Raimondas Petrauskas sakė, kad krepšinį rimčiau žaisti pradėjo vėlai, net per vėlai – jau būdamas septyniolikos metų. Jono STRAZDAUSKO nuotrauka
„Europos krepšinio čempionate – siurprizas po siurprizo. Ar čia krepšinis yra visose šalyse patobulėjęs, ar tradicinėse krepšinio šalyse talentų nebeatrandama – sunku pasakyti“, – taip apie didžiulį susidomėjimą sukėlusį renginį kalbėjo po sportinės karjeros iššūkių kitose šalyse į Mažeikius grįžęs krepšininkas Raimondas Petrauskas.
Sportuoti pradėjo per vėlai
Mažeikiai, Šilutė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Olandija, Latvija, Belgija ir vėl Mažeikiai. Tai 33ejų metų 202 centimetrų ūgio ir 100 kilogramų svorio krepšininko R. Petrausko karjeros vingiai.
„Pradėjau žaisti kiek rimčiau vėlai, ne tas žodis, labai vėlai – į trenerio Algimanto Giedros krepšininkų grupę atėjau septyniolikos metų. Iki tol Renavo mokykloje žaidžiau tik savo malonumui. Tada čia buvo daugiau jaunimo, ateidavo vyresniųjų ir aikštelėje vyko tikros kovos, neskaičiuojant laiko.
Tikrai nebuvau ypatingų fizinių duomenų, tačiau noras žaisti ir užsidegimas, matyt, buvo aiškiai pastebimas, kad fizinio lavinimo mokytoja pasakė – pabandyk nuvažiuoti į Mažeikius, apsilankyk Sporto mokykloje“, – prisiminė pradžią sportininkas.
Renaviškis vienintelis iš Sporto mokyklos komandos buvo pakviestas į Mažeikių reprezentacinę krepšinio komandą, joje žaidė keturis sezonus, tapo Lietuvos krepšinio A lygos nugalėtoju.
„Mažeikiai tuo metu planavo debiutuoti LKL, jiems reikėjo pajėgių profesionalių žaidėjų, o aš dar buvau jaunas, nepatyręs, perėjau į „Šilutę“, po sezono gavau pasiūlymą vykti mokytis į JAV“, – prisiminė Raimondas.
Universiteto komandoje – net keturi lietuviai
Pradžia Amerikoje, krepšininko žodžiais, buvo tokia: „Akys didelės – vaikinas iš kaimo pateko į Vašingtoną“.
Tačiau pastaruosius trejus metus, kai „Americn“ universitete studijavo fizioterapiją, krepšininkas pavadino vienais geriausių – universitetas ir mokslo atžvilgiu buvo stiprus (pateko į JAV geriausių universitetų šimtuką), ir komanda buvo nebloga (žaidė ne aukščiausiame NCCA divizione, bet pirmajame, tris kartus pateko į finalą, nors nė karto nelaimėjo).
„Laimei, ten sportas ir mokslas yra gana glaudžiai suderinti. Negali „nusivažiuoti“ moksle, tada neleis rungtyniauti. Taigi privalėjau suktis, ir tai man pavyko.
Palanku buvo ir tai, kad mūsų komanda buvo pusiau europietiška, vienu metu joje žaidėme net keturi lietuviai – aš bei žinomi krepšininkai, rungtyniavę tiek Lietuvoje, tiek užsienyje: Linas Lekavičius, Arvydas Eitutavičius ir Paulius Joneliūnas“, – pasakojo krepšininkas.
Baigęs mokslus Raimondas išvyko į Olandiją, kur žaidė Helderio klube, tačiau nespėjo nė kojų apšilti – klubas bankrutavo.
Po to R. Petrauskas žaidė Latvijos Liepojos „Livu alus“ ekipoje, o nuo 2006 metų išvyko į Belgiją.
Susirūpino vietiniais krepšininkais
Pirmuosius metus mažeikiškis žaidė Belgijos antrosios lygos pirmenybėse, po to dvejus – pirmojoje lygoje, ir tada pasirašė ketverių metų kontraktą su žinoma Ostendės komanda.
„Mane paskyrė žaisti su jaunimu – tapau antrosios, dublerių, ekipos žaidžiančiuoju treneriu. Su jaunimu du kartus laimėjome antrosios lygos taurę, du kartus patekome į finalo ketvertą.
Prisiminimai iš Belgijos kuo geriausi – belgai mėgsta krepšinį, rungtyniavome penkis tūkstančius žiūrovų talpinančioje arenoje, susidomėjimas rungtynėmis buvo nemažas. Galima tik pavydėti, kad visos pirmajame divizione žaidžiančios ekipos turi naujas sporto arenas“, – prisiminė sportininkas.
Kai Raimondas atvyko į šią šalį, jos komandų pagrindą sudarė buvusios Jugoslavijos ir JAV krepšininkai, o trys keturi belgai tik buvo registruojami kaip komandos nariai, bet į aikštelę praktiškai neišbėgdavo. Nuo šio sezono viskas pasikeitė – Belgijos komandose privalės būti registruoti penki šios šalies atstovai, du iš jų vienu metu turės būti aikštelėje.
„Ši taisyklė, o ir krizė (komandą atsisakė remti du pagrindiniai rėmėjai) kirto per tolimesnius planus. Belgai – žmonės atviri, pasakė tiesiai šviesiai: tavo kontraktas baigėsi, mes nebegalime tau mokėti, nes reikia įsigyti patyrusių, gerų amerikiečių žaidėjų, kurie kompensuotų „praradimus“ įsigaliojus naujosioms taisyklėms. Tad ir grįžau į Mažeikius“, – prisiminė sportininkas.
Prognozuoti nesiryžo
Stebėdamas Europos krepšinio čempionatą mažeikiškis džiaugiasi, kad Belgijos rinktinėje, kuri su lietuviais žais vienoje grupėje, yra net trys krepšininkai iš Ostendės.
„Čempionate – siurprizas po siurprizo, nesuprantu, ar čia visur krepšinis patobulėjęs, ar tradicinės krepšinio šalys – Rusija, Turkija, Vokietija, kurios nepateko į antrąjį etapą, apsileido. Manau, kad kiekvienoje komandoje yra keletas žaidėjų, kurie veda visus į pergalę, savo pasiaukojamu žaidimu uždega ir kitus žaidėjus, tad yra ir rezultatas“, – samprotavo krepšininkas.
Kamuolys apvalus, Lietuvos rinktinėje taip pat surinkti geri žaidėjai, bet, anot Raimondo, kažkas nesiklijuoja. Bet pirmenybėse daug ką lems sportinė sėkmė ir laimė.
„Grėsmingai atrodo ispanai ir italai, tačiau man nepatinka spėlioti, tad nei prognozuoti, nei ką kalbėti daugiau apie Lietuvos rinktinės pasirodymą negalėčiau“, – atviravo krepšininkas.
Komandai keliami aukšti tikslai
Paprašytas įvardyti savo stipriąsias ir silpnąsias ypatybes, krepšininkas ilgai negalvojo – pagrindinis jo uždavinys – „juodas“ fizinis darbas po krepšiu, padėti atkovoti kamuolius, statyti užtvaras mažesniems žaidėjams, išstumti varžovus iš baudos aikštelės, na, o silpnoji vieta – būtinas geresnis pataikymas iš vidutinio nuotolio.
„Pažiūrėkite, kas darosi baudos aikštelėje – ten būtina fizinė jėga, kokios vyksta grumtynės dėl geresnės padėties po krepšiu, o jeigu dar teisėjai toleruoja tokį žaidimą, tai ten gaunasi tikra mėsmalė“, – kalbėjo dar žaisdamas Šilutėje LKAL lygoje (dabartinėje Nacionalinėje krepšinio lygoje) naudingiausio žaidėjo prizą pelnęs krepšininkas.
Prakalbus apie „Mažeikius“, Raimondas sakė, kad dar tik tris dienas žaidėjai dirba salėje, tad kol kas sunku pasakyti, kokia bus komanda. Visi stengiasi, bet dar nėra susižaidimo, vienas kito supratimo. Ketvirtadienį jau laukia pirmosios draugiškos rungtynės Salduje, penktadienį su ta pačia Latvijos komanda susitiks Mažeikiuose, šeštadienį krepšininkų laukia išvyka į Panevėžį.
„Tikslai aiškūs, po praėjusio sezono visi laukia tik dar vieno čempiono titulo ir pergalių. Tačiau reikia nepamiršti, kad tai praktiškai nauja komanda, reikia laiko apsišaudyti. Rezultatai taip greitai neateina, kaip to visi nori, tad sirgaliai turi būti pakantūs ir laukti“, – sakė krepšininkas.
Auga pamaina
Rezultatus krepšinyje lemia tik darbas, užsispyrimas ir noras žaisti, – įsitikinęs sportininkas.
Krepšininko šeimoje jau auga pamaina. Su mažeikiške Vaida Raimondas augina du sūnus: pustrečių metukų Roką ir pusseptintų Matą.
„Pirmasis treneris jau sako: atvesk Matą, tegul pabando rungtyniauti su vyresniais. Jeigu tik bus noro, jeigu tik sieks tikslo, tai būtinai leisiu sūnus į krepšinį“, – planuoja sportininkas.
