Apklausa: artėjant eurui pirkinių planai liko neįgyvendinti

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Pavasarį gausesnį pirkinių sąrašą dėl euro įvedimo planavę gyventojai rudenį atsisakė dalies savo planų ir nesiėmė papildomai išlaidauti, tačiau euro laukia ramiai.

Planus įgyvendino tik ketvirtadalis

Iš visų planavusiųjų papildomus pirkinius žmonių pavasarį net 18 proc. ketino pirkti automobilį, tačiau rudenį apie įsigytą transporto priemonę pasisakė tik 4 proc. apklaustųjų.
Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, panašiai atsitiko ir su nekilnojamuoju turtu: iš 9 proc. planavusiųjų nekilnojamojo turto įsigijo apie 2 proc. gyventojų.
Tačiau, tyrimo duomenimis, šalies gyventojai gana ramiai laukia euro įvedimo – visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų šiemet nesiėmė jokių papildomų priemonių, kurios rodytų bent kiek didesnį nerimą dėl savo finansinės padėties keičiantis nacionalinei valiutai.
„Atlikome du analogiškus tyrimus – šių metų pavasarį ir rudenį, tad šiuo metu jau galime palyginti žmonių nuotaikas dar tik rengiantis euro įvedimui ir likus porai mėnesių iki valiutos pakeitimo. Tyrimuose pasiteiravome, ar žmonės imasi papildomų veiksmų, norėdami apsaugoti savo santaupas bei finansinį stabilumą. Taip pat paklausėme, kaip apsaugo savo lėšas tie Lietuvos gyventojai, kuriems nacionalinės valiutos kaita kelia nesaugumo jausmą. Reikia pabrėžti, kad mūsų visuomenė gana stabiliai žvelgia į situaciją ir pavasarį išryškėję nuogąstavimai rudenį nurimo“, – teigia „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Drąsiau leido pinigus nedideliems pirkiniams

Labiau žmonės išlaidavo smulkiems pirkiniams. Apie 9 proc. gyventojų įgyvendino savo pavasarį išsakytus ketinimus ir įsigijo įvairių buities prekių (technikos, elektronikos ir kt.).
„Likus porai mėnesių iki valiutos pasikeitimo galima gana drąsiai teigti, kad Lietuvos gyventojai jau įgijo patirties ir finansų valdymo įgūdžių. Iš tyrimo matyti, kad iš 6 proc. planavusiųjų tik 4 proc. iš anksto įsigijo eurų, t. y. turimas lėšas litais pradėjo keisti į būsimąją valiutą. Nepaisydami šiokių tokių nuostolių dėl valiutos keitimo, tokiu būdu gyventojai jaučiasi labiau pasirengę pinigų kaitai“, – teigė M. Jundulas.
Be to, apie 7 proc. gyventojų (iš 9 proc. ketinusiųjų) papildomai kaupė santaupas litais.
Pasak „PZU Lietuva“ vadovo, vyresnio amžiaus žmonės, išgyvenę ne vieną politinį sukrėtimą, ir šįkart intensyviau ruošėsi pinigų kaitai – eurus iš anksto pirko daugiau nei 5 proc. vyresnio amžiaus žmonių, be to, jie buvo linkę santaupas investuoti ir į nekilnojamąjį turtą.
„Euro įvedimas tik labai nedidelei visuomenės daliai tapo kiek reikšmingesniu įvykiu jų asmeniniame ir finansiniame gyvenime, kuriam imta specialiai ruoštis“, – teigia „PZU Lietuva“ generalinis direktorius.
Jaunesnioji ir vidurinė gyventojų karta į eurą žiūri su didesniu optimizmu ir nesitiki reikšmingesnės įtakos jų finansams – jaunesni žmonės buvo labiau linkę taupyti litus, kurie pasikeis į eurus. Tačiau didžiausia jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių dalis nesiėmė jokių priemonių prieš euro įvedimą.