Baigiantis metams, politikai vėl ėmėsi svarstyti švietimo įstaigų gyvavimo klausimus. Susirūpinta, kas rajono mokyklų laukia kitąmet. Aktualiausiu klausimu ir toliau išlieka Sodų pagrindinės mokyklos likimas. Dabar joje mokosi apie 180 vaikų.
Apie tai buvo kalbėta praėjusią savaitę surengtame Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje. Už švietimą atsakingiems specialistams politikai pateikė užduotį išsiaiškinti dabartinę situaciją ne tik Sodų pagrindinėje mokykloje, bet ir trijose miesto pradinėse mokyklose. Jie paprašė įvertinti, kokia mokyklų materialinė bazė, ugdymo kokybė, kokios ugdymosi sąlygos, ar reikalingas remontas.
Vėl grįžtama prie minties miesto pradinių mokyklų mokinius ir mokytojus perkelti į Sodų pagrindinės mokyklos pastatą.
Problemos išlieka
Kalbos dėl Sodų pagrindinės mokyklos likimo netyla jau kelerius metus, tačiau situacija kol kas nelabai keičiasi – mokinių skaičius išlieka daugmaž toks pat, problemų neretai kyla ir dėl mokytojų stygiaus.
Apie tai buvo kalbama praėjusią savaitę vykusiame Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje, kur informaciją dėl Mažeikių Sodų pagrindinės mokyklos perspektyvų pristatė Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus.
Vedėjas pastebėjo: dabartiniai faktai nieko gero nežada. Mokinių skaičius Sodų pagrindinėje mokykloje nedidėja, dabar joje mokosi apie 180 mokinių, dvi dešimtys jų yra karo pabėgėlių iš Ukrainos vaikai.
„Pastaraisiais metais, kai buvusių mokinių skaičius nedidėja, o labiau juda mažėjimo linkme, mažėja ir mokytojų. Juos sunku prisikviesti į šią mokyklą.
Šiuo metu mokytojų yra tiek, kiek reikia, tačiau, bent vienam pasitraukus, situacija taptų sudėtinga. Taip gali nutikti bet kada, nes yra čia dirbančių ir garbaus amžiaus mokytojų“, – komiteto posėdžio metu akcentavo A. Stonkus.
Nesuformavo klasių
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo teigimu, Sodų pagrindinė mokykla yra pačiame miesto centre, strategiškai geroje vietoje, todėl iki šiol buvo stengiamasi, kad ji išliktų.
Prieš metus, lapkričio mėnesį, dauguma Savivaldybės tarybos narių pritarė Sodų pagrindinės mokyklos nuostatų pakeitimams – juose buvo numatyta, kad mokykloje darbas vyks pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir neformaliojo vaikų švietimo programas.
Politikai priėmė sprendimą, prieš tai apsilankę Sodų pagrindinėje mokykloje – apžiūrėję patalpas, įvertinę esamą situaciją. Praėjusiais mokslo metais čia 5–10 klasėse mokėsi šiek tiek daugiau nei 150 mokinių. Šiais mokslo metais situacija išliko panaši, nes nei priešmokyklinių, nei pradinių klasių čia nebuvo suformuota.
A. Stonkus pastebėjo, kad Sodų pagrindinėje mokykloje nebuvo surinktas reikiamas mokinių skaičius bent vienai pradinei klasei suformuoti.
Lieka be nuolatinio vadovo
Kaip dar vieną neigiamą aspektą dėl Sodų pagrindinės mokyklos A. Stonkus, kalbėdamas su „Santarve“, įvardijo tai, kad ilgą laiką – jau kelerius metus iš eilės – ši švietimo įstaiga neturi nuolatinio vadovo.
Lapkričio pradžioje vykusiame konkurse direktoriaus pareigoms užimti registravosi vienas pretendentas, tačiau jis konkurso metu nesurinko reikiamo balų skaičiaus.
A. Stonkus įtarė, kad koją pretendentui pakišo pernelyg didelis jaudulys. Kitas konkursas laisvoms Sodų pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigoms užimti planuojamas po keturių mėnesių.
Paskutinį kartą Sodų pagrindinė mokykla nuolatinį direktorių turėjo 2019–2020 metais. Tuomet švietimo įstaigai vadovavo Rolandas Volkovas, kuris šiuo metu dirba direktoriumi Pavasario progimnazijoje.
Užduotys naujai darbo grupei
A. Stonkus problemas dėl nuolatinio vadovo minėjo ir Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariams.
Pasak vedėjo, bus vėl sudaryta nauja darbo grupė, kuri nagrinės švietimo įstaigų tinklo pertvarkos klausimus. Ji įvertins esamą situaciją ugdymo įstaigose ir teiks pasiūlymus merui, kuris savo ruožtu spręs, kokių sprendimų reikia.
Šiai naujai darbo grupei užduotis formulavo ir praėjusią savaitę posėdžiavę Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai. Jiems abejonių kyla ne tik dėl Sodų pagrindinės, bet ir dėl kitų mažesnių rajono mokyklų tolesnės veiklos.
Todėl Tarybos nariai pageidavo, kad būtų įvertinta ne tik dabartinė situacija Sodų pagrindinėje mokykloje, bet ir trijose pradinėse miesto mokyklose: „Žiburėlio“, „Vyturio“ ir Kazimiero Jagmino. Šiose ugdymo įstaigose dabar mokosi per 600 vaikų.
Taigi Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje vėl buvo grįžta prie minties visas šias pradines mokyklas perkelti į Sodų pagrindinės mokyklos patalpas.
Ragino pažvelgti plačiau
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdžio metu Savivaldybės mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė kalbėjo, kad sprendžiant Sodų pagrindinės mokyklos likimą reikėtų į šoną pastumti politikavimą, jausmus ir nuspręsti, kad bus taip, o ne kitaip.
Tarybos narė Rūta Matulaitienė kolegas paragino į Sodų pagrindinės mokyklos problemas pažvelgti atidžiai, nes, pasak jos, nieko nekeičiant, įstaigos perspektyvos esančios liūdnos.
„Žiūrėkime plačiąja prasme, jei yra pradinių mokyklų, tvarkytinų iš vidaus, kur reikalingas remontas, nes jos neatitinka Higienos normų ar panašiai, tai gal vertėtų pagalvoti apie jų perkėlimą į didesnę mokyklą ir investuoti į jos remontą. Gal, suremontavus Sodų pagrindinę mokyklą, atsiras mokykla, kuri savo noru ateis į suremontuotas patalpas“, – kalbėjo R. Matulaitienė.
Pateikė pasiūlymus
Šiai minčiai pritarė Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Lina Rimkienė.
„Jei, tarkime, pradinei mokyklai išlaikyti mes skiriame apie 200 tūkst. eurų per metus, tai gal tuos 200 tūkst. eurų perkelti į Sodų pagrindinę mokyklą ir už juos išblizginti vieną aukštą ir ten perkelti vieną pradinę mokyklą su visais mokytojais ir mokiniais? Tai kitais metais tie 200 tūkst. eurų liktų“, – svarstė L. Rimkienė.
Tarybos narys Virginijus Sungaila sakė taip pat pritariantis, kad reikia imtis konkrečių žingsnių, kad ir nedidelių. Jis pasiūlė Sodų pagrindinės mokyklos teritoriją bent jau aptverti nauja tvora, nes dabartinė nėra vientisa ir mokyklos teritorija yra „kiaurai“ pereinama.
Savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Auryla pageidavo konkretesnių skaičiavimų, kiek kas kainuoja, kad vėl viskas neliktų tik kalbomis.
A. Stonkus pripažino, kad lėšų panaudojimas turi būti racionalus. Esą Sodų pagrindinė mokykla dėl didelių patalpų ir gana mažo mokinių skaičiaus yra viena brangiausių mokyklų mieste.
Jis teigė, kad nauja darbo grupė, suburta švietimo įstaigų tinklo pertvarkos klausimams spręsti, atsižvelgs į politikų išsakytas mintis. Ir tik viską įvertinusi darbo grupė suformuluos pasiūlymus, kurie bus pateikti merui.
Negalima tiesiog nukirsti
A. Stonkus, kalbėdamas su „Santarve“, pripažino, kad apie Sodų pagrindinę mokyklą diskutuojama jau seniai, vis kalbama ir apie pradinių mokyklų perkėlimą, tačiau kol kas visi planai ir ketinimai lieka tik kalbomis. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas neslėpė abejojantis, ar ir dabar kas nors pasikeis artėjant savivaldos rinkimams. Kol kas nežinoma ir naujos politinės daugumos nuomonė dėl švietimo įstaigų galimos pertvarkos.
„Diskusijų daug, po jų kyla ir nemažai nepasitenkinimo, todėl apie tai reikėtų kalbėti atsargiai. Tuo labiau kad negalima sugalvoti ir iš karto priimti drastiškų sprendimų dėl mokyklų uždarymo ar perkėlimo. Reikalingos diskusijos ir su tėvais, ir su mokyklų bendruomenėmis. Negalima tiesiog imti ir viską nukirsti“, – įsitikinęs A. Stonkus.
Apsunkins mokyklų gyvenimą?
A. Stonkus kalbėjo, kad ateinantys metai mažosioms miesto ir rajono mokykloms nusimato dar sunkesni. Ypač toms, kurios balansuoja ant išlikimo ribos ir yra priskiriamos prie neperspektyvių švietimo įstaigų. Tai mokyklos, neturinčios 200 mokinių.
Vedėjas vardijo, kad mūsų rajone tokių įstaigų yra ne viena: „Žiburėlio“ pradinė mokykla, Užlieknės ir Tirkšlių Juozo Vitkaus pagrindinės mokyklos bei Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija.
Pasak A. Stonkaus, nemažų pokyčių gali lemti ir tai, kad Seimas turi svarstyti Švietimo įstatymo pataisas, susijusias su ugdymo kokybe. Jos keistų dabartinę pasiekimų patikrinimų mokyklose tvarką – patikrinimai taptų privalomi ketvirtokams, aštuntokams ir dešimtokams.
Tikslas – laiku nustatyti mokymosi spragas
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad privalomi patikrinimai žemesnėse klasėse leistų anksčiau nustatyti spragas ir laiku suteikti pagalbą mokiniui, nuimtų didžiulį krūvį nuo brandos egzaminų.
Ministerijos parengtos pataisos numato, kad nacionaliniai pasiekimų patikrinimai būtų vykdomi baigiant pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo programos pirmosios dalies ir pagrindinio ugdymo programas, tai yra egzaminai vyktų ketvirtoje, aštuntoje ir dešimtoje klasėse. Būtų atsisakyta patikrinimo šeštoje klasėje.
Šiuo metu nacionaliniai ugdymo pasiekimų patikrinimai rengiami ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių moksleiviams, tačiau jie nėra privalomi. Paprastai juose dalyvauja apie 96 proc. šalies bendrojo ugdymo įstaigų mokinių.
Pagal naujas pataisas, dešimtokai pagrindinį išsilavinimą įgytų baigę pagrindinio ugdymo programą ir išlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) patenkinamais pažymiais, tai yra bent keturiais balais.
Ši nuostata būtų pradėta taikyti 2025 m. baigiantiems dešimtą pagrindinės mokyklos arba antrą gimnazijos klasę, taigi pakeitimai būtų aktualūs jau dabartiniams aštuntokams. Nuo 2029–2030 mokslo metų PUPP slenkstis augtų iki penkių balų.
Kol kas daug neaiškumų
A. Stonkaus teigimu, kol kas neaišku, kaip veiks naujoji tvarka, jei ji bus patvirtinta.
„Kol kas neaišku, kas bus su mokiniais, kurie neišlaikys patikrinimo, nesurinks reikiamo balų skaičiaus. Jei neišlaikys dešimtokas, tai jis negalės eiti į 11 klasę. O mažesnieji turbūt turės galimybę egzaminus perlaikyti“, – svarstė vedėjas.
Šiuo metu kurso kartoti paliekami tik tie mokiniai, kurie per mokslo metus praleidžia daugiau nei 30 proc. pamokų. Jei tai padaro vyresniųjų klasių mokiniai, kuriems jau yra 16 metų, jie tiesiog pašalinami iš mokyklos, – sakė Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.
