Lapkričio 26 dieną žlibiniškiai skyrė atminimui ir pagarbai tų, kurie iš šio pasaulio išėjo labai seniai – prieš beveik porą šimtų metų: senosiose Žlibinų kapinaitėse vyko naujo paminklinio akmens pašventinimo ceremonija. Ilgus dešimtmečius ši vieta buvo niekuo pernelyg iš aplinkos neišsiskirianti kalvelė, kur šimtamečių ąžuolų pavėsyje vienišas stūksojo medinis kryžius, gerų žmonių statytas prieš bene tris dešimtmečius – vienintelis liudininkas to, ką mena senieji žlibiniškiai, – kad čia kažkada buvusios kapinės. Tačiau ir jis jau buvo laiko tėkmės paženklintas. Žlibinų bendruomenė nusprendė – reikia atiduoti duoklę praeičiai, todėl šiandien kapinaitėse stovi naujas atminimo ženklas – paminklinis akmuo su metaliniu kryžiumi.
Kapinaitės grimzdo užmarštin
Senosios Žlibinų kapinės yra kiek atokiau nuo pačios gyvenvietės, pievose, greta seno kelio per Žlibinus į Kantaučius. Tiesa, šiandien šis kelias į kaimyninį kaimą nebevingiuoja ir pastaruosius dešimtmečius buvo virtęs ganyklų keliuku. Bėgantys metai kapinaites vedė užmarštin. Buvo metas, kai tą vietą nuo pievose besiganančių karvių saugojo spygliuota tvora, o pati kalvelė nebuvo dažnai šienaujama, čia vešėjo krūmai ir tik senųjų žlibiniškių atmintyje ji buvo išlikusi kaip kapinės.
Galbūt ir šiandien senąsias Žlibinų kapines ženklintų tik vienas ąžuolinis kryžius, kurį, kaip mena žmonės, Atgimimo laikotarpiu pastatė vietinis medžio meistras Juozas Čiuta ir kuris būtų gulęs ant žemės, jei ne vietinių žmonių parodyta iniciatyva. „Kai važinėjome ieškodami vietų, kurios yra svarbios žlibiniškiams, atvykę čia pamatėme seną medinį kryžių. Jo Nukryžiuotojo statulėlę judino vėjas, ji netvirtai laikėsi ant likusių dviejų vinių. Tada supratome, jog kažką reikia daryti“, – praėjusį šeštadienį į senąsias kapines susirinkusiems žlibiniškiams ir jų svečiams kalbėjo Žlibinų bendruomenės tarybos narė Stanislava Gaubienė, trumpai papasakojusi, kaip gimė idėja imtis kapinių įamžinimo ženklo sukūrimo.
Kad ši sakrali vieta nyksta, kaip ir jos atminimas, jau prieš keletą metų buvo pastebėjęs knygą apie Žlibinus parašęs gaižupiškis Pranas Rumbutis. „Šiai šventai vietai reikia žlibiniškių rankos, nes kai sunyks senasis medinis kryžius, neliks nė ženklo, kad kapinės čia buvo“, – yra sakęs prieš keletą metų Žlibinų bibliotekoje lankęsis šis rašytojas. Jis rašydamas knygą paminėjo, kad prieš penkis dešimtmečius ant kalvelės stovėjo dar keturi kryžiai ir du jau sutrešę gulėjo ant žemės…
„Gerbk tą vietą, į kurią ir pats pakliūsi…“
S. Gaubienė susirinkusiesiems priminė, jog senosiose Žlibinų kapinėse 1860-aisiais ar 1861-aisiais buvo palaidota Juzefa Šukštienė, Žlibinų dvaro savininko Vladislovo Kaliksto Šukštos žmona, mirusi vos 29-erių. Kiek vėliau, apie 1870–1875 metus, ji buvo perlaidota naujosiose, dar ir šiandien veikiančiose Žlibinų kapinėse. Kaip žinoma, baudžiavos laikais visas Žlibinų kaimas priklausė Šukštų giminei, vienai Medingėnų dvaro savininkų giminės atšakai.
Taigi pamažu senosios Žlibinų kapinės nyko, kaip ir ženklai, kad šioje nuošalioje kalvelėje buvo laidojami žmonės. Tačiau ši Žlibinų kaimo istorijos dalis nenueis užmarštin, nes dabar tą vietą deramai ženklins ilgaamžis paminklas – metalinis kryžius ant akmens su prasmingu užrašu: „Gerbk tą vietą, į kurią ir pats pakliūsi…“. Tai mintis, paimta iš vienos profesoriaus Igno Končiaus, beje, kilusio iš žlibiniškiams gretimo Purvaičių kaimo, knygos.
„Neradome geresnio ir prasmingesnio užrašo. Deja, mes nežinome čia palaidotų žmonių nei vardų, nei pavardžių, niekas neprisimena jų veidų, niekad jų nesutikome savo gyvenimo kely. Tik žinome, kad jie, kaip ir mes, turėjo vilčių ir svajonių, gyveno, dirbo, mylėjo, džiaugėsi, kentėjo, išgyveno dėl sėkmių ir nesėkmių, bėdų ir vargų… Žmogui, kaip ir medžiui, gera turėti šaknis ir laikytis ryšio su savo žeme, todėl neatsitiktinai apie tai tegu byloja šis užrašas, panaudotas mūsų kraštiečio pasakymas iš jo knygos. Ačiū visiems, nelikusiems abejingiems mūsų praeičiai. Ilsėkitės amžinybėje, atgulusieji čia, gražioje kalvelėje tarp galingų ąžuolų“, – kalbėjo S. Gaubienė.
Iniciatyvai – palaikymas
Kad protėvių atminimui skirtas paminklinis akmuo atsirastų senosiose Žlibinų kapinėse, prisidėjo Žlibinų bendruomenės žmonės. Iniciatyvą palaikė Žlibinų parapijos klebonas Donatas Žukauskas, Žlibinų seniūnija. „Neprisidėti prie šios iniciatyvos ir jos nepalaikyti būtų buvę negarbinga“, – sakė renginyje dalyvavęs seniūnas Martynas Stančikas.
Seniūnija pasistengė, kad kapinių teritorija būtų sutvarkyta, kad čia atsirastų medinis suolelis. Pasirūpinta ir tuo, kad būtų sutvarkytas senasis medinis kryžius. M. Stančikas turėjo ir dar gerų žinių: seniūnija jau yra nupirkusi medinių kuolelių, tad gal kitais metais pavyks kapines aptverti tvorele.
Į žlibiniškių iniciatyvą atsiliepė ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Jis taip pat dalyvavo paminklo šventinimo renginyje. Rajono vadovas gyrė žmonių bendrą norą siekti kapinių išsaugojimo, sakė, jog gautas rezultatas – išlauktas ir šiandien yra padėtas taškas labai svarbiame darbe. „Smagu, kai galime tokius dalykus padaryti. Tie taškai – mūsų atminties taškai, į kuriuos kaip lipdamas į kalną gali atsiremti, jie niekada neišnyks“, – akcentavo meras.
Renginio nepraleido žlibiniškių bičiuliai prof. I. Končiaus vaikaitis Gintaras Končius su žmona Virginija. Ponia Virginija, kreipdamasi į susirinkusiuosius, pažymėjo, jog „ši šventė turi ypatingą prasmę, nes senoji karta susiriša su naująja, tie žmonės tapo mūsiškiais, ir tai didžiausia vertybė“. G. Končius taip pat dėkojo žlibiniškiams už jų parodytą neabejingumą, kalbėjo apie tai, kad kapinaičių išsaugojimas – didžiulės bendruomenės kultūros požymis.
Žlibinų bendruomenės pirmininkė Inga Bumblauskaitė vėlgi pasidžiaugė, kad žlibiniškiai, o ir ne tik jie, palaikė koplytstulpio pastatymo mintį, prisidėjo prie jos įgyvendinimo asmeninėmis lėšomis. „Malonu dirbti su tokiais žmonėmis. Džiaugiuosi, kad turėjome idėją ir su ja ėjome iki galo“, – kalbėjo pirmininkė.
Akmuo – dovana
Taigi šiandien senosiose Žlibinų kapinėse stovi, kaip tikimasi, jau ilgaamžis paminklas – paminklinis akmuo su ant jo pritvirtintu metaliniu kryžiumi. Akmenį žlibiniškiams dovanojo Žlibinų žemės ūkio bendrovės pirmininkas Romutis Mažrimas, kryžių nukaldino alsėdiškis kryždirbys Arvydas Geštautas. Įdomus faktas tai, kad kryžiaus fragmentas yra lygiai toks pat, kaip ant Žlibinų Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios stogo.
Paminklinį akmenį pašventino klebonas D. Žukauskas. Specialiai šiam renginiui eiles sukūrė ir skaitė kapsūdiškė Stefanija Petreikienė, giedojo Žlibinų bažnyčios choras.
Po ceremonijos už senosiose kapinaitėse gulinčius protėvius ir visus parapijos mirusiuosius Žlibinų bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Po jų visi pakviesti į jaukų pasibuvimą prie arbatos puodelio ir dar kartą pasidžiaugta, kad susitelkę žmonės gali įgyvendinti išties prasmingus darbus.
Daiva GERIKIENĖ
