Didelių permainų ūkininkams nežadama

Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Žemės ūkio ministerijoje su rajonų savivaldybių atstovais buvo aptarta kaimo plėtros programa ir tiesioginė parama 2014–2020 metų laikotarpiu. Susitikime dalyvavę mažeikiškiai pastebėjo, kad didelių permainų nenumatoma.


Susitikimai reikalingi

Susitikime dalyvavo žemdirbių savivaldos organizacijų, Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atstovai, ministerijos vadovai. Diskutuota aktualiais žemdirbiams klausimais, aptartas pasirengimas pasėlių deklaravimui, tiesioginių išmokų naujovės, kaimo plėtros programa ir kt. klausimai.
Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna informavo, kad tokius susitikimus planuojama rengti dažniau, kad nuolat būtų palaikomas abipusis ryšys, keičiamasi informacija.
Susitikime dalyvavę rajono Savivadybės meras Antanas Tenys ir Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas „Santarvei“ teigė, kad iš tikrųjų toks bendradarbiavimas reikalingas, nes ne tik išklausoma informacija, bet yra galimybė pateikti klausimus ir su žemės ūkio kuruojančių institucijų atstovais išsiaiškinti kylančias problemas.


Išmokos didės, bet nedaug

Susitikime ministerijoje informuota, kad už šių metų deklaruotus pasėlius ir žemės ūkio naudmenas numatoma tiesioginė išmoka – 450 litų už hektarą. Avansiniai mokėjimai po du šimtus litų pareiškėjus pradėjo pasiekti nuo spalio vidurio. Likusią sumą planuojama išmokėti iki kitų metų gegužės mėnesio. 
2014–2020 metų laikotarpiu, kaip pastebėjo R. Gramas, europinis finansinis „portfelis“ sumažintas. Ministerijoje išgirsta gera žinia: jeigu pagal ankstesnį projektą toks sumažinimas, vadinamoji  finansinė disciplina, pareiškėjų gaunamoms Europos Sąjungos sumoms, viršijančioms 2 000 eurų, siekė penkis procentus, tai pagal pakoreguotą projektą – 2,45 proc.
Minėtoji finansinė disciplina neturėtų paliesti ūkių iki 15 ha (tokių šalyje yra apie 85 proc.), 20 ha ūkis prarastų apie 50 litų, 100 ha ūkis – apie 900, tūkstančio hektarų ūkis – apie 10 tūkstančių litų.
R. Gramo duomenimis, mūsų rajone vidutinis ūkis yra apie 17 hektarų, nors yra ir ūkių, siekiančių kelis šimtus ar tūkstančius hektarų.
„Apskritai tiesioginės išmokos turėtų šiek tiek didėti, tačiau vargu ar ir 2020 metais jos pasieks Europos Sąjungos šalių vidurkį“, – apie mūsų šalies ūkininkų situaciją „Santarvei“ sakė Žemės ūkio skyriaus vedėjas.


Gyvulininkystei – didesnė parama

R. Gramas pastebėjo, kad būsimuoju paramos laikotarpiu daugiau dėmesio bus skiriama vidutinių ir smulkių ūkių, jaunųjų ūkininkų ir besiverčiančiųjų gyvulininkyste rėmimui. 
Pavyzdžiui, smulkiesiems ūkiams remti bus skiriama vadinamoji perskirstymo išmoka, t. y. už pirmuosius 30 hektarų būtų mokama po 101 litą. Ministerija siūlo šioms išmokoms skirti apie 10 proc. finansinio tiesioginių išmokų „voko“.
Jeigu anksčiau gyvulių augintojams europinės tiesioginės paramos, išskyrus už ganyklas, kaip ir nebuvo, tai naujuoju laikotarpiu situacija turėtų gerėti, nes keičiasi tiesioginių išmokų „voko“ struktūra. Gera naujiena ta, kad 2014 m. numatoma skirti papildomą paramą pieno sektoriui – apie 3 proc. nuo „voko“. Parama siektų apie 40 mln. litų,  o tai sudarytų apie 25 litus už kvotinio pieno toną (2012–2013 m.). Ministerijoje patikinta, kad už kvotinį pieną išliks ir atsietoji parama.
„Didelio optimizmo nėra. Stebuklų nebus. Reikės dirbti, už dyką niekas nieko neduoda“, – ūkininkų rėmimą naujuoju 2014–2020 metų laikotarpiu apibendrino Žemės ūkio skyriaus vedėjas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto