Darbo biržos duomenimis, „Grūstėje“ dirba arti pusės tūkstančio darbuotojų. Praėjusiais metais įmonė įdarbino 72 bedarbius, daugiau nei pusė jų – asmenys iki 29-erių metų. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Respublikinė darbo birža kasmet apdovanoja šalies darbdavius. Jie vertinami už naujų darbo vietų sukūrimą, socialiai pažeidžiamų žmonių integraciją į darbo rinką, jaunimo integraciją į darbo rinką bei iniciatyvą pradėti bei plėtoti verslą.
Į nominantų sąrašą Plungės teritorinė darbo birža pasiūlė ir dvi Mažeikių įmones – „Grūstę“ ir „Riestlitą“.
Rungėsi skirtingose kategorijose
Plungės teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Vaclovas Dikontas „Santarvei“ sakė, kad jų užduotis buvo atrinkti nominacijoms tinkančias bendroves, o galutinį sprendimą priėmė valdžia Vilniuje.
Tarp teritorinės darbo biržos pasiūlytų įmonių buvo tik dvi mažeikiškės – UAB „Grūstė“ ir UAB „Riestlita“. Jos buvo vertinamos skirtingose nominacijose.
Šešiasdešimt darbuotojų turinti „Riestlita“ buvo vertinama tarp įmonių, kurios įdarbino socialiai pažeidžiamus žmones. Vidutinės įmonės statusą turinti bendrovė praėjusiais metais įdarbino 34 bedarbius.
V. Dikontas „Santarvę“ informavo, kad iš įdarbintųjų – dvi dešimtys socialiai pažeidžiamų žmonių, dauguma jų – moterys, auginančios vaikus iki 8-erių metų.
UAB „Grūstė“ buvo pasiūlyta nominante kitoje kategorijoje – jaunimo integracija į darbo rinką. Didelės įmonės statusą turinčioje bendrovėje dirba 475 darbuotojai. Praėjusiais metais įmonė įdarbino 72 bedarbius, daugiau nei pusė jų – asmenys iki 29-erių metų.
Tačiau mažeikiškėms įmonėms apdovanojimų pelnyti šiemet nepavyko. Plungės teritorinė darbo birža skelbė, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro padėkas iš mūsų regiono gavo tik dvi įmonės iš Plungės.
Rėmėsi oficialiais dokumentais
V. Dikontas „Santarvei“ paaiškino, kad šios dvi įmonės buvo pasirinktos, įvertinus oficialius duomenis. Pagrindiniai momentai: kad įmonė būtų moki, neturėtų finansinių problemų.
Vedėjas kalbėjo, kad apie daugelį įmonių sklando įvairūs gandai apie nepriimtinas darbo sąlygas, tačiau tai esą tik subjektyvi visuomenės nuomonė.
„Ir Plungėje yra įmonių, apie kurias sklando legendos, kad ten labai sunku dirbti, labai spaudžia, didžiulė darbuotojų kaita. Kaita yra, bet dalis žmonių ten susiranda gyvenimą. Labai sunku vertinti, ko mes norime. Jeigu mes norime pirmą mėnesį gauti penkis tūkstančius litų, tai… Gal pirma reikia pradėti dirbti už aštuonis šimtus litų,“ – samprotavo pašnekovas.
V. Dikontas pasiūlė įvertinti kitą pusę: kaip tos įmonės krizės metu sugeba išsilaikyti ir suburti po kelis šimtus žmonių, kurie sugeba dirbti.
„Ar galime sakyti: tai labai blogas restoranas, jeigu jis pilnas klientų?“ – replikavo pašnekovas.
Žmonės nenori dirbti
Darbo biržos specialistai stebisi, kad žmonės skundžiasi dėl sunkaus darbo. V. Dikontas atkreipė „Santarvės“ dėmesį, kad darbo birža turi bedarbiams patrauklių pasiūlymų, tačiau nelabai yra norinčiųjų dirbti.
„Darbo birža organizuoja įvairiausius mokymus, seminarus, psichologai ruošia bedarbius, kurie sako, kad negali rasti darbo, mokome, kaip užpildyti gyvenimo aprašymą, kaip kalbėti su darbdaviu, kaip save pateikti, parodyti. Bet daliai jų tai visiškai neįdomu, klausimas kyla: ką jis pats padarė, kad darbas atsirastų? Sėdi namuose ir sako, kad neturiu darbo: o juk darbdavys nepaskambins į duris ir nepasakys: gal nori būti šokėju ar kepėju,“ – bedarbių pasyvumu stebėjosi pašnekovas.
V. Dikontas pateikė gyventojų samprotavimus: kam žmonėms dirbti už 800 litų, jeigu gauna 1200 litų įvairių išmokų, pašalpų, kompensacijų.
Išskyrė Mažeikių rajoną
Plungės teritorinė darbo birža rūpinasi Plungės, Rietavo, Mažeikių, Telšių bedarbiais. Tačiau įstaigos atstovas V. Dikontas „Santarvei“ teigė, kad Mažeikiai ypač išsiskiria iš aplinkinių rajonų.
Šiuo metu Mažeikių rajone registruota apie 7000 bedarbių. Tai yra kone 17 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Plungės rajone šis santykis siekia 11 proc., Telšiuose – 12 proc.
