Sekmadienį iškilminga uždarymo ceremonija prie Utenos kultūros centro baigėsi tris paras trukusios didžiausios istorijoje Lietuvos šaulių sąjungos pratybos „Juodas vanagas 2025“, kuriose dalyvavo visų 10-ies šaulių rinktinių šauliai. Pirmą sykį net dviejuose šalies miestuose – Utenoje ir Anykščiuose – vykusios pratybos, kaip teigiama, sutraukė daugiau nei 1 200 šaulių. Vieni saugojo strateginius šių Aukštaitijos miestų objektus, kiti patruliavo gatvėse, patikros postuose stabdė automobilius, į orą kėlė dronus, treti kovėsi už sužeistųjų gyvybes… Nemenkas iššūkis laukė ir tų šaulių, kurie turėjo pagaminti sočius pusryčius, pietus ir vakarienę daugiau kaip tūkstančiui savo brolių ir sesių. „Utenos dienos“ žurnalistai šeštadienį, kai miestą merkė lietus, šių didžiulio masto pratybų veiksmą stebėjo iš arti – turėjome galimybę išvysti net tai, kaip ginkluotos priešiškos pajėgos šturmuoja Utenos rajono savivaldybės administraciją.
Prie vieno iš dviejų šių pratybų batalionų štabų (Utenos) šeštadienio popietę su žiniasklaidos atstovais bendravęs Šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis į „Utenos dienos“ klausimą apie šaulių vaidmenį gynybos sistemoje atsakė: „Kai 2014 metais rusai užpuolė Ukrainą, mes daugiau mažiau supratome, kad tai geruoju nesibaigs. Aš asmeniškai buvau tikrai labai išsigandęs, nes kariuomenė buvo nefinansuojama, biudžetas buvo labai prastas, ir mes kalbėjome, ar gausime algą, ar gausime uniformą. Padarėme milžinišką šuolį – dabar ir biudžetai visai kiti, ir ekipuotės yra, ir sąjungininkų matome. Pastebime, kad skirtumas tarp Šaulių sąjungos ir kariuomenės vis mažėja, šaulių profesionalumas auga. Aišku, mes nevaidiname kažkokių didelių kovotojų ir nesakome, kad galėsime eiti į frontą kariauti, nes neturime tam reikiamos ginkluotės. Tu su pistoletu, automatu ir kulkosvaizdžiu gali pastiprinti karo komendantūrą, padėti policijai ar pasieniečiams, ką šauliai paprastai ir daro, sulaukę tokio prašymo. Kai Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas, šauliai padėjo pasieniečiams užtikrinti saugumą prie valstybės sienų, jie buvo priekinėse linijose per kovido pandemiją, kai susirgo visi gydytojai ir reikėjo vartyti, prausti ligonius… Šie žmonės rodo ištvermę, kad nebijo net žūti, jei to reikės.“
Kalbėdamas apie pratybų „Juodas vanagas 2025“ scenarijų L. Idzelis sakė, kad be kitų užduočių, šauliams tenka išbandymas atremti susijungusių mažų priešiškų grupių, vilkinčių civiliais rūbais, puolimą prie strategiškai svarbių objektų. „Vieni iš tų priešų atėjo pro sieną, kiti čia gyveno jau kelerius metus ir viską stebėjo. Jie turėjo įsivežę ginklų ir vieną dieną staigiai pradėjo veikti – užpuolė policiją, savivaldybę.
Taip ir būna, taip buvo daroma ir Kijeve. Karinės vadavietės ir valstybiniai pastatai – tai, ką priešas puola pirmiausia. Dar Lenino raštuose parašyta, kad pirmiausia reikia paimti savivaldybę, paštą ir nusiųsti telegramą, kad paėmei. Aišku, dabar telegramos siųsti nebereikia, – kalbėjo Šaulių sąjungos vadas. – Utenos ir Anykščių rajonų savivaldybės šių pratybų metu irgi treniruojasi. Mes vedėme jiems užsiėmimus, susėdę aplink stalą pristatėme tam tikrą situaciją ir kalbėjome, kaip reaguotų policija, ugniagesiai, savivaldybė, ligoninė. Aptarėme, kiek ligoninė vienu metu gali priimti sužeistųjų, jeigu negali, kur tuomet veža – į Vilnių ar Molėtus. Tokias situacijas pamodeliuoji – pasidaro aiškiau. Kalbėjome ir apie tai, ką daryti, jei staigiai nutrūksta interneto ryšys, kokių yra alternatyvų. Kalbant apie visuomenės informavimą, mes gyventojams visada sakome, kad jeigu kažkas atsitinka, reikia tuoj pat įsijungti LRT televiziją ir radiją, klausyti nurodymų, ką daryti, kur judėti, nes situacija Utenoje gali būti viena, o Vilniuje kita.
Reikia suprasti, kad, palyginti su Ukrainos, mūsų šalies teritorija yra labai maža, todėl, greičiausiai, karas vyktų visoje šalyje, tik vienur intensyvumas būtų mažesnis, kitur didesnis. Vienur būtų fronto linija, kur kariautų mechanizuoti daliniai, kitur skristų raketos, dronai, kaip dabar yra Ukrainoje, rusai jų prisigaminę gyvą galybę.“
Pasak L. Idzelio, Šaulių sąjungos pratybos kasmet keliauja vis į kitą šalies kraštą – norima, kad šauliai susipažintų su Lietuva. Pernai jos vyko Kaišiadoryse, užpernai – Viešvilėje.
Plk. Prano Saladžiaus šaulių (Utenos apskr.) 9-osios rinktinės vadas Jurandas Rusteika dėl ligos pratybose dalyvauti negalėjo, tad jį štabe pavadavo kolega Alfonso Smetonos šaulių (Panevėžio apskr.) 5-osios rinktinės vadas ats. mjr. Valerijus Gruodis. „Utenoje mes saugome penkis pagrindinius objektus, kad jie nebūtų pažeisti. Tai yra kritiniai civiliniai objektai, be kurių miestas prarastų savo gyvenimą, gerovę (jų neapsaugojus būtų nutrauktas vandens, šilumos, elektros tiekimas, nebegalėtų važiuoti viešasis transportas – aut. past.)“, – komentavo V. Gruodis, supažindinęs su pratybų Utenos bataliono štabo veikla ir užduotimis. „O alaus daryklos nesaugote?“ – juokais paklausė vienas žiniasklaidos atstovas. V. Gruodis šypsodamasis atsakė tuo pačiu: „Saugome vandenį, o be vandens juk nebus ir alaus.“
Jei penktadienį Utenoje šaulių dronai zvimbė visu pajėgumu, šeštadienį dėl gausaus lietaus šiuos brangius įrenginius nuspręsta patausoti. Po štabo stogu žiniasklaidos atstovams buvo pademonstruotas vienas iš Šaulių sąjungos turimų dronų, kurie ore gali išbūti 45 minutes, be kitų funkcijų, geba ir tiesioginę vaizdo transliaciją štabui bei kitiems vienetams teikti, ir „lauktuves“ priešui nešti.
Pratybų dalyvių maitinimu rūpinosi ne kas kitas, o pati Šaulių sąjunga, kuriai savo patalpas trumpam užleido Utenos regioninis profesinio mokymo centras. Virtuvėje pakalbinome bulves skutančias šaules. Moterų užduotis buvo vakarienei priskusti 50 kilogramų bulvių. Anot jų, šauliai valgo tris kartus per dieną – pusryčiams gavo grikių košės su šonine ir sprandine, pietums – plovo, o vakarienei – troškinio.
Per šias pratybas vien Utenoje iš viso buvo paruošta ir suvalgyta 250 kilogramų mėsos, o kur dar kiti produktai… Virtuvėje plušėjusios šaulės teigė, kad gyvenime dirba darbus, visiškai nesusijusius su virtuve, maistą gamina tik namie savo šeimoms, o štai Šaulių sąjungoje jų misija – pasirūpinti, kad broliai ir sesės skaniai bei sočiai pavalgytų. Maistas buvo gaminamas ne tik virtuvėje, bet ir Šaulių sąjungos turimoje lauko virtuvėlėje.
„Utenos diena“ buvo pakviesta užsukti ir į vieną iš pratybų medicinos punktų, kur vadinamasis medivakas vieną po kito gabeno sužeistuosius. Šis punktas buvo įrengtas specialiai tam nepritaikytose patalpose Aukštaičių gatvėje. Pagrindinė jame dirbančių žmonių užduotis – palaikyti gyvybę bent 72 valandas ir tikėtis, kad per tą laiką pavyks sužeistąjį nugabenti į Utenos ligoninę, kur jam bus suteikta profesionali pagalba.
Tiesa, čia veikė ir operacinė, kur buvo galima skubiai atlikti minimaliai invazines chirurgijos procedūras, ir netgi morgas. Čia savo žiniomis ir patirtimi su lietuviais šauliais dalijosi keturi NATO sąjungininkų kariai, kurie yra kariavę karštuosiuose taškuose, susidūrę su specifiniais sužeidimais, kokių civilinėje aplinkoje žmonės paprastai nepatiria.
Deimantė ZARANKIENĖ
deimante@utenosdiena.lt
