Abonentinis mokestis kaitina aistras

Visi daugiabučių namų gyventojai pasirinko apsirūpinimo karštu vandeniu antrąjį būdą, kuris turi ir privalumų, ir trūkumų. Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka

Prieš porą mėnesių daugiabučių namų gyventojų sąskaitose atsiradusi nauja eilutė „skaitiklio pardavimo kaina“ vis dar kelia mažeikiškių aistras. Žmonėms kyla klausimų: ką ji reiškia, iš kur ji atsirado, kaip ji išskirstoma butams ir apskritai ar toks mokestis teisėtas.
Nei vandens tiekėjo, kuriam atitenka šis mokestis, nei daugiabučius administruojančių įmonių tinklalapiuose jokios informacijos aptikti nepavyko.
„Santarvė“ pabandė rasti atsakymus į daugiabučių namų gyventojams kylančius klausimus.

Ne pirma nauja eilutė

Prieš porą metų buvo kilęs panašus ažiotažas, kai daugiabučių namų gyventojams teikiamose  sąskaitose už komunalines paslaugas atsirado eilutė „Karšto vandens skirtumas nuo įvadinio skaitiklio“. Aistros aprimo tik supratus, kad pasipriešinti nėra jokių būdų, nes valdininkų aiškinimu, gyventojai dėl tokios situacijos yra patys kalti.
Dar 2010 m. pabaigoje vykdant apklausą, visi daugiabučiai pasirinko vadinamąjį antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (be karšto vandens tiekėjo). Jis numato, kad su vandens tiekėju (UAB „Mažeikių vandenys“) turi būti atsiskaitoma už jo patiektą šalto vandens kiekį į šildytuvą, tuo pačiu apskaičiuojami ir kaupiami neatitikimai tarp deklaruotų kiekių pagal skaitiklių parodymus butuose ir fiksuotų kiekių pagal vandens skaitiklio prieš šildytuvą parodymus.
Nustatyti skirtumai išdalijami namo butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų valdomam plotui.
Šie suskaičiuoti skirtumai dėl kaimynų nedeklaruoto ar pavogto vandens skirtumo ir suguldomi į tą eilutę. Ta tema „Santarvė“ jau rašė ne kartą – ir atsakingų asmenų atsakymas vienas: gyventojai žinojo, ką renkasi.

Lėmė gyventojų pasirinkimo būdas

Pasirodo, būtent šis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas kaltas ir dar dėl vieno naujo abonentinio mokesčio, pavadinto įvadinio skaitiklio pardavimo kaina – daugiabučiuose namuose prieš karšto vandens paruošimo įrenginius buvo įrengti apskaitos prietaisai.
Kad toks mokestis teisėtas, „Santarvei“ teigė ne tik vandens tiekėjas, daugiabučių administratoriai, bet ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
„Taip, šis mokestis yra teisėtas. Gyventojai, pasirinkę antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, atskirai atsiskaito su geriamojo vandens tiekėju už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, o už geriamojo vandens paruošimą – moka šilumos tiekėjui. Gyventojai apskaitos prietaiso mokestį, t. y. vadinamąją pardavimo kainą, moka šalto vandens tiekėjui. Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis“, – „Santarvei“ atsakė komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė.

Fiksuotas mokestis – namui

Komisijos atstovė paaiškino, kad atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugos kainą (t. y. pardavimo kainą) sudaro apskaitos prietaisų įrengimo, keitimo, remonto, techninės priežiūros, metrologinės patikros, sąskaitų parengimo ir pateikimo bei kitos būtinosios vandens tiekėjo sąnaudos, susijusios su geriamojo vandens pardavimu.
„Atsiskaitomų apskaitos prietaisų mokestis nėra įtraukiamas į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos kainą, gyventojai kiekvieną mėnesį moka šį mokestį, nepriklausomai nuo jų suvartoto vandens kiekio“, – kodėl nustatomas toks mokestis, paaiškino A. Griškonytė.
Įvadinio skaitiklio mokesčio dydį nustato savivaldybės, susiderinusios su Komisija. Šis mokestis yra fiksuotas ir nekinta visą jo galiojimo laikotarpį.
Nei vandens tiekėjo „Mažeikių vandenų“, nei daugiabučius administruojančių  įmonių tinklalapiuose nepavyko aptikti jokio dokumento apie mažeikiškiams nustatytą įvadinio skaitiklio pardavimo kainą ar kitokios su ja susijusios informacijos.

Plačiau skaitykite šeštadienio laikraštyje.