Pėsčiomis apeiti ratą aplink sostinę per 24 valandas – toks buvo Žemaitijos skautų sumanytas išbandymas. Tarp jį sėkmingai įveikusių dalyvių – ir Vilniuje studijuojanti mažeikiškė.
Idėja – pokalbio metu
Žemaitijos skautų organizacija šiemet pakvietė visus į pirmą kartą surengtą žygį aplink Vilnių. Jo sumanytojų kvietimas ir tikslas – kad dalyviai įveiktų 110 kilometrų per vos 24 valandas.
„Tai nebe eilinis pasivaikščiojimas gamtoje, o ištvermės, valios ir komandos dvasios išbandymas, kuriame kiekvienas žingsnis – tiek fizinis, tiek mentalinis – pasiekimas. Dieną keis naktis, nuovargį – ryžtas, o kiekvienas nueitas kilometras artins prie tikslo, apie kurį iki šiol drįsdavome tik svajoti. Apsukę ratą aplink Vilnių, grįšime ten, iš kur išėjome – tik jau kiti, stipresni, negu buvome pradžioje“, – taip šį žygį pristatė organizacijos atstovai.
Pasak vieno iš jo organizatorių, skauto vyčio Tado Rudoko, ši idėja kilo pokalbio metu, o sostinė pasirinkta vien dėl to, kad čia ir Kaune studijuoja ar dirba nemažai iš mūsų krašto kilusių organizacijos narių, kurie taip galėjo išbandyti save.
Tikslą pasiekė du žygeiviai
Neeilinis išmėginimas išbandyti jėgas patraukė septynis žygeivius, kurie praėjusio šeštadienio rytą susirinko prie sostinės senamiestyje stūksančio Stalo kalno. Iš čia jie septintą valandą ryto pradėjo savo kelionę Užupiu, per Pavilnių regioninį parką, Pūčkorių atodangą, Panerius, Gariūnų piliakalnį televizijos bokšto link. Iš čia dalyviai pasuko Šeškinės link, per Žaliųjų ežerų apylinkes senamiesčio link ir baigė žygį vėl prie Stalo kalno.
Visą maršrutą užbaigė du dalyviai, kurie prie Stalo kalno, apsukę ratą aplink sostinę, atėjo jau sekmadienio vidurdienį.
Trasoje, darydami trumpas poilsio pertraukas, jie sugaišo 28 valandas, o gryno ėjimo buvo 20 valandų.
„Pirmieji mūsų žygeiviai „krito“ po dvidešimt šešių kilometrų. Trys, tarp jų ir aš, baigėme žygį apie pirmą valandą nakties, nužygiavę šešiasdešimt tris kilometrus, o visą trasą įveikė du žygeiviai – mažeikiškė Augustė Šilinskytė ir šiaulietis.
Asmeniškai man pasitraukimą nulėmė tai, kad pasirinkau netinkamus batus ir kojines, po žygio teko rūpintis iškilusiomis pūslėmis“, – sakė T. Rudokas.
Žygį numatė pakartoti
Didelio pasirengimo šiam žygiui neprireikė. Kaip sakė organizatorius, pagrindinis ir bene svarbiausias dalykas buvo pasirinkti patogią avalynę. Maisto ir vandens į kuprines daug prisidėti neteko, juk buvo einama ne miškais, o daugiausia mieste. Pavyzdžiui, 50 kilometrų žyma buvo pasiekta prie degalinės, kur žygeiviai ir pasipildė maisto atsargas.
T. Rudokas pripažino, kad šis žygis pareikalavo tiek psichologinių, tiek fizinių jėgų, tačiau kartu tai buvo ir galimybė kiekvienam dalyviui pasitikrinti, ar jis gali įveikti šį išbandymą. Kaip jam pasakojo žygį įveikę dalyviai, nuovargis žygio pabaigoje jau itin kaustė, tarpusavyje jie jau beveik nebekalbėjo, tik siekė bendro tikslo.
Paklaustas, ar kartotų šį išbandymą, skautas pažymėjo, jog kada nors tikrai pakartos. Tą patį esą tvirtino ir pirmieji „iškritusieji“ po 26 kilometrų žygeiviai: dabar yra tikslas įveikti šį išmėginimą.
Šiuo metu Žemaitijos skautų organizacijoje žygiai ir kiti renginiai vyks draugovėse, o bendras ŽSO tradicinis renginys „Linksmavakaris“ numatytas tarpušvenčiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, kai skautai susirinks pabūti, pabendrauti, prisiminti metų darbų ir pasilinksminti. Tradiciškai šis renginys vyksta arba Šiauliuose, arba Sedoje, šių metų renginio vieta dar derinama.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
