Daubariuose – jubiliejinis gyvosios istorijos renginys

Vieni svarbiausių renginio elementų – kalvystė ir geležies išgavimo eksperimentas.

Pirmas rugsėjo penktadienis ir šeštadienis – šventė Mažeikių rajono gyventojams ir svečiams, kurie domisi istorija, archeologija, senaisiais amatais, nes tomis dienomis vyksta „Geležinė Daubarių istorija“. Šiemet jau jubiliejinė – penktoji.

Renginys užaugo ir pasikeitė

Viekšniškio kalvio Martyno Stankaus ir jo artimųjų sumanyta gyvosios archeologijos diena pirmąkart įvyko prie Gyvolių piliakalnio. Iš pradžių buvo sugalvota taip, kad renginys bus keliaujantis – kasmet jo dalyviai, lankytojai rinksis vis prie kito Mažeikių rajone esančio piliakalnio.
Vis dėlto laikas, patirtis ir kitos aplinkybės padiktavo savaip: renginys užaugo, suformavo kiek kitokį pavidalą nei pirmais metais, pakeitė pavadinimą ir įgijo vieną nekintančią vietą, kurioje vyksta – Daubarių piliakalnių papėdę. Renginys įgijo ir būrį jame nuolat dalyvaujančių entuziastų, talkininkų, nuolatinių lankytojų.

Kita vertus, kasmet „Geležinę Daubarių istoriją“ atranda ir vis nauji žmonės, gyvenantys ne tik mūsų rajone, bet ir tolėliau.
Pastaruosius kelerius metus renginį sudaro dvi dalys: penktadieniais – paskaitos, filmų peržiūros, parodų pristatymai Mažeikių muziejuje, o šeštadieniais piliakalnių papėdėje – renginio kulminacija su geležies lydymo eksperimentu, istorinių rekonstrukcijų klubų pasirodymais, kuršių epochos maisto degustavimu, edukacijomis ir kitomis įdomybėmis.

Pagrindinis akcentas – eksperimentas

Viena iš renginio sumanytojų Inesa Stankienė tikino: Daubarių piliakalniai ir jų papėdė, Viešetės upelis – ypatinga ir gyvosios istorijos dienai puikiai tinkanti vieta.

Archeologinių kasinėjimų metu čia buvo rasti dviejų geležies lydymo krosnių pėdsakai. Kitaip tariant, drąsiai galima teigti: Daubariai yra Mažeikių rajono senosios metalurgijos centras.
„Renginio stiprioji ir pagrindinė ašis – geležies lydymo eksperimentas. Būtent jis ir išskiria „Geležinę Daubarių istoriją“ iš kitų Lietuvoje organizuojamų panašaus pobūdžio renginių“, – tvirtino pašnekovė.
„Geležinės Daubarių istorijos“ dalyviams: istorikams, archeologams, kalviams – svarbu rasti kuo daugiau duomenų, kaip mūsų protėviai iš balų rūdos išgaudavo geležį, sužinoti kuo daugiau techninių niuansų. O apie šio eksperimento metu gaunamus rezultatus jie mielai ir noriai kalbasi su žmonėmis, kuriems tai įdomu.

„Nuo pat pradžių dirbame su mokslininku Gvidu Slah. Ir kuo toliau, tuo labiau viskas pavyksta. Gvidas yra vienas tų metalurgų, kuriam pavyko atlikti tą daug kam mistinį reikalą – senoviniu būdu lydyti geležį“, – kalbėjo I. Stankienė.

Numatyta įvairi ir įdomi programa

„Geležinės Daubarių istorijos“ dalyviai, svečiai, lankytojai įsikurs piliakalnių papėdėje.

Pasak viekšniškės, kasmet siekiama iš esmės to paties tikslo: žinias supinti su istorija arba kitaip pasistengti renginyje apsilankantiems žmonėms perteikti, skleisti istorikų, archeologų, amatininkų sukauptą patirtį.
„Norisi, kad žmonės galėtų kuo daugiau išgirsti, kad pamatytų, pačiupinėtų, padiskutuotų. Be to, norisi ir atiduoti tam tikrą duoklę tai vietai – Daubarių piliakalniams“, – paaiškino I. Stankienė.
Todėl šiųmečio renginio programa bus įvairi ir turtinga.
Penktadienį Mažeikių muziejuje vyks dvi paskaitos apie geležies naudojimo įtaką socialinei raidai ankstyvaisiais viduramžiais ir lietuviškus XIII–XV a. žiedus.

O šeštadienį Daubarių piliakalnių papėdėje susilies senovės tematika ir šiuolaikinė meninė kalba: skambės Lauritos Peleniūtės sutartinės, vyks rekonstrukcijų klubų pasirodymai bei ginklų, drabužių pristatymai, viduramžių juokdario pasirodymas. O renginio kulminacija šiemet bus ne šiaudinės skulptūros sudeginimas, o trijų autorių skulptūrinė-muzikinė instaliacija „Geležies lydymo krosnis“.
Tam bus pastatyta didžiulė, maždaug 5 metrų aukščio geležies lydymo krosnis ir renginyje, skambant šiauliečio šiuolaikinės muzikos performansų meistro Gintauto Gascevičiaus improvizacijai būgnams, ji bus sudeginta.

„Ugnis labai svarbi kalvystei, ji svarbi tiek kalvystės, tiek piliakalnių istorijoje. To meto žmonėms ji buvo gyvybiškai reikalinga. Žodžiu, tai turėtų būti išskirtinis, efektingas baigiamasis „Geležinės Daubarių istorijos“ akcentas“, – kalbėjo pašnekovė ir kvietė žmones nepasididžiuoti, atvykti į Daubarius.

Nuotraukos iš renginio organizatorių archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto