Martynas Stankus demonstruoja kalvystės amatą. Nuotr. iš bibliotekos archyvo
Rugsėjo mėnesį Viekšnių bibliotekoje vyko projektinės dienos „Kalvystė – vienas iš seniausių amatų“. Renginiai buvo skirti Europos kultūros paveldo metams paminėti.
Bibliotekos kiemelyje vykusiame renginyje kalvis Martynas Stankus pastatė senovišką kalvę su įspūdingomis dumplėmis, kurias puošė iš medžio išdrožinėta velnio galva, pučiančia į žaizdrą orą. Susirinkusiems meistras demonstravo, kaip kalamas metalas, lengvai mojavo kūju ir aušino šnypščiančią geležį mediniame vandens pripildytame kibirėlyje.
Ne taip lengvai sekėsi susirinkusiam jaunimui, panorusiam išbandyti savo jėgas prie priekalo. Medžio anglimi kūrenamo žaizdro dūmai ir karštis dažnam graužė akis, o kūjis buvo labai sunkus. Bet norinčių pabandyti susidarė ilga eilė. Mažiausieji žiūrovai galėjo pabandyti išgauti kibirkštis skeliant skiltuvu į titnagą. Tokiu būdu senovėje buvo užkuriamas laužas. Susirinkusieji susipažino su kalvystės amatu ir galėjo patys prisiliesti prie senovės istorija dvelkiančių dalykų. Jauniems žmonėms ši profesija pasirodė įdomi, paslaptinga, bet reikalaujanti didelės fizinės ištvermės ir atsakomybės.
Jaunimas išbandė savo jėgas prie priekalo. Nuotr. iš bibliotekos archyvo
Po kelių dienų kalvis M. Stankus skaitė paskaitą „Kalvystės menas ir amatas“. Jis dirba rekonstrukcijos srityje, domisi archeologija, istorija, gilinasi į senovinių ginklų gamybą. Meistras džiaugėsi, kad jam buvo patikėta kaldinti Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių ginkluotę. Susirinkusiesiems jis demonstravo kovos kirvius, kuriuos daryti jam ypač patinka, aiškino, kaip iš balų rūdos išgautos geležies senovės lietuviai gamindavosi peilius, iečių antgalius, kardus.
Archeologai teigia, kad senovės lietuviai mokėjo gaminti net Damasko plieną. Tai liudija radiniai, rasti Plungės rajone esančiame X–XI a. Gintališkės kapinyne. M. Stankaus tėvas Algirdas Stankus, žymus Lietuvos ir Rytų Europos kalvis, atgaivinęs Damasko plieno technologiją, to mokė ir savo sūnų. Paskaitos metu A. Stankus vis papildydavo sūnaus pasakojimą konkrečiais pavyzdžiais iš savo patirties.
Kalvystė yra amatas, iš kurio galima išgyventi, bet ne verslas. Daug maloniau dirbti tai, kas teikia pasitenkinimą. M. Stankus džiaugiasi, kad kalvystės menas Lietuvoje yra pažengęs ir ši profesija turi ateitį. Didžiausia kalvio svajonė – atkurti jau šeštą kalvių kartą užauginusią senąją kalvę Viekšniuose.
Rasa VILKAITĖ, Ona PAČENGIENĖ,
Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Viekšnių filialo bibliotekininkės
Kalvio Martyno Stankaus paskaita Viekšnių filiale. Nuotr. iš bibliotekos archyvo
