Spalis – tas metas, kai jau beveik visas per vasarą užaugintas derlius atsiduria rūsiuose, būna užkonservuotas stiklainiuose, ir nors trumpam galima atsikvėpti nuo nesibaigiančių darbų. Savaime suprantama, nudirbus darbus norisi pasilinksminti, pasidžiaugti derliumi. Spalio 3-iąją nuo pat ryto po Plungės Senamiesčio aikštę sukinėjosi žmonės. Prekiautojai siūlė įsigyti savo gaminių, pirkėjai ieškojo ko nors gražaus namams, skanaus šeimai – vyko jau tradiciniu tapęs Didysis Plungės jomarkas. Į šią smagią rudens šventę plungiškius ir svečius, siekdamas atgaivinti senąsias mūsų miesto jomarko tradicijas, jau ne pirmus metus kviečia Plungės kultūros centras.
Kaip ir seniau, pabaigę visus rudens darbus žmonės sukrunta, pradeda ruoštis didžiajai metų prekybai. Skaičiuoja pinigus, kad galėtų namų ūkiui reikalingą daiktą įsigyti, skanėstų šeimai pripirkti. Tiesa, anksčiau jomarkuose žmonės parduodavo ne tik žemės ūkio produktus ar savo rankomis padarytus dirbinius, bet ir užaugintus gyvulius ar paukščius. Didžiajame Plungės jomarke gyvulių niekas jau seniai nebeparduoda, bet į namus kepaliuką duonos, medaus stiklainėlį ar lašinių gabalą kiekvienas parsineša.
Kaip kadaise senieji jomarkai sutraukdavo gausų būrį prekiautojų ir smalsuolių, taip ir šiame netrūko nei pardavėjų, nei pirkėjų.
Plungės jomarke buvo galima įsigyti arbatos nuo peršalimo, nemigos ar šiaip nuotaikai pakelti, o kai kas juokavo, kad ir jaunystės eliksyrą pardavinėja – ir kaip nesusigundysi atverti piniginės! Jei ką kokia liga užpuolė, galima buvo išsirinkti įvairiausių gydomųjų tepaliukų, o jaunoms panelėms ir vyresnėms damoms prekiautojai siūlė naminių kremų, kvepalų ar rankų darbo muilo. Nors ruduo tik prasidėjo, jomarke neapsieita ir be tradicinių prekių: vilnonių kojinių, pirštinių, siūlų. Bet ko čia stebėtis – artėja žiema, tad kiekvienam rūpi, kad rankoms ir kojoms būtų šilta.
Jei trumpai, Didžiajame Plungės jomarke tikrai buvo į ką akis paganyti, tad širdis galėjo atsigauti. Čia netrūko nei kvapų, nei spalvų, nei šiltų pokalbių.
Žinoma, nepamiršti patys mažiausieji jomarko dalyviai, kurie savo senelius, močiutes, mamas ar tėčius vis stengėsi nutempti prie tos prekyvietės, kuri buvo patraukliausia. Ir kaip nesusigundysi įvairiausiais skanumynais, kai akį traukia kepinių įmantrumas, o gurgiantis pilvas primena, kad metas ieškoti lauktuvių namuose likusiai šeimai? Reikėjo tik apsispręsti, ko labiausiai nori: naminio pyrago, ragaišių ar meduolių, didesnių ar mažesnių riestainių, riešutų. Viliojo mažus ir didelius jomarko organizatorių paruoštos atrakcijos, kviečiančios išbandyti akies žvitrumą, rankos taiklumą ir proto miklumą.
Žinoma, ne tik skanaus pyrago ar iš tolo kvepiančių rūkytų lašinukų plungiškiai ir svečiai skubėjo įsigyti. Žmonės norėjo pasiklausyti Plungės kultūros centro kolektyvų ir atvykusių svečių ansamblių dainų, jų šokių pamatyti. Šventę kaip reikalas įsiūbavo populiarūs „Daumantų muzikantai“. Linksmybes Senamiesčio aikštėje tęsė Plungės kultūros centro liaudies muzikos kapela „Rokunda“ su šmaikščiuoju Alfredu Lučinsku priešakyje, vokalinis-instrumentinis ansamblis „Dagila“ (vadovė Rita Džiaugienė), liaudies muzikos kapela (vadovas Vidmantas Žilinskas), vokalinis ansamblis (vadovė Valentina Balčiauskienė). O į sceną įžengus garsiesiems „Bernužėliams“ šokti pradėjo, regis, visa Senamiesčio aikštė!
Žinoma, šventėje sulaukta ir svečių. Geros nuotaikos, linksmo pasibuvimo, pasidžiaugti bobų vasaros vis dar teikiama šiluma linkėjo Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis ir Seimo narė Rima Baškienė.
Nuo seno žmonės į jomarką traukdavo savęs parodyti ir kitų pamatyti, jauni net porą sau išsirinkdavo. Nežinia, ar šiųmetiniame Didžiajame Plungės jomarke kas nors sau porą rado, bet prekių gausa ir smagia programa tikrai nenusivylė – juk jomarkas yra ne tik rudens darbų pabaigtuvės. Tai priminimas, kad, užbaigus lauko darbus, ateina metas dažniau susitikti, pabendrauti…
Jolanta Vasiliauskienė
