Šaltas pavasaris bitininkams kėlė nerimą. Nors medsukis vėlavo kone porą savaičių, tačiau pavasarinio medaus derlius šiemet buvo neblogas.
Į pabaigą artėja ir vasarinis medunešis, kuriuo bitininkai taip pat nesiskundžia, tik pastebėjo, kad mažai liepų medaus.
Šiemet pavasarinis medus šiek tiek brangesnis nei pernai, tačiau dėl augančių bičių ūkio išlaidų nesitikima didesnių pajamų. Be to, bitininkų pastebėjimu, sumažėjęs ir medaus perkamumas.
Vėlavo porą savaičių
Įprastai medsukis prasideda gegužės pabaigoje, tačiau šiemet šalti, vėsūs gegužės orai bene dviem savaitėms nutolino šį darbymetį. Šaltas pavasaris pakoregavo pirmąjį šiųmetį medaus derlių – augalai vėliau sužydo, kol buvo šalta, bitės mažiau lankė žydinčias pievas ir laukus.
Turguje ant prekystalių netrūksta saldžiojo produkto. Daugiausia tai šviesus sodų, pienių, miško medus. Arba baltas – rapsų medus. Bitininkai paaiškina: vasaros vidurio medus dažniausiai yra tamsesnis nei pavasarinis, o vasaros pabaigos – tamsiausias.
Jau įsibėgėja ir antrojo medunešio derliaus tvarkymas. Bitininkų teigimu, daug kur medunešis baigiasi su liepomis. Jis prailgėja ten, kur žydi grikiai, viržiai.
„Liepos gale, rugpjūčio pradžioje bitės daug neneša. Medus subrendęs, bičių mažiau. Tad geriausiai medaus sukimą užbaigti iki Žolinių“, – teigė jau dvidešimt metų bitininkaujantis sediškis.
Liepų medaus mažai
Parduodamas medus neretai vadinamas liepų, aviečių, grikių ir kitų augalų medumi. Tačiau, bitininkų teigimu, bitės niekada nesuneša medaus tik iš vienos rūšies augalų, todėl tos pačios rūšies – liepų, aviečių, pievų – medus iš skirtingų vietų gali skirtis skoniu, spalva ar kvapu.
Ir patiems bitininkams ne visada pavyksta šimtu procentu įvertinti medaus rūšį. Pirkėjai tuo labiau nei iš kvapo, nei pagal spalvą neskiria, iš kokių augalų jis suneštas. Tik nuolat medų vartojantys žmonės yra išsiugdę įgūdžius ir jiems bet kokio medaus neįpirši.
„Yra pirkėjų, kurie pageidauja tik konkrečios rūšies medaus, o daugumai beveik tas pats. Dalis pirkėjų prašo apibūdinti, kuo skiriasi įvairių rūšių medus, ir tik tada nusprendžia, kokį pirkti“, – pastebėjimais pasidalijo turguje medumi prekiavęs Antanas.
Pašnekovas teigė, kad yra žmonių, kurie pageidauja tik liepų medaus, esą vasariniame meduje galima pajusti liepžiedžių aromatą.
„Tačiau abejoju, ar šiemet bus tokio medaus. Avilius laikau šalia liepyno, tačiau, kai medžiai žydėjo, beveik kasdien lijo, tad bitelės ilsėjosi“, – teigė bitininkas.
Orai koreguoja derlių
Ir kiti kalbinti bitininkai pabrėžė: medaus kiekis priklauso nuo orų. Kai palyja, žieduose kelias valandas nebūna nektaro, nes jis išplaunamas. Jeigu labai užkepina saulė, nektaras išdžiūsta. Pučiant stipresniam vėjui, bitės neskraido. Pavasarį bitės pradeda ieškoti žiedų, kai oras sušyla iki maždaug 13 laipsnių. Tačiau kai kurie augalai nektarą išskiria, kai šiluma pasiekia 16 ar net 24 laipsnius.
„Geriau jau karščiai nei lietūs, nes tada nei bitininkai, nei bitės nedirba. Gamtoje taip sutvarkyta: jei oras prastas, bitės namuose darbuojasi – korius tvarko, o kai oras sušyla, skuba į darbą, parsineša nektaro“, – pasakojo Aloyzu prisistatęs bitininkas.
Bitininkai sakė, kad medaus derlių suskaičiuos rudenį – gerais metais iš vieno avilio gaunama apie 50 kg. Kol dar neišsuktas vasaros medunešio medus, kiek iš viso jo bus šiemet, prognozuoti neskubėjo.
Medus šiemet šiek tiek brangesnis
Turgavietėse medus dažniausiai parduodamas supilstytas į puslitrinius stiklainius – daugelis už šią prekę prašo po penkis eurus, praėjusiais metais puslitris medaus buvo euru pigesnis.
Ar tokia bus galutinė šiųmečio medaus kaina, bitininkai neskuba atsakyti, kol neišsuktas visas vasarinis medus.
Pašnekovai pastebėjo: svetimus pinigus mėgstantiems skaičiuoti pirkėjams atrodo, kad bitutės aukso kalnus atneša, ne vienas replikuoja dėl medaus kainos.
„Tikrai milijonų neuždirbame. Didelė dalis pajamų, gautų iš realizuoto medaus, sugrįžta į avilius. Pinigai išleidžiami inventoriui, kitiems reikalams, taip pat sirupui, kuriuo reikia pamaitinti bites rudenį. Medaus kainą didina ir išaugusios sąnaudos – pakavimo tara, etiketės. O kur dar pabrangęs kuras, elektra ir kitos sąnaudos“, – vardijo šimtą bičių šeimų laikantis bitininkas.
Pašnekovas pastebėjo, kad įvairių prekių kainų šuoliai plonina ir pirkėjų pinigines. Todėl ne vienas medaus mėgėjas jau atsisakė šio produkto – tai ne duona, be medaus išsiversti galima. Tokia situacija dar labiau apsunkina žmonių, besiverčiančių bitininkyste, situaciją. Ją gelbsti didmenininkai, superkantys lietuvišką medų ir jį perparduodantys užsienyje.
Kokį produktą rinktis?
To medaus pardavėjų dažnai klausia ne vienas pirkėjas. Bitininkai paaiškina: medus gali būti skirtingų spalvų – beveik skaidrus, šviesiai ar tamsiai geltonas, rudas. Medaus skonį, spalvą ir kvapą lemia tai, iš kokių augalų ir kokiose vietovėse buvo surinktas nektaras, tai turi įtakos ir naudingų medžiagų kiekiui meduje. Tamsiame meduje yra kelis kartus daugiau naudingų medžiagų, bet šviesus – malonesnio skonio.
„Įprasta ir natūralu, kad praėjus vos parai po išėmimo medus pradeda kristalizuotis, o pastovėjęs 3 mėnesius būna susikristalizavęs. Ne visada teisingas įsitikinimas, jog kokybiškas medus – tik kietas.
Lipčiaus medus nesikristalizuoja ir viržių medus ilgai gali būti skystos konsistencijos. Kita vertus, labai skystas, nekietėjantis medus turėtų kelti įtarimų dėl kokybės, nes medus suskystėja jį pakaitinus aukštesnėje nei +40 laipsnių temperatūroje. Kartais kaitinimu siekiama sustabdyti prasidėjusį medaus rūgimo procesą. Medus gali būti kaitinamas ir prieš jį išpilstant į vartotojams skirtą tarą. Tad jei rudenį, žiemą ar pavasarį perkate medų, jis turėtų būti susikristalizavęs. Jei medus skystas, galima įtarti, kad medus buvo kaitintas. Vadinasi, gali būti praradęs savo unikalias maistines savybes“, – į ką atkreipti dėmesį perkant medų, pataria Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Geriausias patarimas: išsirink vieną patikimą bitininką ir visada pirk iš jo. Jis ir patars, ir nuolaidą padarys. Jei kas ne taip, medų galėsi gražinti arba tau išlaidas kompensuos. Juk mūsų versle visko nutinka“, – atvirai kalbėjo nenorėjęs prisistatyti bitininkas.
Svarbu tinkamai laikyti
Kalbinti bitininkai pastebėjo: būna, kad pirkėjai patys sugadina medų, dėl to produktas gali pradėti sluoksniuotis, rūgti.
„Pasideda ant palangės, saulėje, per daug sukaitina, o paskui stebisi, kad medus ne kristalizuojasi, bitininkus kaltina nesąžiningumu“, – pastebėjo Mažeikių turgavietėje medumi prekiavęs bitininkas iš kaimyninio Akmenės rajono.
Jis patikino, kad bitininkaujantys žmonės nėra suinteresuoti apgauti pirkėjo, nes niekas iš jo medaus nebepirks. Tačiau neneigė, kad tarp laikančiųjų tik vieną kitą avilį, gali būti visokių žmonių.
„Geriausia medų laikyti tamsioje, vėsioje vietoje, sandariai uždarytuose stikliniuose induose. Patalpa, kurioje laikomas medus, turi būti sausa, gerai vėdinama, ne drėgnesnė kaip 60 proc. Medus gali būti saugomas rūsyje, šaldytuve. Optimali yra 5–10 laipsnių temperatūra. Medaus negalima laikyti šviesoje, ypač to, kuris yra stikliniuose induose. Veikiamas saulės šviesos, jis netenka antimikrobinių savybių, sunaikinamos biologiškai aktyvios medžiagos“, – teigiama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime.
Medus – vertingas produktas
Apie medaus vertingumą ne vieną pranešimą yra parengusi ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Pastebima, kad medus yra gliukozės ir fruktozės mišinys, kurį mūsų organizmas pasisavina labai greitai. Jis yra vienas iš tų retų produktų, kurio beveik nereikia perdirbti. Jis greitai pasisavinamas ir greitai atstato žmogaus jėgas.
Šiais laikais gydomąsias medaus savybes imta tirti kur kas atidžiau. Gauti rezultatai leidžia medų priskirti prie aktyviausių gamtos teikiamų vaistų.
„Gliukozė gerina širdies veiklą, skatina medžiagų apykaitos procesus bei padeda neutralizuoti nuodingąsias medžiagas. Meduje randama apie 300 įvairių medžiagų, jame yra vitaminų ir organinių rūgščių. Pastarosios gerai veikia žmogaus nervus. Medų patartina vartoti nervingiems, daug dirbantiems, blogai miegantiems, skrandžio rūgštingumu besiskundžiantiems žmonėms, imuninei sistemai stiprinti, mažakraujystės profilaktikai ir viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti. Medus – puiki kosulį malšinanti priemonė. Medaus, kaip efektyvios vaistinės priemonės, vartojimas paremtas daugybe jo naudingų savybių: medus slopina uždegimą, alergiją, pasižymi antibakteriniu poveikiu“, – teigiama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime.
Tačiau įspėjama: medumi, kaip ir bet kokiais medikamentais ar maisto produktais, negalima piktnaudžiauti – per dieną rekomenduojama suvalgyti apie vieną šaukštą šio natūralaus produkto. Jo po truputį galima dėti į salotas, košes, varškę, pieną ar šiltą (ne karštą!) arbatą.
Patys bitininkai teigia, kad geriausia šaukštą medaus ištirpinti burnoje, užsigeriant vandeniu.
