Buvęs parlamentaras ruošiasi mero rinkimams

Vakar socialdemokratas Jonas Jurkus atsisveikino su Seimo nario mandatu, o šiandien grįžo į darbą Mažeikiuose – vadovauti Šilumos tinklams. Politinę veiklą eksparlamentaras žada tęsti rajono Taryboje.
– Kaip pats vertinate savo ketverių metų darbą Seime?
– Man pačiam sunku vertinti. Tačiau šeši tūkstančiai balsų ir laimėtas pirmasis turas turbūt parodo, kad rinkėjai mane įvertino neblogai. Turėjau labai daug susitikimų ir juose beveik nesulaukiau pretenzijų dėl savo darbo. Dauguma tik stebėjosi, kaip aš sugebėjau pralošti. Nemanau, kad nepadariau klaidų. Esu toks pat klystantis kaip ir visi, tačiau stengiausi nepadaryti gėdos Mažeikiams. Paskutiniame vakare ministras Čėsna prisiminė, kaip aš jam siūliau pailsėti. Galvoju, kad dirbau pagal galimybes, gal kartais ir per daug save atitraukdamas nuo šeimos, artimųjų. Tačiau tapęs Seimo nariu privalai dirbti taip, kad nebūtų gėda susitikti su savo rinkėjais.
Suprantama, kad dirbant antrąją kadenciją būtų buvę galima padaryti daug daugiau. Nors prieš tai aš dirbau meru ir vicemeru, buvau Tarybos narys, tačiau vis dėlto prireikė beveik pusės metų, kad įsivažiuočiau į tas vėžes. Nuolat reikėjo spręsti ūkinius klausimus, buvau tapęs vos ne antruoju meru. Dabar manau, kad probleminiuose rajonuose vienmandatininkai būtent taip ir turėtų dirbti.
Blogai, kad laiku nesupratau, kaip reikia bendrauti su televizijos žurnalistais. Jie dažnai mane kviesdavo į laidas, tačiau jeigu jos vykdavo penktadieniais, aš atsisakydavau. Man svarbiau buvo grįžti į Mažeikius. Man tik vėliau išaiškino, kad nenuėjus į laidą tris ar keturis kartus, daugiau pakvietimo nebesulauksi. Padariau strateginę klaidą, nes televizija yra didelė jėga.
– Kokie paskutiniai Jūsų, kaip Seimo nario, nuveikti darbai?
– Iki paskutinės minutės stengiausi padaryti kaip galima daugiau. Man pavyko gauti mažeikiškiams kaip reta daug lėšų. Galų gale prasidės Viekšnių vidurinės mokyklos rekonstrukcija, jai paskirta 950 tūkstančių litų. Daubiškių pagrindinės mokyklos remontui gauta 130 tūkstančių litų. Pasisekė įrodyti, kad reikalinga Mažeikių rajono teismo šildymo sistemos rekonstrukcija. Tam tikslui numatyta 80 tūkstančių litų. Ligoninei paskirta pusė milijono litų. Gaila, kad nepavyko įrodyti ir apginti Savivaldybės tarybos, mero prašymo dėl gyventojų pajamų mokesčių procento rajono biudžetui padidinimo, tačiau finansų ministras paliko viltį, kad kitais metais dėl to galėsime derėtis.
Pats didžiausias malonumas buvo tai, kad nors ir sunkiai, tačiau pavyko įtikinti kolegas ir Seimo vicepirmininką išimties tvarka įtraukti į darbotvarkę mano pasiūlymą studentams, važiuojantiems autobusu, dengti bilieto kainą penkiasdešimčia procentų. Iki šiol ši lengvata buvo taikoma važiuojantiems traukiniais, tačiau geležinkelio teikiamų paslaugų vis mažėja. Tolimesnių miestelių studentams, ypač mūsų mažeikiškiams, labai sunku grįžti į namus, nes bilietas į abi puses kainuoja apie 70 litų. Gindamas šią pataisą, visą laiką akcentavau, kad vilniečiams ir kauniečiams savo vaikus leisti į mokslus yra daug lengviau. Frakcijos draugams, ministrui Butkevičiui aiškinau, kad tai – labai aktuali problema, kurią būtina spręsti. Sužinoję apie mano teikiamą pataisą, labai aktyviai įsijungė viena studentų asociacija, transportininkai. 2005 metams šiam tikslui paskirta trys milijonai litų, dar reikės pustrečio milijono litų. Naujasis Seimas tuo turės užsiimti. Manau, kad šia pataisa prisidėjau prie visos šalies studentų rėmimo ir tuo labai džiaugiuosi.
– Kodėl, Jūsų nuomone, pralaimėjote rinkimus?
– Manau, kad man pralaimėti padėjo mūsų partijos pirmininkas Algirdas Brazauskas, neatsakingai pasakydamas, kad eisime į koaliciją su konservatoriais. To tikrai nebūtų buvę. Dabar kai kurie rinkėjai man atvirai sako, kad aš blogai padariau, nesureagavęs į tokias partijos pirmininko kalbas. Aš, kaip Seimo bei Socialdemokratų partijos prezidiumo narys, galėjau drąsiai eiti į televiziją, radiją ir sakyti, kad to tikrai nebus, nes žinojau prezidiumo narių nuotaikas. Susitikimuose aiškindavau, kad į koaliciją galima eiti tik su laimėjusia partija. Negalima, kaip praėjusį kartą, nugalėtojo išmesti per bortą. Be to, šiuose rinkimuose nebuvo ryškių nugalėtojų. Darbo partija gavo kur kas mažiau mandatų nei tikėjosi. Savaime suprantama, kad antrasis rinkimų turas mums taip pat pakenkė. Darėme analizę, ir paaiškėjo, kad jeigu nebūtų buvę antrojo turo, į Seimą būtų išėję daug daugiau socialdemokratų.
Tačiau yra taip, kaip yra. Mes einame į politiką ir žinome savo kadenciją. Mūsų partijos lyderis labai stebėjosi, kad aš pralaimėjau. Man pačiam buvo nesuprantama, kaip galima pralaimėti po šitokio darbo. Galima sakyti, kad per tuos metus aš beveik neatostogavau, šeštadieniai, sekmadieniai buvo užimti, nuolat rūpinausi mažeikiškių problemomis. Dabar drąsiai galiu sakyti, kad garbingai atidirbau tuos ketverius metus. Gyvenimas nesustojo: artėja tiesioginiai mero bei savivaldybių tarybų rinkimai.
– Kokia bus Jūsų tolesnė politinė veikla?
– Per rinkimus į Savivaldybės tarybą aš buvau reitinguotas kaip populiariausias Mažeikių politikas, tačiau buvau Seimo narys, todėl mandato turėjau atsisakyti. Įstatymas leidžia man grįžti į Tarybą, jeigu bus laisva vieta. Mano partijos kolegos visa tai jau išsprendė. Įteikiau Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą, kad mane atstatytų į galinčiųjų užimti laisvą Tarybos nario vietą sąrašą. Žinau, kad kitos savaitės pabaigoje aš turiu tapti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nariu. Iš vienos politikos peršoku į kitą politiką. Nežinau, ar mes būsime opozicijoje, ar valdančiojoje koalicijoje. Manau, kad apie tai susitarsime vietoje. Reikia dirbti ir spręsti mažeikiškių problemas.
– Kuris iš politikų dėl Jūsų atsisako vietos Taryboje?
– Aš ir pats kol kas nežinau. Tai jie patys išsprendė, ir aš per daug nesigilinau. Girdėjau, kad jie traukė burtus.
– Sklando kalbos, kad su kai kuriais politikais jau vedate derybas…
– Mes su meru, Bartkevičiumi, kitais vicemerais kalbamės įvairiais klausimais. Ne apie koaliciją. Paprasčiausiai geranoriškai tariamės, kaip bus galima panaudoti mano pažintis, įtaką ir padėtį partijoje (esu Socialdemokratų partijos vadovybės narys). Ateina Europos Sąjungos pinigai, artėja rinkimai, todėl reikia mąstyti, kaip viską geriau padaryti. Manau, kad vietos politikai yra patyrę nedidelį šoką, nes tikėjosi, kad aš toliau darbuosiuosi Seime. Pabuvęs ketverius metus parlamentaru įgijau didžiulę patirtį, todėl galiu argumentuotai pakritikuoti Savivaldybės darbą, pareikalauti, kad būtų peržiūrėti kai kurie klausimai. Visi domisi, kaip su manimi reikės dirbti, kad Taryba nebūtų tokia įdomi žurnalistams. Žinodami mano charakterį, kai kas galvoja, kad rajono politikoje gali būti daug bėdų.
