Ar mokame pasirinkti kiaušinius?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, ką vartotojams reikėtų žinoti, renkantis kiaušinius. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Neatsiejamas šv. Velykų simbolis – margutis. Jis nuo pagonybės laikų simbolizavo gyvybę ir vaisingumą. Kiaušinis laikomas visų pradžių pradžia.
Šiais laikais daugeliui tai – tik įprastas maisto produktas, prekė, kuri išskirtinę vertę įgyja tapusi simboliu. Arba tada, kai gerokai pabrangsta…
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, ką vartotojams reikėtų žinoti, renkantis kiaušinius.

Skirstomi į klases ir kategorijas

Kiaušiniai pagal savo kokybę skirstomi į A, arba „šviežius“, ir B klasės.
Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. Tokie kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos.
Žodžiai „ekstra“ arba „ekstra švieži“ gali būti vartojami kaip papildoma kokybės nuoroda ant A klasės kiaušinių pakuočių iki devintos dienos po kiaušinių padėjimo.
Jeigu kiaušinių rūšiavimo metu jie neatitinka A klasei keliamų reikalavimų (pvz., kiaušinio lukštas šiek tiek deformuotas), jie priskiriami B klasei. B klasės kiaušiniai naudojami maisto pramonės įmonėse, gaminančiose žmonių maistui skirtus gaminius (pvz., kiaušinių miltelius), ir ne maisto pramonės įmonėse, gaminančiose kiaušinių gaminius, kurie nėra skirti žmonių maistui. Viešojo maitinimo įstaigose B klasės kiaušinių naudoti negalima.
A klasės kiaušiniai skirstomi ir į svorio kategorijas: XL – labai dideli (73 g ir didesni), L – dideli (63–73 g), M – vidutiniai (53–63 g), S – maži (iki 53 g). Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kaušinių pakuočių. Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius. Tada ant pakuočių turi būti nurodyta, jog tai – „skirtingų dydžių kiaušiniai“.

Kiaušinių ženklinimas privalomas

Maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Ženklinimo išimtys taikomos tik smulkiems ūkininkams, savo ūkyje auginantiems ne daugiau kaip 50 vištų. Tokiais kiaušiniais dažniausiai prekiaujama turgavietėse.
Ant kiaušinio turi būti žymenys, kuriuos sudaro skaičių ir raidžių seka.
I. Pirmasis skaičius reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:
1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose).
2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje).
3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai.
0 – ekologinis ūkininkavimas (taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai).
II.    Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kur laikomos dedeklės vištos. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turi ženklą LT.
III.    Trečioji žymens dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad laikymo vieta kontroliuojama kompetentingos tarnybos.

Verta žinoti

Vištų kiaušiniai turi apvalkalą aplink lukštą, natūraliai apsaugantį kiaušinį nuo mikrobų patekimo į vidų. Kiaušinius prieš vartojimą būtina plauti. Netinkamai paruošę ar vartodami žalius kiaušinius, žmonės gali susirgti salmonelioze – žmonių ir gyvūnų infekcine liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos.
Virtų kiaušinių galiojimo terminas priklauso nuo lukšto tipo, kiaušinio paruošimo bei laikymo. Kiaušinio lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų, kuriais lesinamos vištos. Kiaušinio lukšte yra mikroskopinių porų, ypač jo bukajame gale, todėl vištų kiaušinio lukštas tik iš dalies apsaugo nuo pašalinių medžiagų patekimo juos verdant, kai pažeidžiama apsauginė plėvelė. Virti kiaušiniai sugenda greičiau, jei jų lukštai yra pažeisti ir mikrobai gali greičiau patekti į kiaušinio vidų. Todėl virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, arba bent ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo.

3 Atsakymai į “Ar mokame pasirinkti kiaušinius?”

  1. Vardas (privalomas) parašė:

    Mes i kiausini neilysime.Mes tik galime paeme dezute ir ja atidarius paziureti,ar kiausiniai nesuduze ir tiek…Nes karta ,Putino pard.pirkau atpigintu kiausiniu dvi dezutes ir visose kiausiniai buvo sugede…

  2. Izoleta, Pikeliai parašė:

    As per Velykas visada marginu savo vyro kiausius.

  3. X parašė:

    [3:44:55 PM] mindaugas bartasis: Kodėl kyla maisto kainos Lietuvoje ir kodėl maisto prekės iš užsienio (pvz vokiškas sviestas) Lietuvoje kainuoja mažiau už lietuviškas, nepaisant to, kad darbo užmokestis ir supirkimo kainos Lietuvoje vienos mažiausių Europoje (gerokai mažesnės nei toje pačioje Vokietijoje):

    Atsakymo toli ieškoti nereikia. Kai prekybos centrai perka produktus is kitų šalių, jie juos tiesiogiai perka, o iš mūsų vietinių gamintojų prekybos centrai produktų išvis neperka. Musu gamintojams prekybos centrai tik suteikia, ar galima sakyti išnuomoja lentynas prekybai, neimdami nuomos mokesčio, bet per antkainį.

