Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, įvedus eurą dėl mažesnio šios valiutos poveikio palūkanoms šalies gyventojai ir verslininkai sutaupė apie 40 milijonų eurų, reikšmingi sutaupymai juntami ir dėl išnykusių valiutų keitimų procedūrų bei atpigusių tarptautinių mokėjimų.
Skolinosi pigiau
Pristatydamas pirmųjų metų su euro valiuta Lietuvoje apžvalgą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad dėl padidinto tarptautinio skolinimosi reitingo, šalis taip galėjo skolintis pigiau, o išlaidos už 2015 m. išleistus skolos vertybinius popierius bus apie 70 mln. eurų mažesnės lyginant su išlaidomis, jei reitingai nebūtų pagerinti.
Euro įvedimas taip pat 18,5 mln. eurų sumažino išlaidas tarptautinėms pinigų perlaidoms.
Naftos kainų ir atlyginimų įtaka
Oficialiais „Eurostat“ skaičiavimais, euro įvedimas Lietuvoje infliaciją galėjo padidinti 0,04–0,11 proc. punkto, tačiau net ir dėl to metams baigiantis Lietuvoje fiksuojama 0,5 proc. defliacija.
Pasak V. Vasiliausko, didžiausią įtaką bendram kainų mažėjimui turėjo kritusios naftos kainos tarptautinėse rinkose, o kai kurių paslaugų brangimą skatino didėjantys atlyginimai.
„Pagrindinis aspektas yra darbo užmokestis ir jo augimas. Be abejo, nereikėtų atmesti ir to faktoriaus, kad įvyko kainų apvalinimas. Ypač kai mes kalbame apie laikotarpį po (2015 m. – ELTA) liepos 1 d. Bet realiosios pajamos augo gerokai daugiau negu kainos“, – teigė V. Vasiliauskas.
