Abiturientams – išbandymas egzaminais

Tarp mokyklinių egzaminų po lietuvių kalbos populiariausias technologijų egzaminas. Eltos nuotr.

Nacionaliniam egzaminų centrui jau pristatyti duomenys, kokius valstybinius ir mokyklinius egzaminus laikys Mažeikių rajono abiturientai.

Situacija nesikeičia

Egzaminus šiemet laikys 795 rajono mokyklų abiturientai. Tai beveik pusantro šimto mažiau negu praėjusiais metais (palyginimui: 2010 metais buvo 1164 abiturientai, t. y. 369 dvyliktokais daugiau). Švietimo skyriaus vedėjo Apolinaro Stonkaus teigimu, jau kelerius metus situacija dėl egzaminų pasirinkimo nesikeičia. Daugiausiai mokinių laikys privalomąjį valstybinį ir mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Valstybinį šio dalyko egzaminą gausiausiai rinkosi Gabijos gimnazijos abiturientai, mažiausiai (tik keturi) – Mažeikių politechnikos mokyklos mokiniai.  Daugiausiai jų laikys mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą.
Iš viso mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą laikys 346 rajono abiturientai.
Norėdamas gauti brandos atestatą, abiturientas privalo išlaikyti du egzaminus, bet, norint įstoti į aukštąją mokyklą, reikia trijų egzaminų. Visi egzaminai, išskyrus kalbas, menus, muzikologiją ir technologijas, yra tik valstybiniai.

Antroje vietoje – istorija

Antroje vietoje, kaip ir praėjusiais metais – valstybinis istorijos egzaminas: jį pasirinko 378 dvyliktokai. Ir šį egzaminą laikys daugiausiai Gabijos gimnazijos abiturientų.
Šiek tiek mažiau – 353 abiturientai pasirinko matematikos egzaminą. Ketvirtoje vietoje – anglų kalbos egzaminas, kurį laikys 350 mokinių. Per 100 dvyliktokų pasirinko biologijos egzaminą, o laikysiančiųjų likusiuosius egzaminus skaičius nebesiekia šimto.
Tik vienas mokinys iš Sodų vidurinės mokyklos rinkosi vokiečių kalbos valstybinį egzaminą, tik penkiolika baigiančiųjų mokyklą laikys rusų kalbos egzaminą.
Lietuvos mastu egzaminų pasirinkimo situacija kiek kitokia: po privalomojo valstybinio lietuvių kalbos egzamino antroje vietoje yra anglų kalbos, trečioje – matematikos, ketvirtoje – istorijos egzaminai.

Mokymosi motyvacija  mažėja

A. Stonkus pasakojo, kad šiemet egzaminų vertinimas vyks pagal tam tikrus kriterijus.
„Kaip tai atsilieps pažymiams, vertinimo balams, kol kas neaišku: vieni mano, kad surinkti šimtą balų bus sunkiau, kitiems atrodo, kad lengviau. Apie tai sunku ką nors pasakyti: kai turėsim tuos kriterijus, pritaikysime juos praktikoje, tada ir bus galima komentuoti“, – situaciją apibūdino vedėjas.
Jo žodžiais, lankantis mokyklose, bendraujant su abiturientams, jaučiama, kad egzaminams ruošiamasi.
„Pasirinkę vidurinį ugdymą dvyliktokai svajoja apie aukštąsias mokyklas, apie kolegijas. Nors iš tikrųjų su mokymosi motyvacija kiekvienais metais yra vis sunkiau. Kodėl taip yra, sunku pasakyti. Kai sudedi visas problemas, pradedant ekonominėmis, finansinėmis, visur jaučiami sunkumai. Baigus vidurinę, įstojus į aukštąją mokyklą, gauni nemokamas studijas arba jų negauni ir neišgali mokėti, vadinasi, tavo svajonė neišsipildė. Kitas dalykas – baigusiam vidurinę mokyklą, neturinčiam specialybės jaunam žmogui patekti į darbo rinką yra beprotiškai sunku. Tai ką jam toliau daryti?“ – mokinių motyvacijos smukimo priežastis analizavo Švietimo skyriaus vadovas.

Trūksta  specialistų

A. Stonkus stebisi ir tuo, kiek šalyje buvo panaikinta profesinių technikos mokyklų. Tai darant nebuvo pagalvota, kiek jos paruošdavo specialistų, kurie dabar yra reikalingi.
„Pažiūrėkit, kad ir mūsų rajone dabar sunku rasti gerą elektriką, statybininką. Visi gerieji specialistai arba turi darbus, arba išvažiavę kitur. Nepagarba profesiniam mokymui privedė prie to, kad ateityje dar labiau jausime specialistų trūkumą“, – spėjo vedėjas.
Daugelis abiturientų planuoja išvažiuoti dirbti ar mokytis kitur: Škotijoje, Anglijoje, Danijoje, dabar  pradedama kalbėti apie Švediją.
A. Stonkaus teigimu, nors ir kalbama, kad gyvenimas gerėja, kad išsivaduojame iš krizės, bet to dar nematyti.
„Jauni žmonės tai labai gerai mato ir supranta, tad Lietuvoje nepasilieka. Mūsų turimais duomenimis, abiturientų skaičius nedidės dar trejus metus, jis gali tik mažėti. O kaip bus toliau, pamatysim“, – atsargiai ateitį piešė vedėjas.

Įskaitos  jau išlaikytos

Abiturientai jau laikė lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos įskaitas. Pirmasis mokyklinis muzikologijos egzaminas jų laukia gegužės 18-ąją, gegužės 25 dieną – valstybinis anglų kalbos, o birželio 3-iąją valstybinis ir mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas.
Pagrindinė abitūros egzaminų sesija baigsis birželio 19 dieną valstybiniu informacinių technologijų egzaminu.
Pakartotinė sesija rengiama birželio 20 – liepos 5 dienomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto