Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Britų euroskeptikų pergalė referendume, be kitko, siunčia žinutę visų šalių politiniam elitui, kaip svarbu yra ieškoti būdų kalbėtis su savo šalių nepatenkintais piliečiais, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Šis referendumas, šalia visų kitų signalų, siunčia ir signalą apie politinio elito nesusikalbėjimą su didele dalimi rinkėjų. (…) Esminis klausimas, kuris dabar turėtų labiausiai rūpėti kitų ES šalių politikams, įskaitant ir Lietuvos, kaip rasti kalbą su tais nepatenkintais savo šalių gyventojais, rinkėjais, kurie gali būti nepatenkinti savo ekonomine situacija, gali jaustis nesaugiai dėl pasaulyje vykstančių pokyčių“, – sakė R. Vilpišauskas.
Interviu naujienų agentūrai ELTA politologas paaiškino, kaip šio referendumo rezultatai atitinka Rusijos valdančiųjų interesus ir prognozavo, kad britų derybos su Europos Sąjunga (ES) bus ilgos ir sunkios.
– Ko Lietuva neteko su šiais referendumo rezultatais?
– Lietuva neteko svarbaus partnerio, su kuriuo daugeliu klausimų, ypač susijusių su saugumo reikalais, taip pat kai kuriais ekonominiais klausimais ES sutardavo ir būdavo koalicijoje. Neteko ne tik Lietuva, bet ir visa ES vienos iš svarbiausių valstybių narių tiek ekonominio svorio prasme, tiek prisidedant prie Europos saugumo reikalų.
Kas dar svarbu, kad tai neabejotinai suteiks postūmį euroskeptiškoms partijoms kitose Europos šalyse – Prancūzijoje, Olandijoje ir kitose valstybėse, kurios artėjant rinkimams neabejotinai išnaudos tai, kas įvyko Britanijoje, ir gali būti, kad naudodamos panašius argumentus gali pritraukti nemažai rinkėjų savo šalyse.
Dabar yra didžiulis neapibrėžtumas, į tai reaguoja ir finansų rinkos, ir neaišku, kaip seksis derėtis dėl Britanijos ir ES santykių jai išstojus iš šios organizacijos. O tos derybos neabejotinai bus sudėtingos, kadangi kitais metais yra rinkimai Prancūzijoje ir Vokietijoje, ir tų šalių valdantieji taip pat stengsis nesuteikti preteksto šalių euroskeptikams išnaudoti derybų savo naudai priešrinkiminėje kampanijoje. Neaišku, kaip pačios Britanijos ateitis klostysis įvertinant situaciją Škotijoje, Šiaurės Airijoje.
Dar vienas svarbus padarinys, kad tokių šalių kaip Rusija valdantieji šį įvykį neabejotinai išnaudos kalbėdami apie tai, kad ES atsidūrė krizėje ir ji nebėra tokia patraukli, kokia buvo kadaise. Tai, kad viena iš pagrindinių ES narių ir senas demokratines tradicijas turinčių šalių nusprendė pasitraukti iš šios organizacijos, esą rodo, kad ES praradusi patrauklumą, prasmę ir, žinoma, tokia žinia bus siunčiama Ukrainos, Moldovos, Gruzijos ir panašių šalių gyventojams, kurių nemaža dalis siejo savo lūkesčius su glaudesniais santykiais su ES.
– Iš tiesų, kalbant apie euroskeptikus, kartais mes tokius kaip britų Naidželas Faradžas (Nigel Farage) esame įpratę matyti kaip nelabai pavojingus atskalūnus, kurie daug kalba, bet lyg ir neturi realios įtakos. Bet matome iš šio referendumo, kad jie gali pasiekti savo rezultatų. Kaip reikėtų iš to pasimokyti?
