„Baltijos tyrimai“ nuotr.
Šių metų gegužę, lyginant su prieš metus atliktos apklausos rezultatais, dešimtadaliu padaugėjo žmonių, teigiančių, kad ir Lietuvoje, ir jų šeimose ekonominiai reikalai iš esmės pakrypo į blogąją pusę.
Teigiamų poslinkių įžvelgia 13 proc. apklaustųjų
Naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 23-31 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad šių metų gegužę teigiamų poslinkių šalies ekonominiame gyvenime įžvelgė 13 proc. apklaustųjų, 38 proc. respondentų teigė, kad ekonominiai reikalai Lietuvoje iš esmės juda į blogąją pusę, dar 44 proc. sakė per pastaruosius du mėnesius nepastebėję jokių pokyčių.
Tokios pačios apklausos metu šių metų kovą teigiamai ekonominius procesus Lietuvoje įvertino 11 proc. respondentų, neigiamai – 35 proc., jokių pokyčių nepastebėjo 50 proc. piliečių. Prieš metus – 2014 m. gegužę – ekonominį pagerėjimą šalyje įžvelgė 15 proc. apklaustųjų, pablogėjimą – 26 proc., 56 proc. teigė per du mėnesius jokių poslinkių nepajutę.
Vertindami savo šeimos finansinę padėtį, šių metų gegužę 13 proc. apklaustųjų teigė, kad per pastaruosius du mėnesius ji pagerėjo, 36 proc. – kad pablogėjo, 49 proc. respondentų nejautė jokių pokyčių. Prieš metus teigiamų poslinkių šeimos finansuose įžvelgė 12 proc. respondentų, neigiamų – 27 proc., kad padėtis nesikeitė teigė 59 proc. apklaustųjų. 2015 m. kovą pagerėjimą jautė 10 proc. piliečių, pablogėjimą – 36 proc., jokių pokyčių – 59 proc.
Jaunimas nusiteikęs optimistiškiau
Situacija šalies ekonomikoje labiau nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime – kas antras respondentas čia mano, kad padėtis blogėja.
Respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 450 eurų), lenkų ir rusų tautybių gyventojai į šalies ekonominę padėtį taip pat linkę žvelgti niūriau.
Ekonominės padėties pagerėjimą per pastaruosius kelis mėnesius dažniau pastebėjo jaunimas iki 30 metų, dešiniųjų politinių pažiūrų respondentai.
Savo šeimos finansine padėtimi dažniau yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 450 eurų), pensininkai ir bedarbiai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai. Kad jų šeimos finansinė padėtis gerėja dažniau minėjo jaunimas iki 30 metų, respondentai su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daugiau kaip virš 800 eurų), specialistai ir tarnautojai, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai.
