ELTOS nuotrauka
Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centrui (MOSTA) išanalizavus 2012–2013 metais aukštąjį mokslą baigusių studentų darbo užmokestį paaiškėjo, kad praėjus metams po studijų didžiausią atlyginimą gavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir Vilniaus universiteto (VU) absolventai.
Sudarytas sąrašas
Praėjus 12 mėnesių po diplomo atsiėmimo, VGTU baigusių ir įsidarbinusių absolventų darbo užmokestis viršijo 2 400 litų (695 eurus), VU absolventų – per 2 300 litų (660 eurų). Šiuos skaičius „Litexpo“ vykstančioje parodoje „Studijos 2015“ pristatė švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.
Toliau sąraše rikiuojasi Mykolo Romerio (MRU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventai, kurių vidutinė alga siekia 2 200 litų (637 eurus), nedaug atsilieka ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) baigusieji. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventai praėjus metams po diplomo atsiėmimo vidutiniškai uždirbdavo 2 000 litų (579 eurus). Lietuvoje toks tyrimas buvo atliktas pirmą kartą.
Studijų pakopa – ne svarbiausias kriterijus
MOSTA duomenimis, praėjus 12-ai mėnesių nuo studijų baigimo, kolegijų studentai vidutiniškai uždirba 1 570 litų (454 eurus), bakalauro diplomatą turinčių atlyginimas siekia 1 855 litus (537 eurus), magistro – 2 295 litus (664 eurus).
„Išsilavinimas iš tiesų padidina užimtumą, būtų blogai, jeigu būtų kitaip. Kitas dalykas – galima tikėtis didesnio darbo užmokesčio tada, kai yra aukštesnis išsilavinimas ir kai yra tam tikra praktinė darbo patirtis“, – apibendrino R. Vaitkus.
Tendencijos taip pat rodo, kad kolegijas ir universiteto bakalauro studijas baigusių absolventų darbo užmokesčių atotrūkis linkęs mažėti, todėl, anot R. Vaitkaus, studijų pakopa nėra svarbiausias kriterijus, lemiantis pajamas.
„Svarbiausia vis dar yra patirtis, kuri įgyjama darbe“, – teigė viceministras.
Galės prisidėti ir darbdaviai
Kalbėdamas apie šių metų valstybės prioritetus aukštojo mokslo srityje, R. Vaitkus sakė, kad šiemet numatoma didinti finansavimą informacinių technologijų ir socialinio darbo studijų programoms, nes darbo rinkoje šiuo metu yra didelis tokių specialistų poreikis.
Prie valstybei reikalingų studijų programų finansavimo iki 20 proc. galės prisidėti ir verslo įmonės. Mainais už tai studentai turės pasirašyti darbo sutartis su būsimais darbdaviais.