– Labai sudėtingas klausimas. Kad reikia mokytis, tai yra visiškai akivaizdu, nes šis referendumas šalia visų kitų signalų siunčia ir signalą apie politinio elito nesusikalbėjimą su didele dalimi rinkėjų, kurie nepriima argumentų dėl šalies narystės ES ekonominių privalumų, absoliuti dauguma ekspertų, tarptautinių organizacijų, taip pat Britanijos institucijų, tokių kaip centrinis bankas, iždas, teigė, jog išstojimas turės neigiamų pasekmių. Buvo daug kalbama apie bendrosios rinkos narystės naudą Britanijai, bet, atrodo, kad šitie argumentai liko neišgirsti.
Esminis klausimas, kuris dabar turėtų labiausiai rūpėti kitų ES šalių politikams, įskaitant ir Lietuvos, kaip rasti kalbą su tais nepatenkintais savo šalių gyventojais, rinkėjais, kurie gali būti nepatenkinti savo ekonomine situacija, gali jaustis nesaugiai dėl pasaulyje vykstančių pokyčių ir tą nepasitenkinimą reikšti bet kokia proga, tiek kažkam inicijavus referendumą dėl narystės ES, tiek ir nacionaliniuose rinkimuose į savo šalies parlamentą, tiek ir bet kokiais kitais būdais. Klausimas, kaip su tokiais žmonėmis komunikuoti jiems suprantama kalba ir parodyti tokių sprendimų teigiamas ir neigiamas pasekmes, nes labai didelė tikimybė, kad tie, kas balsavo už išstojimą Britanijoje, netrukus gali nusivilti savo sprendimu, mat jų ekonominė situacija gali ir nepagerėti, ir paaiškės, kad visgi ekonominės pasekmės žalingos tiek visai šaliai, tiek jiems patiems.
– Ar Rusija šioje situacijoje yra laimėtoja?
– Rusijos vadovybė tradiciškai siekia vykdyti tokią politiką, kuri nukreipta į atskirų Europos Sąjungos šalių pozicijų skirtumų išnaudojimą. Kitas Rusijos valdančiųjų tikslas yra mažinti ES patrauklumą ir jos įtaką Rytų partnerystės šalyse, kur Rusija konkuruoja dėl įtakos.
Kadangi britų pasitraukimas susilpnins ES, be to, britai buvo viena iš tų griežtą poziciją Rusijos vykdomos politikos atžvilgiu turinčių šalių, tai tokią poziciją palaikančių ES valstybių, tarp kurių yra ir Lietuva, balsas susilpnės, ES patrauklumas gali susilpnėti jos kaimynėms, visa tai kartu veikiausiai atitinka Rusijos valdančiųjų interesus.
– Daugybė praktinių klausimų lieka neaiškūs, jie bus aptarti sutartyse. Ką mes jau dabar galime žinoti, kaip toliau vyks biurokratinis procesas ir bendravimas tarp ES ir Britanijos?
– Kol kas aiškumo mažai, tik galima prognozuoti, kad turbūt netrukus Britanijos vyriausybė kreipsis dėl ES sutarties 50 straipsnyje numatytos niekada nepanaudotos išstojimo procedūros pradžios, kuri numato dvejų metų terminą, kaip atskaitos tašką. Bet nėra aišku, ar trumpiau, ar ilgiau truks derybos.
Galima prognozuoti, kad Britanijos politikai, siekdami parodyti, kad kažkas vyksta iš tų dalykų, kurių tikėjosi balsavusieji už išstojimą, imsis pirmiausia priemonių, galinčių apriboti imigraciją į Britaniją iš ES šalių. Tokių priemonių įvedimas jau veikiausiai komplikuos derybas, nes tai gali paskatinti ES imtis prekybos su Didžiąja Britanija apribojimų.
Labai daug kas priklausys nuo vidaus politikos Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose ES šalyse – kaip tų šalių valdantiesiems seksis laviruoti tarp spaudimo jų šalių viduje iš euroskeptiškų partijų pusės, kita vertus, mėginimo susiderėti su Britanija tokias santykių sąlygas, kurios abipusiai ekonomiškai būtų naudingos. Kai kuriais atvejais šitie du tikslai gali prieštarauti vienas kitam. Tad aišku tik, kad derybos bus nelengvos.
