Būkem žemaitē: Meilės dėinā artiejint

Diekuo tėik onkstėi? – juk Valėntina dėina tik po nedielės?.. Diel tuo, ka tėms, katrėi patis nieka nesovuožuos tou dėina sava muotrėškuoms pasakītė, da juk rēk spietė tou eilierašti ėr ont galvuos ėšmuoktė – juk ėš laikraštė neskaitīsi!.. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Je rokoutomemuos no dūšės, mes, lietovē, torem sava meilės dėina, katrou rēktom švėntintė patio poikioujo metu čieso – ka vėskas aplinkou žaliou ėr klest – gegožė mienesie. Tėms, katrėi nežėna ar biški primėrša, ne grieks primintė, ka meilės deivės Mildas dėina īr mėnavuojema gegožė 13 d. Ta, je būtomem tėkrė sava tautuos patrijuotā, nepoltomem i krautovės rauduonu šėrdieliu vaserė 14-oujė pėrktė.
No, bet je be svetėmū švėntiu gīventė nikāp negalem (gīvenėms ruoda, ka anas gruobam kāp kuokė sokerka…), kou jau padarīsi. Šin karta siūluojem paskaitītė Pranė Žvinklė (ėš tėisū – Augenėjaus Zabėtė) ėš Skouda eilierašti aple meilė. Diekuo tėik onkstėi – juk Valėntina dėina tik po nedielės?.. Diel tuo, ka tėms, katrėi patis nieka nesovuožuos tou dėina sava muotrėškuoms pasakītė, da juk rēk spietė tou eilierašti ėr ont galvuos ėšmuoktė – juk ėš laikraštė neskaitīsi!..

Aš tavi gruobsio!..

(Paruodėjė vėina draugelė eilieraštiou)

No, labas, geltuonpūkė, baltaplaukė!
Pradiejė kramė spėngt‘ – kas būsi to?..
Gal Puondėivs monėi angela pakėša
A ton gīvatė iš Edena suodnu,
Katra vīzguojės, rungolas ė siūla
Nuskuobtė vuobūla – užgintouji saldėma…

Fu, kon darītė monėi, baltaplaukė, geltuonpūkė?!.
Žondelē rūžavė, dontelē retė…
Gal gruobt‘ i kliebi, rimtā laužtė ė glousnioutė,
Vo gal tik šēpsau pamīloutė?..
Vo jēgo… Jerguteliau isikliuopinsio ton merga?..
Rēk dietė fūga rėstiuoms, sosėjiemos kramė!

Gal daugiau nikam‘ nikumet aš tavės nebmatīsio.
Bet vuožuojo, ka lig pat graba neožmėršio
Ni vėina tava pouka, ni plaukelė.
Juk aš – tik žmuoniū skrozdielīna sobėnelė!
Kāp Dongos panuories: a dous, ar atims.
Tik je atimto – tego gruob ožkarta!..

Bet mėslėjo, ka dous. Juk dous, a nojė?..

Vo muocninkeliau brongos, feinē tuokart būs:
Glousniousiavuos, čėpnuosiavuos, vo gal i luova polsiau…
Vo atsėpūst‘ ont stuoga lėpsiau. Žvėrbliu nubaidītė.
Ka anėi neužstuoto vedom Paukštiu Taka!

Vo paskou… Paskou būs leliuku.
Tau rēks gimdīt‘. Vo aš ton čieso
Sokalsio palobie, pri balkiu, šiuoki tuoki luopėšieli,
Je laika lėks – glousnieli pasuodinsio,
Parvėlkės iš sosieda medės…

Aš mėslėjo, ka vedom ožteks dounas;
Je trūktom – drosko anou maktingā barstīsiau.
Ė laiks biegs grēta, ka apsėkabėnė
Maišīsiau dėinas ė naktis ont luovas, –
Kas svietė dedas, nebsoprasiau galū galė…

Ė tego būn kapiec vėskam!
Nebiprašīsio, nenuoriesio daugiau nieka.
Juk monėi tuo ė terēk…

P. P. (Pabonguos pabonga)

Kol da neso nikāp oudėguos imerkės,
Gruobsio tavi!.. Gruobsio kāp sokerka!

„Mūsa žuodis“,
„Vakarų Lietuva“