Bendruomenės dešimtmečiui – išskirtinis obuolys

Kunigas Robertas Romanovskis pašventino „Auksinio obuolio“ paminklą. Nuotrauka iš bendruomenės archyvo

Auksodiškiai šeštadienį praleido kaip niekada linksmai. Kaimo gyventojai buvo kviečiami ne tik į vasaros šventę „Drauge su gėlėta vasara“, bet ir į 10-ąjį Auksodės bendruomenės gimtadienį.

Kaimo simbolis – „auksinis obuolys“

Šventė prasidėjo kaimo simbolio – „Auksinio obuolio“ paminklo atidengimu ir pašventinimu. Bendruomenės pirmininkė Ingrida Braziulienė pasakojo, kad obuolio formos paminklas pastatytas  neatsitiktinai.
 „Auksinis obuolys“ jau yra tapęs kaimo simboliu, nes ir Auksodės vėliavoje puikuojasi obelis su auksiniais obuoliais ir kaimo pavadinimas kildinamas iš „aukso sodų“. Todėl ir simbolinė statula, žyminti bendruomenės gyvavimo jubiliejų, pasirinkta būtent tokios formos.
Paminklas taip pat bus ir puikus riboženklis.
Ant kaimo pradžioje stovinčio obuolio lapo auksinėmis raidėmis užrašytas kaimo pavadinimas kiekvienam svečiui praneš, kad atvyko į Auksodę.
„Seniau čia stovėjo medinis riboženklis, kuris pernai nupuvo, todėl bendruomenė į jo vietą nusprendė pastatyti ilgaamžį paminklą, kuris džiugins ir ateities kartas“, – sakė I. Braziulienė.

Auksodės senjorų kolektyvas „Auksinė obelis“ šokiais, dainomis ir pasakojimais sekė kaimo bendruomenės istoriją. Nuotrauka iš bendruomenės archyvo

Džiaugiasi veikliais senjorais

Minėdamas bendruomenės  gyvavimo sukaktį, Auksodės kaimo senjorų kolektyvas šokiais, dainomis ir pasakojimais sekė kaimo bendruomenės istoriją.
Bendruomenės pirmininkė pasidžiaugė, kad senjorų dėka papuošta vasaros estrada: iš medžio šakų nupinti vainikai ir juostos, simboliškai apipintas bendruomenės sukaktį žymintis skaičius.
Senjorų kolektyvo nariai tikino su džiaugsmu aktyviai dalyvaujantys kaimo renginiuose.
Anot vienos dalyvės, sėdėjimas namuose ir žiūrėjimas į keturias sienas tikrai nieko gero neduos, o užsiimant kokia nors veikla ir pačiam malonu, ir aplinkiniams yra ką parodyti.
Senjoros tikino, kad galėtų kaime būti ir daugiau norinčiųjų jungtis į saviveiklą, nes kolektyvas kol kas nėra gausus.

Padėkos raštais apdovanotų auksodiškių būryje – Laura Sutkuvienė, tvarkanti bendruomenės buhalteriją. Nuotrauka iš bendruomenės archyvo

Auksodiškiai vieningi

Šventės metu padėkos raštais buvo apdovanotas gausus būrys auksodiškių, besirūpinančių bendruomenės namų ir kaimo aplinkos tvarkymu.
Bendruomenės pirmininkė „Santarvei“ pasakojo, kad kiekviename kaime tiek mokykla, tiek kultūros namai, tiek kaimo bendruomenė, biblioteka ir kitos organizacijos turi veikti išvien. Tik darniai susitelkę, auksodiškiai pasiekė tai, ką turi.
Be visų kraštiečių pagalbos nebūtų pastatytas ir „Auksinio obuolio“ paminklas: vienas iš ūkininkų padovanojo laukuose stovėjusį akmenį, tautodailininkas Antanas Murauskas sukūrė paminklą, kiti ūkininkai pasirūpino keliasdešimt tonų sveriančio dirbinio pastatymu, moterys apsodino „Auksinio obuolio“ kalnelį gėlėmis.
„Vienas pats bendruomenės pirmininkas yra niekas. Už manęs stovi didelė komanda – devyni bendruomenės tarybos nariai ir penki gatvių seniūnai. Kiekvienas jų indėlis svarbus: vieni pakalbina, kiti paprašo, dar kiti padaro. Bendruomenė turi laikytis kartu kaip kumštis, o jei tik pradeda lankstytis piršteliai, branduolio nebėra“, – įsitikinusi I. Braziulienė.

Daug nuveikta

I. Braziulienė pasakojo, kad per dešimt metų nuveikta tikrai nemažai. Kad pritrauktų pinigų, auksodiškiai rašo projektus, pagal kuriuos gautos lėšos panaudojamos aplinkai gerinti ir gražinti.  Jau sutvarkytas Auksodės parkas, jame įrengta estrada, pasodinti ąžuoliukai. Taip pat įkurti bendruomenės namai, įrengti treniruokliai.
Neseniai bendruomenė parašė projektą Žemės ūkio ministerijai ir tikisi, kad už skirtas lėšas galės nusipirkti vejapjovę ir žoliapjovę, būtinas aplinkos priežiūrai. Taip pat prie bendruomenės namų norima pastatyti terasą po stogu.
„Esame vieningi, į viską žiūrime praktiškai, nešvaistome gautų lėšų bet kam. Bandome verstis iš to, ką turime, o ko neturime, rašome projektus ir įsigyjame“, – apibendrino I. Braziulienė.