Antrą lapkričio sekmadienį Mažeikių vėsaus vandens mėgėjai ne tik simboliškai atidarė žiemos maudynių sezoną, bet ir dar kartą įrodė, kad ledinis vanduo tirpdo barjerus tarp žmonių. Neriant į Ventos bangas nelieka profesijų ar amžiaus skirtumų – čia gimsta stiprus bendruomeniškumo jausmas, sujungiantis bendraminčius į vieną didelę šeimą.
Šeima tapusi bendruomenė Pauliankoje
Tądien prie Ventos upės Pauliankoje jau šeštus metus iš eilės susirinko apie trisdešimt vėsaus vandens mėgėjų, susibūrusių į grupę „Žingsniu pirmyn“.
„Visi norintys suvažiavo apie dešimtą valandą ryto. Pušyne prasimankštinome, jo takeliais prabėgome neilgą distanciją, o tuomet nėrėme į Ventos vandenis. Po maudynių laukė košė, arbata, pačių atsinešti užkandžiai, pirtelė ir šilti pokalbiai. Kas norėjo – į vandens glėbį nėrė dar po kelis kartus“, – pasakojo viena iš maudynių iniciatorių Vilma Petrauskienė.
Pirmosiose šio sezono maudynėse netrūko įvairovės: jauniausiems dalyviams – vos dešimt metų (į vandenį jie lipo kartu su tėveliais), o vyriausiai nė vienų maudynių nepraleidžiančiai Aldonai – jau per septyniasdešimt. Dvi moterys į vėsius Ventos vandenis tokiu metų laiku pasinėrė pirmą kartą.
Vandenyje visi lygūs
Per kelerius gyvavimo metus grupės „Žingsniu pirmyn“ nariai suartėjo ir tapo tarsi viena didele šeima.
Kaip akcentavo V. Petrauskienė, maudytis galima ir po vieną, tačiau kur kas smagiau tai daryti būryje: „Čia susirenkame visi skirtingi, išsibarstę kasdienybėje, bet mus vienija sekmadieninis susitikimas – savi su savais. Čia nelieka titulų, laipsnių, profesijų ar pareigų. Čia esame tie, kurie tiesiog nori pabūti kartu ir nuoširdžiai pabendrauti.“
Daugiau kaip dvidešimt sekmadienį į Paulianką atvykusių entuziastų tai daro jau trečius ar ketvirtus metus iš eilės. Nors paskelbtas žiemos sezono atidarymas, jis – tik simbolinis. Bendruomenės maudynės nenutrūko nei vasarą, nei rudenį – tiesiog rugsėjį ir spalį rinkdavosi kiek mažesnė, 10–15 žmonių, grupelė.
Vanduo tik šlapias, o kartu – drąsiau
Bendruomenė „Žingsniu pirmyn“ atvira visiems: norintys kviečiami sekmadieniais, 10 val. ryto, atvykti prie Ventos upės Pauliankoje. Net jei dar nedrąsu lįsti į vėsų vandenį, galima tiesiog pažiūrėti ir jaukiai praleisti porą valandų bendraminčių būryje.
„Kai manęs paklausia, ar šaltas vanduo, visada juokais atsakau, kad jis tik šlapias. Aišku, lyginant su vasara ar rugsėju, šaltukas jau jaučiasi. Tačiau vis tiek raginu prisijungti, nes išsimaudyti drauge yra drąsiau, paprasčiau ir linksmiau. Tereikia pamatyti, su kokiomis šypsenomis visi išlipa iš vandens! Kiek kalbėjomės, dar nė vienas po maudynių nėra rimčiau susirgęs. Na, o pakosėti ar pačiaudėti kartais pasitaiko visiems“, – šypsojosi V. Petrauskienė.
Artimiausiuose bendruomenės planuose – ir toliau reguliariai maudytis, „pirtintis“, bendrauti. Tarp didesnių išvykų numatytos tradicinės „ruonių“ maudynės Baltijos jūroje Palangoje sausio 1-ąją bei maudynės lediniame vandenyje Trakuose.
Miesto paplūdimyje sezonas išvis neuždaromas
Simbolinis žiemos maudynių sezonas, kvepiantis arbata ir viliojantis mobilios pirtelės šiluma, sekmadienį atidarytas ir Mažeikių miesto paplūdimyje.
„Čia net nepavadinčiau sezono atidarymu. Prie mūsų grupelės, kuri praktiškai kasdien maudosi jau trejus metus, prisijungė dar dvi naujos bendramintės. Taip apie dešimt vandens pramogų mėgėjų puikiai praleidome kelias valandas. Mes sezono išvis neuždarome: darbo dienomis kas gali prie Ventos atskuba nuo pusės septynių iki septynių ryto, šeštadieniais renkamės aštuntą, o sekmadieniais – dešimtą valandą. Ir taip ištisus metus!“ – pasakojo maudynių entuziastė Sigutė Jogminienė.
Moterys džiaugiasi stipria palaikymo komanda – savo vyrais. Nors jie patys į ledinį vandenį lįsti dar nesiryžta, tačiau noriai padeda. Pavyzdžiui, Mindaugas kaskart pastato mobilią pirtelę-palapinę, kurioje galima pasikaitinti tiek prieš maudynes, tiek po jų. O svarbiausia – po šio ritualo visada lydi puiki nuotaika.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
