
Pirmadienio rytą dėl situacijos Ukrainoje Prezidentė Dalia Grybauskaitė surengė pasitarimą nacionalinio ir regionų saugumo klausimais. Roberto Dačkaus (ELTA) nuotr.
Lietuva yra saugesnė nei buvo Gruzija ar Ukraina, nes yra NATO narė, teigė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Tuo tarpu Prezidentė Dalia Grybauskaitė patikino, kad yra imamasi visų šiai situacijai būtinų veiksmų.
Veiksmus koordinuoja su ES ir NATO
„Koordinuojame savo veiksmus su NATO, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys bei Lenkija, yra pasirengusi visiems netikėtumams. Visos priemonės yra užtikrintos, daromos pagal procedūras. (…) Viskas yra kontroliuojama, esame savimi pasitikintys, žinome, ką daryti bet kurioje situacijoje, o Ukrainai visada esame pasirengę padėti tiek, kiek leis mūsų jėgos ir pajėgos, koordinuojant savo veiksmus su visomis ES, tiek NATO šalimis narėmis“, – sakė D. Grybauskaitė pirmadienį po susitikimo su krašto apsaugos ministru, kariuomenės vadu, Premjeru, Seimo komitetų vadovais.
Valstybės vadovė susitikimą pavadino darbiniu ir sakė, kad jų gali būti ir ateityje tiek, kiek reikės.
Smerkia intervenciją
Po susitikimo komentarus žiniasklaidai teikę Lietuvos Prezidentė ir krašto apsaugos ministras nedetalizavo, koks šiuo metu yra Lietuvos kariuomenės budrumas.
„Toks, kokio reikalauja šios dienos situacija“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Prezidentė D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra užsitikrinusi NATO gynybos planus, kurie yra ne tik teoriniai, bet ir išbandyti pratybų metu.
Bendrai situaciją valstybės vadovė įvertino, kaip svarbią, ir pažymėjo, kad Lietuva prisijungia prie valstybių, kurios kategoriškai pasmerkė Rusijos karinius veiksmus ir intervenciją į Ukrainą.
Didins krašto apsaugos biudžetą
Prezidentė neatmetė, kad, atsižvelgiant į situaciją, kitų metų krašto apsaugos biudžetą gali būti svarstoma didinti daugiau nei šešiais procentais, kaip buvo planuota anksčiau.
„Gyvenimas koreguoja daugelį dalykų ir politinių sprendimų, be jokios abejonės, ši situacija dar kartą paryškina, kad regiono saugumas yra labai svarbus ir tai yra ir mūsų, kaip NATO narių, atsakomybė. Manau, kad tam tikri pokyčiai tikėtini“, – sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė sakė ketinanti pirmadienį ir su JAV atstovais aptarti, kaip reikėtų reaguoti, jeigu karinių veiksmų eskalacija Kryme didės.
„Dėl priemonių, kurias galėtų taikyti tiek ES, tiek NATO, dar yra diskutuojama. Mes stebime, kaip baigsis padidinta parengtis ir pratybos šalia mūsų sienų. Jeigu jos, kaip suplanuota, baigsis iki šiandienos, tada mes darysime sprendimus. Jeigu tai neįvyks, atsakomosios priemonės bus adekvačios. Esame nusiteikę rimtai stebėti situaciją“, – sakė D. Grybauskaitė.
Lietuvoje rengiami smogikai – propaganda
Prezidentė ankstyvu pavadino sankcijų Rusijai klausimą, tačiau pažymėjo, kad „visos priemonės, kurios būtinos, bus priimtos, jeigu toks poreikis bus ateityje“.
Rusijos žiniasklaidos pranešimus, kad Ukrainos smogikai neva buvo rengiami Lietuvoje ir Lenkijoje, Lietuvos Prezidentė įvertino, kaip propagandą.
„Tokie pareigūnai Lietuvoje nebuvo rengiami. Mes tik priėmėme sužeistuosius gydytis Lietuvoje. Visa propaganda, kuri yra Rusijos viešojoje erdvėje, rodo labai vienašališką informacijos pateikimą. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje beveik visi ambasadoriai pasisakė prieš Rusijos veiksmus, o Rusijos televizijos rodė tik savo ambasadoriaus pareiškimą ir nieko daugiau. Mes matome labai atvirą vienašališką propagandą, kuri yra nukreipta tiesiogiai prieš Vakarus, nesibodint prikurti įvairiausių dalykų, kad pateisintų savo antivakarietišką isteriją“, – sakė D. Grybauskaitė.
Rusijoje pritarta ginkluotųjų pajėgų įvedimui į Ukrainą
Rusijos Federacijos Taryba, neeiliniame posėdyje svarsčiusi prezidento Vladimiro Putino kreipimąsi, šeštadienį pritarė ginkluotųjų pajėgų įvedimui į Ukrainos teritoriją. Rusijos prezidentas šeštadienį kreipėsi į aukštuosius parlamento rūmus – Federacijos Tarybą – pritarimo „panaudoti Ukrainos teritorijoje Rusijos ginkluotąsias pajėgas dėl šioje šalyje susiklosčiusios nepaprastosios situacijos ir kilusios grėsmės Rusijos piliečių gyvybei“.
Lietuvos krašto apsaugos ministras teigė tikįs, kad yra galimybė, jog dabartinė situacija Ukrainoje gali išsispręsti be papildomo kraujo praliejimo.
Netrukus po šių pranešimų Ukrainoje paskelbta visuotinė mobilizacija. Ukrainos kariškiams siunčiami šaukimai į karinius komisariatus, čia jų laukiama sekmadienio rytą, patvirtino Andrijus Parubijus.
Šeštadienio vakarą Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba nurodė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pereiti į aukščiausio lygio kovinę parengtį ir užtikrinti oro uostų, atominių jėgainių ir kitų strateginių objektų saugumą.
Pirmadienį Europos Sąjungos užsienio reikalų taryba renkasi į neeilinį posėdį.