, kilus vadinamajam „čekiukų“ skandalui. Nepriklausomu Tarybos nariu tapo ir V. Sungaila.
Dauguma išliko tvirta
Per pirmus kadencijos darbo metus buvo priimti 274 Savivaldybės tarybos sprendimai, 2 sprendimai nepriimti ir vienas atidėtas.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas ir Tarybos daugumos atstovas A. Tenys „Santarvei“ sakė galintis tik pasidžiaugti darniu daugumos darbu. Pasak jo, kol kas visi reikalingi sprendimai yra priimami, užtenka daugumos balsų.
„Ši keturiolikos Tarybos narių dauguma atlaikė viską, dirbo be jokių sutrikimų ir priėmė tuos sprendimus, kurie buvo reikalingi priimti. Reiktų tik pasidžiaugti, kad niekas niekur nepabėgo, visi susiklausę, dirbame stabiliai“, – kalbėjo frakcijos seniūnas.
Kaip vieną iš svarbesnių sprendimų jis įvardijo šių metų savivaldybės biudžeto patvirtinimą. A. Tenys atkreipė dėmesį, kad net ir nepriklausomi Tarybos nariai palaikė biudžeto projektą, nesijungė prie opozicijos, kuri, kaip visada, sprendimo nepalaikė.
Paskirstytos lėšos
„Tai gana didelis biudžetas, apvalinant – 106 mln. eurų. Per 49 proc. yra skirta vien švietimui. Toliau jau smulkesni paskirstymai. Pinigai smulkiajam ir vidutiniam verslui remti. Numatytos lėšos kaimui remti, jaunimo iniciatyvoms, nevyriausybinių organizacijų projektams finansuoti. Numatyta nemažai lėšų gatvių, kelių naujai statybai bei rekonstrukcijai ir remontui. Neužmiršti ir daugiabučių namų kiemai. Jiems remontuoti skirta 400 tūkst. eurų“, – vardijo A. Tenys.
Valdančiosios daugumos atstovas sakė galintis pasidžiaugti, kad į priekį teigiama linkme juda Sporto ir pramogų komplekso statybos klausimai.
„Šiomis dienomis turėtų būti paskelbta rangos darbų pirkimo procedūra. Ir jei pavyks nupirkti rangą per tam tikrą laikotarpį, tai darbai galėtų būti pradėti dar šiais metais“, – teigė Tarybos narys.
Tarp svarbiausių sprendimų, reikalingų ateičiai, A. Tenys įvardijo iš Europos Sąjungos paramos programos per Telšių regioną numatytas lėšas švietimo, sveikatos, turizmo sistemoms.
Opozicija neatlaikė išbandymų
Pirmasis Tarybos opozicijos lyderis L. Memys, kalbėdamas su „Santarve“, pastebėjo, kad opozicijai ir jam, kaip lyderiui, nepavyko susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, problemomis, todėl ir įvyko skilimas.
„Nesuvaldėme buvusios opozicijos ambicijų. Tačiau dabar, kai nebesame opozicijoje, vis vien matome, kad dalis mūsų keltų klausimų ir problemų yra išgirsta, kad rinkėjams duoti pažadai bus įgyvendinti. Vienas jų – pėsčiųjų tako įrengimas į Kurmaičius, į sodų bendrijas. Tam šių metų biudžete yra numatytos lėšos. Taip pat numatytos lėšos ir Mažeikių kultūros centro patalpoms sutvarkyti“, – kalbėjo L. Memys.
Buvęs opozicijos lyderis priminė, kad jam vadovaujant pavyko pasinaudoti savivaldos naujove – mažumos valanda. Nors ji ir nebuvusi labai gera, pirmas blynas, kaip visada, šiek tiek prisvyla.
„Tai naujiena buvo ne tik mums, tuometinei opozicijai, bet ir valdantiesiems. Ateityje gal viskas vyks sklandžiau“, – kalbėjo L. Memys ir pridūrė, kad savo mintis išsakys, problemas įvardys ir nebūdami opozicijoje, o tiesiog kaip mažumos atstovai.
Negailėjo kritikos
Dabartinis opozicijos lyderis K. Bartkevičius, kalbėdamas su „Santarve“, negailėjo kritikos ir teigė, kad dabar valdžia skiria labai didelį dėmesį rinkėjo akiai.
„Tvarkomi takeliai, keliukai, šaligatviai. Nesakau, kad tai blogai, bet kažkodėl nuošalyje paliekami gana svarbūs dalykai, tokie kaip tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, darbo vietų kūrimas, pramonės parko steigimo klausimai, kelių remonto, priedangų įrengimo galimybės“, – aktualias sritis, kuriomis turėtų rūpintis valdžia, vardijo Tarybos narys.
K. Bartkevičius įsitikinęs, kad reikia žiūrėti į ateitį, neužsiciklinti tik ties aplinkos tvarkymu.
„Kitą savaitę pasinaudosime mažumos valanda ir pateiksime visus tuos klausimus valdžiai, valdančiajai koalicijai“, – kalbėjo Tarybos opozicijos lyderis.
Jo teigimu, itin svarbūs klausimai yra susiję ir su sveikatos sistemos reforma, o konkrečiai – su Regioninės Mažeikių ligoninės problemomis.
„Labai keistai atrodo merės pasakymas, kad ji nepasitiki ligoninės vadovu. Tai kas mūsų laukia ateityje?“ – klausė K. Bartkevičius.
Opozicijos lyderis pastebėjo, kad jam nesuprantamas toks didelis dėmesys merės viešiesiems ryšiams.
„Man keistas merės vaikščiojimas šaligatviais ir klausinėjimas, kur dar matėte neasfaltuotų gatvių. Tuoj galiu parodyti, kad net Laisvės gatvė antroje pusėje yra visiškai neasfaltuota. Sutelktas dėmesys į jau anksčiau paruoštus projektus, kurie dabar pradėti įgyvendinti. Mūsų valdžia turėtų žiūrėti į ateitį, pritraukti investicijas, kurti naujas darbo vietas, o ne tik džiaugtis, kaip puošiamas miestas“, – kalbėjo K. Bartkevičius.
Pasirašė per tūkstantį potvarkių
Savivaldybės merė R. Matulaitienė, vertindama pirmuosius kadencijos metus, „Santarvei“ sakė, kad buvo visko – ir nemažai išmėginimų, tačiau su jais sėkmingai susitvarkyta.
Per pirmuosius metus buvo parengta ir pasirašyta 1010 mero potvarkių, 224 siunčiami raštai.
„Suformavome komandą ir numatėme prioritetines sritis, darbus, pasirašėme programą. Noriu pasidžiaugti, kad tie metai buvo sėkmingi. Šie metai – gal labiau pasiruošimo metai. Vyksta nemažai darbų, startuoja projektai. Nemažos darbų dalies dar negalime žmonėms parodyti, nes tai kol kas – dokumentacijos tvarkymas“, – kalbėjo Savivaldybės merė.
Kaip vieną iš tokių darbų R. Matulaitienė įvardijo pasiruošimą Sporto ir pramogų komplekso statybai.
„Darbą pradėjome nuo pat pirmos kadencijos dienos. Tie darbai nebuvo sustoję, ir šiandien jie vyksta. Tačiau yra daug biurokratijos. Daug žingsnių reikėjo atlikti, kad galėtume pradėti realius darbus. Tai ir projekto koregavimas, ir pirminio adreso sugrąžinimas. Visur procedūros, reikalingi Tarybos sprendimai. Privalomi terminai – taip mėnuo po mėnesio – ir jau metai prabėgo. Šiuo metu jau esame finišo tiesiojoje“, – kalbėjo Savivaldybės merė. Ji patvirtino, jog mūsų jau minėta galimybė, kad šiemet gali būti pradėti statybos darbai, yra reali.
Vertina teigiamai
Savivaldybės vadovė pasakojo, kad per pirmuosius metus jai teko nemažai pakeliauti, susitikti su šalies Prezidentu, lankytis įvairiose ministerijose. Taip pat – sulaukti ministrų, kitų svarbių asmenų vizitų Mažeikiuose.
R. Matulaitienė vardijo kitas geras naujienas: rajoną jau pasiekė lėšos, skirtos švietimui, „Tūkstantmečio mokyklų“ programai įgyvendinti, pasirašomi dokumentai gauti finansavimui rentgeno aparatams įsigyti. Sulaukta nemažai pažadų iš atsakingų institucijų ir dėl kelių perėmimo bei sutvarkymo. Dirbama ir su potencialiais investuotojais, tikimasi, kad jie pasiliks Mažeikiuose.
„Kalbama ir dirbama daug, tik ne viskas pavyksta „čia ir dabar“. Reikia palaukti“, – apibendrino R. Matulaitienė.
Tarybos daugumos darbą Savivaldybės merė įvertino teigiamai: „Dauguma yra tvirta. Džiaugiuosi, kad per tuos metus, nuo pat pradžių politikai sutarė. Be abejo, kyla diskusijų ir ginčų, bet iki šiol pavyksta viską sklandžiai išspręsti. O dėl opozicijos, tai kiekvienas dirbame savo darbą. Prisipažinsiu, nelabai gilinuosi, kas, kur ir ką pasako. Mūsų dėmesys ir koncentracija yra į realius darbus, sprendimus, reikalingus Mažeikiams ir mažeikiškiams.“
