Atsainus matininkų darbas kelia problemų

Užfiksuojant bet kokius pasikeitimus, susijusius su žemės sklypais, reikalingi kadastriniai matavimai. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Žemėtvarkininkai pastebi, kad daugėjant kadastrinių matavimų, vis dažniau gaunama ir skundų dėl matininkų darbo. Neretai bylas tenka grąžinti taisyti, o tai užtrunka po keletą mėnesių ar net metus. Kad nepatektų į tokią situaciją, specialistai žemės savininkams pataria būti reiklesniems matininkams ir atsakingiau su jais sudaryti sutartis.

Kadastrinių matavimų naujovės

Rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Zigmantas Šimkus informavo, kad nuo šių metų sausio mėnesio žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami net ir atkuriant nuosavybės teises ar privatizuojant asmeninio ūkio žemę.
Nauja tai, kad kadastriniai matavimai būtini, jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai suremontuoti statiniai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai. Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeisti ne vėliau kaip iki statinio įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.
„Vykdant statybas, prieš įteisinant pastatytus statinius, būtina atlikti sklypo kadastrinius matavimus – užfiksuoti pasikeitusią situaciją, tik po to pastatyti statiniai nustatyta tvarka registruojami“, – akcentavo vedėjas.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, iki šių metų kadastriniai matavimai buvo atliekami įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant, keičiant įregistruotų žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui kaimo gyvenamosiose vietovėse), žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.

Turi dalyvauti kviestiniai

Nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.
Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Kviestiniams asmenims kvietimai turi būti įteikti asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiamu registruotu laišku.
„Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Jei kviestinis žmogus negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje. Jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų“, – subtilybes aiškino Z. Šimkus.

Pastabų laukiama tik nustatytą laiką

Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko arba jei ir atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimoparodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia šio akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai.
Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir surašyto žemės sklypo ribų paženklinimoparodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje turi būti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad kviestiniam asmeniui įteikta žemės sklypo ribų paženklinimoparodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas.

Bylas tenka taisyti

Žemėtvarkos skyriaus vedėjas pastebėjo, kad ne visada laikomasi nustatytų reikalavimų, gaunama  žemės savininkų nusiskundimų dėl sklypų matavimo, kadastrinių matavimų bylas tenka grąžinti taisyti, o tai užtrunka gana ilgai.
Tikrinant išaiškinami ir netinkamai atlikti paženklinimo darbai, dėl to byla taip pat grąžinama taisyti. Yra nustatyti trijų tipų (gelžbetoninio, metalinio strypo ir plastikinio) riboženklių standartai, riboženkliai turi būti pastatyti pagal atitinkamus reikalavimus. Pats žmogus neretai jų nežino.
„O ką kalbėti, jeigu po geodezinių matavimų iš viso nėra pakeičiami mediniai riboženkliai, žmogus pasistato juos ne toje vietoje ar iš viso jie nepastatomi? Ko verti tokie geodeziniai matavimai? Galima sakyti, kad jie iš viso ir nedaryti, nes norint sužinoti sklypo ribas, vėl iš naujo reikės matuoti“, – replikavo valstybės tarnautojas.

Patarė tinkamai sudaryti sutartis

Z. Šimkus patarė žemės savininkams, sudarant sutartis dėl matavimų, tinkamai aptarti darbų atlikimo kokybę, terminus ir pan. Matininkai stengiasi sudaryti sutartis sau palankiomis sąlygomis, dalį darbų perleisdami užsakovui.
Visais atvejais atliktų kadastrinių matavimų bylas patikrinti turi pateikti įmonė, rengianti šiuos matavimus. Nereti atvejai, kad ir tai daro pats suinteresuotas asmuo. Nustačius klaidas, byla grąžinama ne užsakovui, o įmonei taisyti.
Kitas klausimas, anot pašnekovo, yra darbų atlikimo terminai ar darbų apmokėjimas. Atskiros įmonės ar matininkai, gavę visus pinigus iš karto ir padarę kažką neteisingai, dažniausiai vilkina taisymo darbus, stengiasi „prastumti“ bylą bet kokia kaina, nieko netaisę, neatsiliepia į užsakovo skambučius. Matavimo ir bylos tvarkymo darbai tuomet tęsiasi po keletą mėnesių ar net metus.
„Esminis dalykas jau yra ir įmonės pasirinkimas bei atskirų sutarties pozicijų aptarimas. Kiekvienas turi atlikti tą darbą, kurį išmano. Jeigu mokate pinigus, tai ir darbas turi būti kokybiškas. Galutinę sumą tikslinga būtų sumokėti, bylą suderinus Žemėtvarkos skyriaus specialistams ir valstybės įmonei Registrų centrui ją patikrinus. Sutartyje galima numatyti ir išankstinę patikrą valstybės įmonėje Registrų centre, tuo galbūt sutaupytumėte nemažai laiko ir matavimų nereikėtų perdaryti, nustačius vienokius ar kitokius neatitikimus“, – užsakovams būti reiklesniems patarė Žemėtvarkos skyriaus vedėjas.

One Reply to “Atsainus matininkų darbas kelia problemų”

  1. jop parašė:

    kai tik žemėtvarkos skyriai pradės bylas tikrinti per 1 mėnesį, kaip numato įstatymas, o ne per 1 metus, matininkai pinigus ims po žemėtvarkos suderinimo. Čia nekalbu apie vieną skyrių-visoj Lietuvoj tas pats.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto