Antradienį Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje lankėsi šiaulietė tautodailininkė, tekstilininkė, lėlininkė Asta Liaudanskienė.
Viešnia surengė originalų savo kuriamų lėlių parodos pristatymą-edukaciją.
Dalyvavo pirmokai
Viename iš Šiaulių vaikų darželių auklėtoja dirbanti A. Liaudanskienė į Mažeikių Henriko Nagio viešąją biblioteką atvyko kaip bibliotekos įgyvendinamo projekto „Lėlės, teatras + knyga → kūrybiška biblioteka“ dalyvė.
Su savimi ji atsivežė gausią ir labai spalvingą savo sukurtų lėlių kolekciją. Norintieji dalyvauti šios kolekcijos pristatyme-edukacijoje turėjo iš anksto užsiregistruoti. Dalyvauti ir pasinerti į lėlių pasaulį panoro Mažeikių Kazimiero Jagmino pradinės mokyklos pirmokai.
Lėlės – netradicinė priemonė
Pradėdama pristatymą A. Liaudanskienė sakė, kad, nors dirba darželio auklėtoja, labiausiai iš visų laisvalaikio veiklų jai patinka rankdarbiai.
Kūrybingai pedagogei lėlininkystė – daugiau nei hobis. Viskas prasidėjo prieš daug metų, kai kilo noras į savo darbą pažvelgti kitu kampu ir imtis netradicinių priemonių vaikams prakalbinti.
Pasak jos, lėlės – puiki komunikavimo, pažinimo lavinimo, kūrybiškumo skatinimo priemonė. Lėlės ne tik padeda kalbėtis su vaikais apie vaidybą, teatrą, pasakas, bet ir yra būdas juos įtraukti į šias veiklas
Pirmokai tapo aktoriais
Pristatydama savo keliaujančią lėlių parodą, bendraudama su pirmokais, tautodailininkė ne kartą sakė: lėlės dirbtinės, bet joms gyvasties įkvepia, jas prakalbina žmogus.
Tuo įsitikino Kazimiero Jagmino pradinės klasės pirmokai. Vaikai galėjo ne tik apžiūrėti, paliesti A. Liaudanskienės sukurtas lėles, gyvūnus, vabzdžius, žmones, dangaus kūnus, mistinius personažus, dideles ir mažas lėles, skirtas vaidinti, lėles prijuostes, lazdelines ir skritulines lėles, lėles dėžutes, lėles ant medinių šaukštų, pasakų veikėjus ir jų kompozicijas, interjerines lėles, bet ir patys tapo lėlių teatro aktoriais. Pirmokai drauge su lėlių autore suvaidino daugeliui gerai žinomą pasaką apie ropę.
Įkvėpė kurti ir kitus
Lėlininkė per daugelį metų pagamino begales lėlių. Jų kiekį sunku suskaičiuoti, tačiau svarbus ne kiekis, o rezultatas. Jos gaminamos iš skirtingų medžiagų, tarpusavyje jungiant gamybos technikas – mezgimą, nėrimą, siuvimą, lipdybą ir pana-
šiai.
Parodos pristatymo ir edukacijos metu ir iš pirmokų, ir iš pristatymą stebėjusių suaugusiųjų lūpų nedingo šypsenos: spalvingos, kruopščiai sukurtos lėlės džiugino, stebino, o ne vienam sužadino norą grįžus namo imti į rankas rankdarbį ir kurti.
„Noriu ir vėl imti siūti“, – tokią mintį išsakė Henriko Nagio bibliotekos direktorė Alina Bernotienė, pamačiusi šiaulietės sukurtus žaislus.
