Socialiniuose tinkluose spalio mėnesį pasirodžiusios nuotraukos su grybautojų laimikiu vienus nustebino, kitus privertė suabejoti, dar kiti patys puolė ieškoti miško gėrybių.
Žinomas gamtininkas Deividas Makavičius teigė: grybai tokiu metu – jokia naujiena, tik iki soties prisigrybavę vasarą ir rudens pradžioje, spalio mėnesį poreikio grybauti nejausdavome.
Ši vasara grybams augti buvo nepalanki, todėl rudens viduryje randamas miško gėrybes vertiname kaip retą reiškinį.
Grybauja jau dvi savaites
Socialiniuose tinkluose pasirodžiusios nuotraukos su grybais ne vienam skeptikui sukėlė įtarimų, kad jos gali būti iš ankstesnių metų. Ne vienas internautas prisipažino sunkiai galintis patikėti, kad spalio viduryje dar galima traukti grybauti.
Nuotraukos nuotraukomis, bet šeštadienį turgavietėje pavyko sutikti ir šiomis miško gėrybėmis prekiaujantį, „Santarvei“ jau pažįstamą grybautoją iš Sedos apylinkių. Savo puikuolius baravykus jis leido nufotografuoti – „kaip daiktinį įrodymą“.
„Jau grybauju gal porą savaičių. Šitas kibiriukas – paskutinis. Šiandien jau uždirbau septyniasdešimt eurų“, – pasakojo vyras, pridūręs, kad už pinigus, uždirbtus prekiaujant grybais, žmona jau spėjo kirpykloje pasigražinti.
Pirkėjai įvairūs
„Santarvė“ jau rašė, kad šis rajono gyventojo pomėgis yra ir savotiškas verslas. Abu su žmona turi negalią, tai pajamos iš grybų palengvina jų dalią.
Prie Sedos girios gyvenantis vyriškis sakė dar nesuskaičiavęs, kiek užsidirbo iš miško gėrybių. Tačiau šiemet uždarbis esąs mažesnis, nes vasara buvo šykšti grybų. Pagrindinė „prekė“ iš miško – voveraitės, tačiau ir jų buvo tik labai ribotą laiką.
Sediškis pasidžiaugė, kad šiuo metu jo krepšiuose daugiausia baravykų ir vienas kitas raudonikis.
Už porą pastarųjų grybų jis prašė sumokėti du eurus, už nedidelį kibirėlį baravykų – 12 eurų.
Žmogus stebėjosi, kad atsiranda tokių, kurie burbuliuoja, jog grybai per brangūs.
„Tai jeigu pigiai galima susirinkti, ko patys į mišką nevažiuoja, o jų ieško turguje? Kiek kuras kainuoja, už prekybos vietą reikia susimokėti, viską į kainą įskaičiuoji, kad apsimokėtų parduoti. Tuo labiau šiuo metu, kai grybų miškuose nėra lyg prisėta“, – paaiškino „Santarvės“ pašnekovas.
Sediškis pastebėjo, kad tie, kurie perka, dažniausiai net nesilygsta.
„Suprantu, kad iš tiek neprivalgysiu, bent nors grybų kvapą pajusiu“, – kalbėjo dviejų eurų už du raudonikius nepagailėjusi jauna moteris.
Reikia žinoti vietas
Sediškis spėjo, kad socialiniuose tinkluose pasirodžiusios nuotraukos su grybų laimikiais miestelėnus vėl atviliojo į miškus. Jis sakė kasdien matantis prie girios stovinčių automobilių, o ir pačioje girioje sutinka grybautojų.
„Tačiau dažniausiai tuščiais kibirais. Šiuo metu nėra tiek grybų, kad jų galėtum rasti po kiekvienu medžiu. Reikia žinoti jų vietas. Kol jas apeinu, gal ir dvidešimt kilometrų tenka suvaikščioti“, – patirtimi dalijosi „Santarvės“ pašnekovas.
Gamtininkas D. Makavičius taip pat patvirtino, kad svarbu žinoti grybingas vietas.
„Jos beveik nesikeičia. Kai kurie grybai mėgsta tam tikros rūšies vėlyvus medžius, o jie taip greitai neužauga ir užaugę ilgai būna tokie patys – nepasensta, neišvirsta. Kiek aš grybauju, tebėra dar tos pačios grybavimo vietos. Jeigu jos keitėsi, tai dažniausiai dėl žmogaus ūkinės veiklos“, – pastebėjo „Santarvės“ pašnekovas.
Aistringiems grybautojams gamtininkas patarė dar vasarą pasitikrinti, ar neiškirsti jų pamėgti miškai. Jei iškirsta, reikia ieškoti naujų.
Spalio mėnesį užaugę grybai – ne anomalija
Kalbinti grybautojai pastebi, kad šiuo metu grybai labiau auga arčiau pamiškių, kadangi čia būna daugiau šilumos ir greičiau įšyla dirvožemis. Tačiau jų nėra tiek daug, tad ne vienam apsilankymas miške – tik malonus pasivaikščiojimas, o grybų laimikio gali nepakakti nė pietums, arba apskritai teks grįžti tuščiomis.
D. Makavičius „Santarvei“ sakė, kad grybavimas spalio mėnesį nėra joks stebuklas.
„Grybiena visą laiką yra žemėje, vaizdžiai šnekant, ji gyvuoja budėjimo sąlygomis. Tik trūko drėgmės ir šilumos. Kai palijo ir šiluma dar buvo didesnė nei dešimt laipsnių, atsirado tinkamos sąlygos grybams augti“, – paaiškino pašnekovas.
Gamtininko teigimu, ir ankstesniais metais, spalio mėnesį, miškuose buvo galima rasti baravykų ar raudonikių. Tačiau pakankamai prisigrybavus vasarą ar per rugsėjį, spalio mėnesį grybų ieškoti tiesiog nebelikdavo poreikio.
„Kadangi ankstyvą rudenį nebuvo tų grybų, dabar ir atrodo lyg stebuklas, kad jie pasirodė“, – šypsojosi gamtininkas.
