
Svarbiausia žodžio dalis – šaknis, nes čia užfiksuota žodžio reikšmė. Bet ir kitose žodžio dalyse pasakoma reikšmė, pavyzdžiui, priesagoje.
Priesaga –ynas reiškia vietą, kur ko nors gausu (ąžuolynas, kadagynas, kemsynas, smėlynas ir kt.), o priesaga –tuvė žymi patalpą veiksmui atlikti (dirbtuvė, spaustuvė, slėptuvė, virtuvė ir kt.). Priesaga gali keisti žodžio prasmę: virtuvė, viralas, virėjas, virtuvinis, virtinukas, virykla, virimas. Taigi supainioti priesagų negalime. Dažniausiai žmonės kalbėdami painioja priesagas, reiškiančias asmenį, su priesagomis, reiškiančiomis prietaisus, mechanizmus, chemines medžiagas.
Daiktavardžiai su priesagomis -ėjas, -a; -tojas, -a pavadina tik asmenispagal jų darbą, amatą, profesiją, pareigas ar kitą veiklą: siuvėjas, artojas, keliautojas, gydytojas, kirpėjas, tekintojas ir kt. Taigi, daiktavardžiai su šiomis priesagomis negali reikšti mechanizmų, įrankių. Painiava atėjo iš rusų kalbos ir kažkaip užsiliko.
Dideliems prietaisams ir mechanizmams pavadinti reikia priesagos – tuvas: automatinis krautuvas (ne autopakrovėjas), vandens aušintuvas (ne aušintojas); cemento maišytuvas / maišyklė (ne maišytojas, jeigu tai ne žmogus); laido ilgintuvas / ilginamasis laidas (ne laido ilgintojas arba prailgintojas).
Mažiems prietaisams ir cheminėms medžiagoms pavadinti tinka priesaga –iklis: elektros jungiklis / jungtukas (ne išjungėjas); tepalo skyriklis (ne atskyrėjas); kauliukų gliaudiklis (ne gliaudytojas); skiediklis (ne skiedėjas, atskiedėjas, praskiedėjas); vamzdžių klotuvas (ne klojėjas, jei tai ne žmogus); minkštiklis (ne vandens minkštintojas); valiklis (ne dėmių išėmėjas); gaiviklis / dezodorantas (ne oro gaivintojas); rūdžių rišiklis (ne surišėjas); baliklis (ne balintojas); rūdžių valiklis (ne pašalintojas) ir kt.
Nesupainiokime kalbėdami žmogaus su prietaisais, mechanizmais, cheminėmis medžiagomis. Ir priesaga gali padaryti žalos.
Pagal VLKK rekomendacijas parengė Genovaitė VALANTIENĖ