– Žinodami Jūsų charakterį ir ankstesnius bandymus išardyti dabartinę koaliciją, mūsų politikai pradeda nerimauti dėl Jūsų tolesnių veiksmų… – Politikoje nieko nėra amžino ir pastovaus. Politika – tai derybų menas. Nemanau, kad reikia kažką daryti prieš rinkimus, tačiau jeigu kažkas įvyktų, vadinasi, įvyktų… Į jokias pareigas kol kas nepretenduoju. Šiandien mane tenkina buvimas opozicijoje, nes tiesioginius mero rinkimus lengviau bus laimėti, jeigu būsi opozicijoje. Esu nusiteikęs juose dalyvauti. Turiu patirties, energijos ir sveikatos, todėl manau, kad puikiai visa tai galiu panaudoti būdamas meras. Dabar koalicija yra nusistovėjusi, opozicija taip pat. Aš galiu jiems padėti ir padėsiu. Nesu iš tų žmonių, kurie ilgai nešioja pyktį. Jeigu iš rajono vadovų sulauksiu prašymo jiems padėti, tai aš savo galimybes ir pažintis tikrai tam tikslui panaudosiu. Dar kartą sakau, eiti į rinkimus iš opozicijos visada lengviau.
– Kokia bus Jūsų tolesnė darbinė veikla?
– Įtatymas man leidžia grįžti į buvusią darbovietę, tai yra į Mažeikių šilumos tinklus. Turėjau įvairių pasiūlymų ir Vilniuje, ir Klaipėdoje… Nenoriu apie juos kalbėti. Esu mažeikiškis, čia butas, sodas, todėl apsisprendžiau grįžti. Dabar norėčiau šiek tiek pailsėti, tačiau manau, kad jau antradienį (šiandien – V. S.) prisistatysiu darbe. Prašysiu keleto dienų atostogų, tuo labiau kad turiu pakvietimą apsilankyti Europarlamente Briuselyje. Manau, kad reikia nuvažiuoti. Juk ką gali žinoti, gal kada nors sugalvosiu dalyvauti rinkimuose į Europarlamentą.
– Jūs tikriausiai žinote apie užsitęsusias biokatilo nuomos peripetijas… – Nepasakyčiau, kad viską žinau. Per tuos ketverius metus Šilumos tinkluose lankiausi gal kokius keturiolika kartų. Neįmanoma viso dėmesio skirti savo buvusiai darbovietei. Galiu tik tiek pasakyti, kad grįžęs viską preciziškai išnagrinėsiu. Man atrodo, kad čia yra daugiau politikuojama. Teko netikėtai apsilankyti Telšių šilumos tinkluose ir kalbėtis su vadovu Milašiumi. Ten yra gamtinėmis dujomis kūrenami katilai ir biokatilas. Milašius man sakė, kad stengiamasi kiek galima daugiau kūrenti būtent biokatilą. Juk pirmiausiai reikia galvoti, kaip išlaikyti mažą šilumos kainą.
– Niekas ir nesiginčija dėl biokatilo naudos. Kalbama apie pačią nuomos sutartį.
– Ką daryti, kai neturi pinigų? Juk man išeinant į Seimą įmonė buvo ties bankroto riba. Gyventojai, įstaigos nemoka, įmonę rekonstruoti reikia, keisti požemines komunikacijas… Reikėjo galvoti, kaip išgyventi, o šiandien ūkis yra atsigavęs. Visada atsiranda žmonių, kuriems kyla įvairiausių įtarimų. Gal sprendžia pagal save? Tačiau jeigu ta rizika davė pliusą ir efektą, vadinasi, ji pasitvirtino. Galbūt kai kurių niuansų aš ir nežinau, tačiau puikiai žinau, kad „biednam“ sąlygas diktuoja tas, kuris ateina su savo pasiūlymais.
Tiesa, mano nuomone, pagrindinė tuometinių vadovų klaida yra ta, kad jie per mažai bendravo su žiniasklaida. Nori nenori, tačiau nuolat privalai visuomenei pateikti ataskaitas. Kuo daugiau informacijos, tuo mažiau klaidų.
– Ar galima tikėtis, kad Jums pradėjus vadovauti Šilumos tinklams, žmonės galų gale sužinos tiesą?
– Žmonės sužinos tiesą. Aš ir pats visokiausių kalbų prisiklausiau. Manau, kad viskas bus ramiai ir atsakingai išanalizuota, patikrinta. Mano nuomone, svarbiausia yra finansiniai rodikliai, o padarytas klaidas galima ištaisyti. Gali būti, kad kai kurios klaidos buvo padarytos iš nežinojimo. Kas nedirba, tas neklysta. Tylėk suskliautęs ausis, niekam nelįsk į akis ir būsi geras. Mes turime ne vieną įmonę, kurios rezultatai gana prasti, o vadovai tyli ir nieko nedaro. Manau, kad geriau padaryti klaidų ir gauti efektą.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto