Čempionų mintys kol kas – tik apie poilsį

„Dabar porą mėnesių būtina pailsėti tiek emociškai, tiek fiziškai“, – taip būseną grįžus namo iš JAV vykusio 34-ojo pasaulio stipriausių ugniagesių gelbėtojų čempionato „Santarvei“ apibūdino abu jo dalyviai – mažeikiškiai ugniagesiai gelbėtojai: Rokas Lindenis ir Renatas Viskontas.

Keturi čempiono medaliai

Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesys gelbėtojas – 38-erių R. Lindenis tokio pobūdžio varžybose Jungtinėse Amerikos Valstijose dalyvavo trečią kartą. Šiemet namo jis parvyko su keturiais pasaulio čempiono medaliais.
Vieną iš aukso medalių mažeikiškis iškovojo, kai kartu su dar keturiais lietuviais ugniagesiais gelbėtojais Dalase vykusių komandos estafečių rungties pusfinalyje įveikė nuolatinę varžovę Ukrainos komandą, o finale nepaliko vilčių JAV Montgomerio komandai.

Beje, šios komandos laikas buvo geriausias iš visų kategorijų estafečių, ir tai lėmė antrą medalį.
Trečią ir ketvirtą pasaulio čempiono titulą mažeikiškis pelnė penkių Lietuvos pareigūnų komandoje, kuri tris kartus užduotis atliko greičiausiai, ugniagesių gelbėtojų užduotims skirtas asmeninis laikas buvo geriausias tiek jų amžiaus kategorijoje, tiek viso čempionato įskaitoje.

Tokiose varžybose – pirmąkart

Visų trijų prabų apdovanojimus pelnė ir pirmą kartą tokio rango varžybose dalyvavęs Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys gelbėtojas R. Viskontas, šiai tarnybai atidavęs 24 metus.

41-erių mažeikiškis savo amžiaus grupėje kartu su dar keturiais ugniagesiais gelbėtojais tapo pasaulio čempionu. Antros vietos medaliu jis su Egidijumi Krivicku iš Pakruojo buvo apdovanotas už tandemų rungtį. Bronzą R. Viskontas pelnė dalyvaudamas estafetės rungtyje, kur varžėsi mišrios komandos – po dvi moteris ir tris vyrus.
34-ojo pasaulio stipriausių ugniagesių gelbėtojų čempionato medalius pelnė 13-os šalių atstovai. Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai iškovojo 12 pirmos vietos apdovanojimų, 10 – antros ir tris – trečios vietos.
Komandinėje įskaitoje triumfavo JAV pareigūnai, lietuviai užėmė šeštą vietą.

Batelių ant vinies nekabins

Mažeikiškiams ugniagesiams gelbėtojams per turnyrą teko dešimt kartų įveikti sunkią varžybų trasą.
Su apie 15 kilogramų sveriančia ekipuote ir kvėpavimo aparatais jiems reikėjo užnešti 20 kilogramų sveriantį žarnų ryšulį į ketvirtą pastato aukštą, nusileidus laiptais žemyn kūju kalti hidraulinį prietaisą, vandens čiurkšle numušti taikinį, apie 30 metrų tempti 85 kilogramus sveriantį tariamą nukentėjusįjį.

R. Lindenis „Santarvei“ pasakojo: „Šį kartą itin sunki buvo žarna, kurią teko tempti ir iš jos vandens čiurkšle numušti taikinį, mat trasos danga buvo išbetonuota specifiškai, aštri, o tai kliudė. Kvalifikacinėje estafetės užduotyje mušiau kūjį, bet finalo varžybose mane pakeitė, mat buvau fiziškai stipresnis. Tad tempiau žarną ir numušinėjau taikinį. Tandemo arba dvejetų varžybose su porininku patekome į finalą, tačiau jam suskaudo nugarą ir finale nedalyvavome, taupėme jėgas, norėdami medalius iškovoti estafetėje.“

Asmeninėse varžybose, savo amžiaus kategorijoje, R. Lindenis po kvalifikacijos užduočių atlikimo buvo trečias, jis pateko tarp 14-os finalininkų. Deja, kaip pripažino, padarė daug klaidų ir baigė kovas. Savo geriausiu laiku – 1,23 min. – mažeikiškis liko patenkintas.

„Į Amerikos trasą sugrįžau po dvejų metų pertraukos, bet dviem sekundėmis greitesnis“, – šypsojosi pareigūnas.
R. Lindenis „Santarvei“ sakė, kad šiuo metu jam sezonas baigtas, iki Naujųjų ugniagesys gelbėtojas sportuos tik savo malonumui. Ir tik po to galvos apie kitas varžybas. Mažeikiškis sakė, kad sportinių batelių kol kas ant vinies džiauti nesiruošia.

Įstojo į elitinį klubą

Pasaulio čempionate sėkmingai debiutavęs R. Viskontas taip pat pripažino, kad trasa buvo labai sunki, ypač dėl žarnų, kurios gerokai sunkesnės negu mūsų šalyje ar net Europoje vykstančiose varžybose. Asmeniniu pasirodymu ugniagesys gelbėtojas

Dalase susitiko su mažeikiškiais

Varžybos vijo varžybas

Nuo sporto nenutolę

Pirmiausia – poilsis