Saulius Narkaus nuotrauka
Krizė prasideda ne tada, kai apie ją praneša tarnybos, o tada, kai įprastas gyvenimas netikėtai sustoja. Ar tokią akimirką žinotume, kaip elgtis, turėtume būtiniausių atsargų ir gebėtume pasirūpinti ne tik savimi, bet ir artimaisiais? Pasirengimas galimoms grėsmėms – ne vien institucijų atsakomybė. Tai ir kiekvieno mūsų sąmoningumo, atsparumo, gebėjimo veikti išbandymas. Apie tai, kiek pasirengusi krizėms Plungė ir jos gyventojai, kalbamės su Plungės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus parengties pareigūnu Vidmantu Mončiu.
– Ar šiandien galime sakyti, kad Plungės rajonas yra pasirengęs galimoms krizėms? Kokiems scenarijams – elektros tiekimo sutrikimams, ekstremalioms oro sąlygoms, kariniams incidentams ar kitoms grėsmėms – ruošiamasi daugiausia?
– Plungės rajono savivaldybėje 2025 metais buvo atlikta galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizė ir patvirtintas Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planas. Šiuo metu, vadovaujantis Nacionaline rizikos analize, atnaujinami galimi pavojai ir rizikos. Taip pat, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, rengiamas naujas Savivaldybės krizių ir ekstremaliųjų situacijų planas.
Vertinant pavojus, atsižvelgiama į savivaldybės teritorijoje per pastaruosius 15 metų užfiksuotus ekstremaliuosius įvykius ir ekstremaliąsias situacijas. Taip pat vertinami ir hipotetiniai pavojai, nors minėtuoju laikotarpiu tokių įvykių ar situacijų nebuvo. Siekiant užtikrinti tinkamą pasirengimą reaguoti į galimas grėsmes, kasmet organizuojamos civilinės saugos funkcinės pratybos Savivaldybės administracijoje ir civilinės saugos subjektuose. Šiose pratybose dalyvauja visos civilinės saugos pajėgos, kitų institucijų atstovai ir mokymo įstaigų darbuotojai.
– Kiek krizinėse situacijose esame priklausomi nuo pačių gyventojų pasirengimo? Ar plungiškiai pakankamai žino, kaip elgtis paskelbus ekstremaliąją situaciją, kur ieškoti patikimos informacijos ir kokių veiksmų imtis pirmiausia?
– Gyventojų pasirengimas yra viena svarbiausių civilinės saugos sistemos dalių. Net ir gerai veikiančios tarnybos negali vienu metu suteikti individualios pagalbos kiekvienam žmogui, ypač jeigu ekstremalioji situacija apima didelę teritoriją, pavyzdžiui, sutrinka elektros, vandens, šilumos tiekimas, telefono ar interneto ryšys. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas žmogus žinotų, kaip elgtis gavus pranešimą į mobilųjį telefoną ar informaciją apie ekstremaliąją situaciją, viešinamą oficialiose visuomenės informavimo priemonėse. Taip pat svarbu žinoti, kur ieškoti oficialios informacijos, kaip susisiekti su artimaisiais ir kur kreiptis pagalbos.
Vis dėlto bendraujant su savivaldybės gyventojais pastebimas polinkis atidėlioti pasirengimą ir vyrauja nuostata, kad nelaimė gali nutikti bet kur kitur, tik ne jiems.
Šiandien kiekvienas gyventojas gali apsilankyti svetainėje https://lt72.lt/ ir įsidiegti mobiliąją programėlę https://lt72.lt/mobili-programele-lt72-pades-gyventojams-geriau-pasirengti-ekstremaliosioms-situacijoms/, kuri padeda pasirengti ekstremaliosioms situacijoms. Taip pat svarbu sekti visuomeninio transliuotojo ir kitų žiniasklaidos priemonių teikiamą informaciją apie galimus gamtinius pavojus, tokius kaip liūtys, smarkus vėjas, šaltis, karštis, pūga, snygis. Aktualiausia iš institucijų gaunama informacija apie kylančias grėsmes ir rekomendacijos, kaip joms pasirengti ir apsisaugoti, visuomet operatyviai viešinama Savivaldybės interneto svetainėje ir oficialioje „Facebook“ paskyroje.
– Ką žmogus turėtų turėti ir žinoti, kad pirmąsias 72 valandas galėtų pasirūpinti savimi ir savo šeima? Ar gyventojai iš tiesų supranta, kaip pasirengti galimam elektros, vandens ar ryšio tiekimo sutrikimui?
– Šiandien kiekvienam gyventojui, siekiančiam tinkamai pasiruošti galimiems pavojams, rekomenduojame apsilankyti svetainėje https://lt72.lt/. Čia pateikiama visa oficiali ir aktuali informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.
Vis dėlto, bendraujant su savivaldybės gyventojais, vis dar pastebimas polinkis atidėlioti šį pasirengimą. Pavyzdžiui, gyventojai dažnai nesidomi jau pasirašytomis elektros, vandens ar ryšio paslaugų teikimo sutartimis – neatkreipia dėmesio, ar jose yra numatyti konkretūs susitarimai su paslaugų teikėju dėl galimų tiekimo sutrikimų ir t. t.
– Kur Plungės rajono gyventojai turėtų ieškoti prieglobsčio ar kolektyvinės apsaugos vietos, jei tektų skubiai palikti namus arba slėptis nuo pavojaus? Ar tokių vietų pakanka, ar jos tinkamai įrengtos ir ar gyventojai žino, kur jos yra?
– Gavę oro pavojaus pranešimą, gyventojai pirmiausia turėtų pasinaudoti iš anksto numatytomis saugiomis patalpomis savo gyvenamojoje vietoje. Jei tokių patalpų nėra, rekomenduojama pasinaudoti turimu rūsiu ar laikytis dviejų sienų taisyklės.
Savivaldybėje taip pat yra numatyti kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos. Jų adresai ir tikslios vietos skelbiamos svetainėje https://lt72.lt/ ir mobiliojoje programėlėje https://lt72.lt/mobili-programele-lt72-pades-gyventojams-geriau-pasirengti-ekstremaliosioms-situacijoms/.
Gyventojams rekomenduojama iš anksto susipažinti su šiuo sąrašu ir žinoti artimiausią saugią vietą prie namų ir darbo, o dėl kylančių kibernetinių grėsmių – visuomet vadovautis tik oficialiai skelbiama informacija. Svarbu suprasti, kad priedanga ir kolektyvinės apsaugos statinys atlieka skirtingas funkcijas. Priedanga skirta trumpalaikei apsaugai nuo tiesioginio ar netiesioginio pavojaus, o kolektyvinės apsaugos statiniai – laikinam gyventojų prieglobsčiui. Gavus oro pavojaus pranešimą, visada rekomenduojama gyventojams įvertinti galimą atvykimo laiką į numatytą priedangą. Kiekvienas gyventojas jau šiandien turi priimti sprendimą: ar likti galimai pavojingoje teritorijoje, ar vykdyti teisėtus valstybės reikalavimus dėl evakuacijos. Atsisakęs išvykti gyventojas pats prisiima atsakomybę už savo saugumą. Jei susiklostytų aplinkybės, dėl kurių savivaldybės teritorija taptų nesaugi gyventi, gyventojai privalėtų savarankiškai evakuotis Vyriausybės nurodytomis kryptimis ir maršrutais. Pažeidžiamiausių visuomenės grupių evakuaciją į Vyriausybės nurodytas vietas vykdytų Savivaldybės administracija.
– Kas šiandien yra silpniausia Plungės rajono civilinės saugos grandis? Ko dar trūksta, kad būtume geriau pasirengę krizei, ir ką kiekvienas gyventojas galėtų padaryti jau dabar, nelaukdamas, kol pavojus taps realus?
– Didžiausia civilinės saugos spraga šiandien įvardijamas visuomenės delsimas. Dažnas mano, kad pasirengimas yra varginantis arba brangus procesas. Šiandien kiekvienam gyventojui pasiruošimą pavojams siūlytume pradėti nuo paprastų žingsnių:
– Apsilankykite svetainėje https://lt72.lt/ – joje rasite visą oficialią informaciją apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.
– Įsidiekite mobiliąją programėlę https://lt72.lt/mobili-programele-lt72-pades-gyventojams-geriau-pasirengti-ekstremaliosioms-situacijoms/ – telefone patogiai stebėkite informaciją apie kolektyvinės apsaugos statinius, priedangas ir gaunamus oro pavojaus signalus.
– Susitarkite šeimoje – iš anksto aptarkite, kam skambinsite ar kur susitiksite, jei mieste visiškai dingtų mobilusis ryšys.
– Sutvarkykite savo rūsį: išmeskite senus baldus ir šiukšles, atlaisvinkite praėjimus, kad, nuskambėjus oro pavojaus signalui, rūsys akimirksniu virstų saugia erdve jums ir jūsų kaimynams.
Daiva Gerikienė
„Plungė“
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
