Bendruomenės atsparumo stiprinimas: ką svarbu žinoti?

Informacinio ir skaitmeninio atsparumo tema Lietuvoje tampa vis aktualesnė – ypač augant dezinformacijos srautams, socialinių tinklų įtakai ir sparčiai kintančiai skaitmeninei aplinkai. Šiame kontekste svarbų vaidmenį atlieka medijų ir informacinio raštingumo stiprinimo iniciatyvos, kurios prisideda prie visuomenės informacinio atsparumo didinimo.

Vis dėlto, atsparumas visuomenėje nevienodas – vieni geriau atpažįsta manipuliacinį turinį, kiti lengviau pasiduoda dezinformacijai. Todėl vis dažniau akcentuojamas ir bendruomeninis atsparumas.

Visuomenės atsparumas – nevienalytis

Nors bendra europinė tendencija Lietuvai nėra vienareikšmiškai palanki, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus vadovė Žydrūnė Tichanavičienė pabrėžia – visuomenės atsparumas yra nevienalytis ir priklauso nuo skirtingų socialinių, amžiaus bei skaitmeninių kompetencijų grupių.

„Egzistuoja kategorija piliečių, kuriuos galėtume įvardyti kaip pakankamai atsparius, gebančius ieškoti, rasti ir naudoti kokybišką informaciją ir turinčius stiprias kritinio mąstymo kompetencijas. Šie žmonės aktyviai dalyvauja informacinėje erdvėje, švietimo veiklose, turi stiprius skaitmeninius įgūdžius – šis įgūdžių rinkinys padeda būti atspariam.

Tačiau turime nepamiršti ir kitos visuomenės kategorijos, kuri lengvai patiki nepatikrinta informacija, emociškai jautriai reaguoja į manipuliacinį turinį“, – sakė ji.

Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus vadovės nuomone, medijų raštingumas Lietuvoje nėra pakankamas, tačiau jis, kaip ir kitos raštingumo formos, nuolat kinta, todėl pasiekti „pakankamą“ lygį yra sudėtinga.

Lietuvoje yra daug iniciatyvų, projektų, skirtų medijų ir informaciniam raštingumui stiprinti. Viena iš jų – Medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų tobulinimo programa (MIRKT). Tai Lietuvos bibliotekų iniciatyva sukurtas projektas, kuris siekia šalies žmonėms suteikti nemokamų žinių apie saugų, etišką ir legalų internete randamos informacijos vartojimą.

Iniciatyva sulaukia didelio įsitraukimo

Pasak vienos iš MIRKT programos koordinatorių Ž. Tichanavičienės, programos tikslas – pasitelkiant įvairius edukacinius, informacinius formatus ir priemones stiprinti visuomenės gebėjimą kritiškai vertinti informaciją, saugiai naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir atsakingai dalyvauti informacinėje erdvėje.

MIRKT programa sudaryta iš šešių temų – dirbtinio intelekto, informacijos ir paieškos strategijų, medijų įvairovės ir prieigos būdų, informacijos vertinimo ir antrankos, etiško ir legalaus informacijos naudojimo bei saugumo internete.

„Šalies viešosiose bibliotekose rengiami gyventojų mokymai, edukacijos, MIRKT žaidimai, gyventojai kviečiami dalyvauti su medijų ir informaciniu raštingumu susijusiuose iššūkiuose.

Bibliotekos gali pasigirti gana aktyviu visuomenės įsitraukimu. Nepaisant to, jog vienose veiklose pastebimas didesnis dalyvių įsitraukimas nei kitose, bendra tendencija yra džiuginanti“, – teigė geriausia 2025 metų Lietuvos bibliotekininke išrinkta Ž. Tichanavičienė.

Lietuvoje esama aktyvių iniciatyvų ir bendrojo ugdymo mokyklose, tačiau, anot specialistės, jos dar nėra sisteminės ir visuotinos – trūksta nuoseklumo ir ilgalaikės integracijos.

Atsparumas turi būti nuolat ugdomas

Atsparumo didinimo kontekste itin svarbus medijų ir informacinis švietimas nuo ankstyvo amžiaus, lygiagrečiai ir kritinio mąstymo ugdymas. Medijų ir informacinis raštingumas yra būtina šiuolaikinio žmogaus kompetencija. Gyvendami tokiame dideliame informacijos sraute, žmonės turi gebėti atsirinkti informaciją, ją vertinti, atpažinti klaidinančias žinutes.

„Didžioji dalis informacijos mus pasiekia per skaitmeninius kanalus, šiuolaikines medijas, socialinius tinklus. Turime gebėti šiuos šaltinius palyginti, suprasti, kritiškai juos įvertinti. Šalies lygmeniu situacija tikrai gerėja, tačiau procesas nevyksta taip sparčiai, kaip galbūt mes to norėtume. Tikrai vis dar matomi dideli skirtumai tarp regionų, amžiaus grupių ir skaitmeninių įgūdžių lygio“, – teigė specialistė.

Vilniaus regiono bibliotekų MIRKT koordinatorė Ž. Tichanavičienė ragina nepamiršti nuolatinio praktinių įgūdžių lavinimo: kaip ieškoti informacijos, kaip tikrinti šaltinius, kaip atpažinti dezinformaciją. Tam svarbus bendradarbiavimas tarp institucijų – bibliotekų, mokyklų, žiniasklaidos. Vieningai susitelkusios institucijos gali prisidėti prie visuomenės atsparumo stiprinimo.

Greitis – kritinio mąstymo priešas

Šiandieną svarbu kalbėti ne tik apie individualų atsparumą, kuris yra būtinas, tačiau duotuoju momentu nepakankamas. Informacinė erdvė veikia socialiai – žmonės veikia grupėse, bendruomenėse, socialiniuose tinkluose, todėl bendruomeninis atsparumas padeda sukurti „imunitetą“ dezinformacijai per tarpusavio palaikymą, diskusiją ir kritinį mąstymą.

Informaciškai atspariose bendruomenėse žmonės nebijo klausti, tikrina informaciją prieš dalydamiesi, geba atpažinti melagienas. Tokiose bendruomenėse vyksta dialogas, o ne poliarizacija, taip pat jose yra stiprus pasitikėjimas žinių šaltiniais, kultūra – bibliotekomis, mokyklomis, ekspertais.

„Yra paprasti žingsniai, kuriuos įtraukiant į kasdienės informacijos paieškos ir naudojimo strategiją, galima stiprinti individualų, kartu ir bendruomeninį, atsparumą.

Visų pirma, sustoti prieš dalijantis informacija. Nereikia niekur skubėti: skubėti tikėti, skubėti dalytis, geriau prieš tai patikrinkite bent du šaltinius. Informacinėje erdvėje greitis dažnai yra priešas kritiniam mąstymui. Atkreipkite dėmesį į emocinį turinį, užduokite sau klausimą, ar jumis nebandoma manipuliuoti. Svarbu kelti klausimus, naudoti patikimus informacijos šaltinius, nuolat mokytis ir atnaujinti savo skaitmeninius įgūdžius“, – patarė Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos specialistė.
Rugilė BALČIŪNAITĖ