    Gamintojas nustato savikainą, prekybos centras uzsideda antkainį ir prekiauja. Kai prekės galiojimas eina i pabaigą, yra sutarta, kad mažinama kaina, kad tik neliktų neparduotų produktų, bet pasibaigusio galiojimo produktų tikrai būna ir nemažai.

    O ką tai reiškia. O gi tai, kad prekybininkai neprisiima nuostolių. Visos iš galiojimo išėjusios prekės yra nuostolis gamintojui. Prekybininkai moka tik savikainą gamintojui už tą kiekį, kuris buvo parduotas. Tokiu atveju gamintojai patiria nuostolius. Kai nuostoliai vis auga, tai ir savikainą priversti didinti gamintojai. O kai savikaina didina gamintojai, kyla kainos ir prekybos centruose, nes antkaini prekybininkai taiko dazniausiai ta pati, procentine israiska, todel auga prekių kainos. T.y. Jei savikaina buvo sakykim 10 Lt. ir antkainis 20 proc., tai kaina buvo 12 Lt., kai savikaina pakyla iki 11 Lt. ir antkainis tas pats, kaina jau tampa 13.20 Lt. Savikaina kilo tik 1 Lt., o galutinė kaina 1.20 Lt. Kai kažkas pradeda šaukti, kad auga kainos, prekybininkai rodo pirštu į gamintojus. Jie neva nekalti, jie antkainių nekelia, gamintojai kelia kainas. Bet paskaiciavus, auga ir antkainiai, nes taikomi procentiniai, o ne nustatyta suma tam tikram produktui, todėl kuo daugiau auga savikaina, tuo didėja ir prekybininkų dalis.

    O kas kaltas dėl to? Asmeniškai manau tik prekybininkai. Prekes užsakinėja prekybos centru vadybininkai, kurie ne retai uzsako per daug, o paskui neparduodama, auga nuostoliai gamintojams, o todel gamintojai priversti del prekybininku per dideliu uzsakymu ir gražinamų prekių auginti savikainą. Kodėl taip nebūna su užsienio kompanijomis. O gi tą patį sūrį jei veža iš vokietijos, musu prekybininkai jį perka. Jei pasibaigs sūrio galiojimas visi nuostoliai teks būtent prekybininkui, o ne užsienio gamintojui. O ką tai reiskia: atsiveži sūrio is tos pačios Vokietijos ir negali jo pardavinėti brangiai, nes niekas nepirks, o jei nepirks, 100 proc. nuostoliai prekybininkui, todėl kaina buna reali, kad zmones pirktų ir būtų išparduotas visas kiekis. Bet tada mažėja lietuviškų sūrių pirkimas, ir vėl auga nuostoliai lietuvos gamintojams ir taip per ilga laika kainos nuolat auga ir auga ir manau tik del prekybininkų.

    Užtektu įstatymo pataisos, kurioje butu uždrausta tokia „lentynų nuoma“, o prekybininkai turetu apmokėti uz visa uzsakytą kiekį, nepaisant to pardavė viską ar ne.

    Daug kas sakys, kad tada prekybininkai patirs nuostolius ir kels kainas – antkainius. Gal ir taip, bet tada neturės gamintojo už kurio galėtų pasislėpti ir jam permesti kaltę. Gamintojai nepatirs nuostolių, o tai leis pigti jų produkcijos savikainai. Prekybininkai vargu ar ilgai toliau taip dirbtų. Būtų pradedama užsakineti tik tiek kiek sugebėtų parduoti. Juokas dabar ima, kai ateini kokio sviesto ir matai pilnas perpildytas lentynas įvairių gamintojų sviesto. Kas be ko ne visas jis buna parduodamas, kazkuri dalis tiesiog grįžta pas gamintoją su pasibaigusiu galiojimu. Kai butu nauja tvarka, užsakinėtų su saiku, pamatytume zenkliai mažiau skirtingų gamintojų produktų lentynose. Tikrai jei atėjęs į prekybos centrą būtent sviesto ir neradęs nuolat perkamo gamintojo A sviesto, pasiimsiu kito gamintojo B, nes sviesto reikia, o ne pakuotėje nurodyto gamintojo. Taip su visais produktais. I tarybinius laikus tikrai negrįšim, nes nebus taip, kad lentynos bus tuščios, nes prekybos centruose tam ir yra vadybininkai, kurie matytų kiek ko liko ir jei reikia užsakinėtų. Papildyti prekių šiai dienai yra iš kur.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto