
priklauso nuo kiekvieno žmogaus indėlio – požiūrio į aplinką, veiksmų. Aidaro Kerpausko nuotr.
Kasmet birželio 5 dieną minima Pasaulinė aplinkos apsaugos diena.
Mažeikių muziejuje penktadienį šia proga organizuotas renginys „Klimato kaita. Ką gali padaryti kiekvienas?“, subūręs Savivaldybės vadovus, aplinkosaugos specialistus, įvairių mūsų rajono bendruomenių, organizacijų atstovus ir pavienius mažeikiškius.
Diskusijų forume, o vėliau ir jaunimui skirtose kūrybinėse dirbtuvėse daug dėmesio skirta vienai aktualiausių šių laikų temų – klimato kaitai ir jos poveikiui, galimiems sprendimo būdams.
Maži, bet svarbūs dalykai
Renginio dalyvius pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Živilė Keršytė.
Pasak jos, birželio 5 dieną minima pasaulinė Aplinkos apsaugos diena – proga visiems sustoti, apsižvalgyti, apsidairyti, kokią turime gamtą, tyrą orą, vandenį, ir susimąstyti apie tai, kad nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, ar tokią gamtą paliksime ir ateities kartoms.

ir Živilė Vaškytė-Lubienė.
„Žmonijos gamtai daroma įtaka – milžiniška. Kokios bus to pasekmės, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Kviečiu kiekvieną pagalvoti ir pradėti situaciją keisti nuo mažų dalykų. Kad ir nuo šviesos išjungimo tada, kai jos deginti nereikia, nuo išrūšiuoto plastiko“, – kalbėjo vicemerė ir pridūrė, kad atsarginės Žemės versijos žmonija neturi.
Panašiai kalbėjo ir Seimo narė Ingrida Braziulienė.
„Esame atsakingi už pasodintą medį, gėlę, sukurtą ir naudojamą įrenginį – visa tai reikia saugoti ir prižiūrėti. Ir įskiepyti mūsų jaunajai kartai, kad numesta šiukšlė – negerai, o rūšiavimas – būtinas. Šie dalykai, šie žingsniai nedideli, bet reikalingi. Juos padaryti galime kiekvienas savo šeimose“, – kalbėjo politikė.
Klimato kaita – žymus pokytis
Renginį moderavo žurnalistė, televizijos laidų vedėja Živilė Vaškytė-Lubienė, kuri kelerius metus žengia nauju karjeros keliu – yra įmonių konsultantė tvarumo klausimais.
„Kai matai, kaip čia aplink žalia ir gražu, tai tie skaičiai apie tai, kad šiame regione sukuriama trečdalis visos Lietuvos taršos, atrodo neįtikėtini“, – pradėdama savo pranešimą apie klimato kaitą, kalbėjo Ž. Vaškytė-Lubienė.
Klimato kaita vadinamas žymus, neįprastas tam tikro regiono klimato pokytis. Į šią sąvoką gali įeiti vidutinės temperatūros, kritulių kiekio, vėjuotumo pokyčiai. Klimato kaita gali apimti įvairios trukmės laikotarpius, nuo dešimtmečių iki milijonų metų. Dabar terminas „klimato kaita“ dažniausiai vartojamas kalbant apie pastarojo meto visuotinį atšilimą.
„Prie klimato kaitos prisideda iškastinio kuro deginimas, pramonė, transportas, žemės ūkis, miškų naikinimas. Ir, žinoma, kiekvieno iš mūsų gyvensena – didžiulis vartojimas, ne visada tinkamas tvarkymasis su atliekomis“, – kalbėjo viešnia.
Padariniai jaučiami, bet ar pripažįstami?
Pasak jos, kai kurie klimato kaitos padariniai
Kuo galime prisidėti?

Veikia ne vienoje srityje
Turi dvi fotoelektrines
Kas daroma ir padaryta
Veiksmus pristatė ir įmonių atstovai
Visą straipsnį galite skaitykite laikraštyje „Santarvė" arba užsisakę laikraščio elektroninę versiją.
Prenumeruok internetu