„Mažeikiai nėra tas miestelis, kuris neturėtų verslo, įmonių – tai nėra visiškai beviltiškas miestas, kuris negalėtų gyventi ir kurti kažką. Bet lyginant nedarbo lygį, tai jis vienas didžiausių Lietuvoje. Paimkime Plungę ar Telšius, kur nėra kažkokių stebuklų, nėra ir įmonių daugiau, o bedarbių mažiau, – pasakojo Darbo išteklių skyriaus vedėjas. – Matyt, priklauso nuo to, kiek patys žmonės aktyvūs, kiek aktyvus pats verslas. Arba čia jus sugadino „Mažeikių nafta“, kuri visą laiką siūlydavo kažką, o jūs jau patys nebenorite ieškoti.“
Pasak V. Dikonto, Mažeikių rajone aktyvios krovinių pervežimo įmonės, tačiau jos „kažkodėl nesugeba rasti lietuvaičių“, tad įdarbina užsieniečius.
darbo birza sudariusi su Riestlita ir Gruste susitarimus,kad kuo dazniau keisti darbuotojus,nes pliusai birzai uz darbo pasiulymus,o imonems -medaliai už idarbinta zmoniu skaičiu
iš kur atsiranda tokie demagogai,, kaip Dikontas. Bedarbius suskaičiuoja,o laisvų vietų ne. Kodėl. Gal visi bedarbiai turi sukurti verslą? Ne visi gali būti direktoriais. O lietuviai jau vairuoja mašinas užsiniuose, tad galte parsivežti baltarusių, banglkadešo ir kitų atsilikusių kraštų,kur mūsų minimumas-lobis,Pagal atidirbtą laiką pardavėjos gauna tik pusę minimumo, darbo inspekcijos to nežiūri, o darbo biržos suokia apie įdarbintus bedarbius,kuriuos po dviejų mėnesių pakeičia kiti. Ko gero darbo birža tokiems darbdaviams dar ir premijas moka
riestlita?:D kjuokaujate gal?:D nezinot kad joje priimami darbuotojai isdirba apie 3men :D o poto vel is darbo birzos:D atleidzia senas darbuotojas:D siulau neiti nes ten mulkiu uzeiga!!!!!!!
Koks cia idarbinimas, koks cia nuopelnas toms imonems kurios uz varganus tuos kelis simtus litu idarbino i vergija, nes bedarbis tik dirb eina, nes tu imoniu savininkai ypc Viniautas isnaudoja tas pardavejas, o kurie baige prekybos mokslus ir su didele patirtimi tu zmoniu neprima, nes lengviau tuos kurie nebaige prekybos mokslu ir turinciu didele patirti lengviau mulkinti.
„Ir Plungėje yra įmonių, apie kurias sklando legendos, kad ten labai sunku dirbti, labai spaudžia, didžiulė darbuotojų kaita.“ Legendos is niekur neatsiranda! 12 valandu arti uz minimuma tik lietuviai gali.
Sis straipsnis pasityciojimas, kas ji rase? toks jausmas, kad pasisaipyti nori! kas cia per pasisakymas cituoju ,,… „Riestlita“ buvo vertinama tarp įmonių, kurios įdarbino socialiai pažeidžiamus žmones.“ ir ,,… dvi dešimtys socialiai pažeidžiamų žmonių…“. Paprasciau nebuvo galima parasyti? Ar tai neskamba kaip pasaipa? Beje dar vienas geras komentaras ,, V. Dikontas pasiūlė įvertinti kitą pusę: kaip tos įmonės krizės metu sugeba išsilaikyti ir suburti po kelis šimtus žmonių, kurie sugeba dirbti“. Matot, zmones dar stebisi, kad runkeliai sugeba dar DIRBTI uz toki juokinga atlyginima. Manot jie sotus, pusbadziu gyvendami? Slykstu skaityti!
Vyniotas toliau už savo kabineto ir antro aukšto ribų nieko nemato, jo dukra personalo direktorė turbūt pasako tėveliui, tėti viskas gerai tu tik sedėk kabinete ir niekur neik )))) Ten per dieną kažkas išeina kažką naują Darbo birža į vergiją atvaro, ten ir vokeliai ir neribotos darbo valandos ir atskaitymai iš algos nuostoliams padengti . Kur nebus užmerktos akys kai Savivaldybėje visi prie vieno Lovio sėdi )))))))))))
Grustei medali uz darbuotoju rotacija! Jus pagalvokit kiek zmoniu igijo „naudingos“ patirties :D Asmeniskai as ten nedirbau ir stengiuosi ten neuzeiti. Bet einant pro sali daznai tenka pastebeti uzrasa ant grustes duru – reikalingi darbuotojai.
vokeliai ten skraido.
Gal valstybė ir prokurotūra žinoma ir darbo inspekcija pasidomėtu UAB ,,Grūstė“ įmone, tai gal mokesčių daugiau surinktu į biudžetą. prajuokino )) Rado kam medalius dalinti.)))
Realiai gal jie ir prieme daugiausiai,bet o kur statistika kiek jie atleido pasibaigus bandomajam laikotarpiui,pasinaudoje lengvatomis.