DofE – jaunus žmones ugdanti ir brandinanti programa

Ne vienus metus Gabijos gimnazijoje yra įgyvendinama tarptautinė neformaliojo švietimo programa jaunimui The Duke of Edinburgh’s International Award, arba – DofE. Jos esmė: įveikti asmeninius iššūkius, o juos įveikus yra pelnomi bronzos, sidabro arba aukso ženkliukai.

Šios programos dalyviai išmoksta siekti išsikeltų tikslų, planuoti laiką, įgyja bendravimo ir bendradarbiavimo su kitais žmonėmis įgūdžių.
Taip pat lavina gebėjimą spręsti iškylančias problemas, ugdo gebėjimą išgyventi gamtoje be išmaniųjų įrenginių. Tiek ir dar daugiau dalykų lavinama šios iniciatyvos metu.

Tobulėja įvairiose srityse

DofE programa buvo pradėta 1956 metais britų karališkosios šeimos atstovo Edinburgo hercogo princo Filipo ir nuo tada prie jos prisijungė apie 1,3 mln. jaunų žmonių iš daugiau nei 130 šalių.
Programos dalyviai – 14–24 metų jaunuoliai, įgyja praktinių gyvenimiškų įgūdžių ir taip save ugdo būti drąsiomis, atsakingomis, savarankiškomis asmenybėmis, gebančiomis priimti sprendimus.
DofE programa unikali tuo, kad joje dalyvaujantys jauni žmonės tikslus keliasi ir vienu metu tobulėja ne vienoje, o skirtingose srityse – nuo savanorystės iki žygių, nuo sporto iki užsienio kalbų mokymosi ar meninių gebėjimų lavinimo.

Programos dalyviai savanoriauja gyvūnų prieglaudose, tarptautinėse organizacijose, ligoninėse. Jie skiria laiko aktyviai fizinei veiklai, ruošiasi žygiams ir, dirbdami komandose, mokosi išgyventi gamtoje, lavina asmeninius gebėjimus ir talentus pasirinktoje srityje. Programos išskirtinumas ir tas, kad jos dalyviai gauna ne tik ženklelius – bronzos, sidabro ar aukso, bet ir tarptautinius, daugelyje šalių atpažįstamus ir pripažįstamus sertifikatus.

Dalyvauja nebijantys sunkumų

Programa dovanoja išskirtinių patirčių ne tik joje dalyvaujančiam jaunimui, bet ir prie jos prisijungusiems mokytojams: jie kviečiami į akredituotus kvalifikacijos tobulinimo ir informacinius renginius, užmezga kontaktų, tampa aktyvios DofE bendruomenės dalimi.
Šių metų programoje Lietuvoje dalyvauja apie 2 tūkst. dalyvių iš beveik 100 mokyklų, veiklose padeda apie 300 mokytojų.

Pasak Gabijos gimnazijos anglų kalbos mokytojos ir DofE žygių vadovės Juditos Stelingienės, programoje šiais mokslo metais bronzos ženkliuką pasiekė 4, o sidabro – 6 gimnazistės. Tarp siekusiųjų sidabro ženkliuko viena mergina mokosi Merkelio Račkausko gimnazijoje.
DofE programoje dalyvauti pasiryžę jauni žmonės ne mažiau kaip 6 mėnesius skiria aktyviai fizinei veiklai, naujo ar jau turimo meninio įgūdžio lavinimui, mokosi gaminti valgį, skaito, mokosi užsienio kalbų ir savanoriauja pasirinktose organizacijose. O baigiamuoju akcentu šioje programoje kasmet tampa kelias paras trunkantys žygiai.

J. Stelingienė viena iš DofE žygių vadovių yra jau trejus metus.
„Kaip mes su kolegomis sakome, dalyvauti šioje programoje nutaria kitokie vaikai. Tokie, kurie iš gyvenimo nori daugiau – ir duoti, ir gauti. Jie motyvuoti, nebijantys iššūkių. O nemaža dalis pasiryžta dalyvauti programoje, nes nori atrasti save“, – kalbėjo mokytoja.

Ji pastebėjo, kad yra jaunuolių, kurie kasdienybėje ir įprastiniame mokykliniame gyvenime savęs nerealizuodavo, tačiau šioje užklasinėje veikloje „išsiskleidė kaip gėlių pumpurai“. Pavyzdžiui, ima kur kas daugiau nei anksčiau bendrauti, susivokia, kokie užsiėmimai juos labiausiai traukia ir panašiai. Todėl nieko keisto, kad kai kurie vaikai kaip vieną iš kriterijų, kodėl renkasi Gabijos gimnaziją, nurodo, kad jiems svarbu tai, kad čia įgyvendinama DofE programa. Jie ateina į gimnaziją, apsisprendę dalyvauti ir programoje. Jei vyresni sesės, broliai, pusbroliai būna joje dalyvavę, tai tikėtina, kad ir jaunėliai į ją įsijungs. Tai, kad vadinamoji reklama iš lūpų į lūpas yra pati efektyviausia, patvirtino ir trys „Santarvės“ pašnekovės.

Skaitė, vaikščiojo, skautavo

Ramunė Dulinskytė ką tik baigė Gabijos gimnazijos pirmą klasę, ji yra skautė. Apie tai, kad yra tokia DofE programa moksleiviams ir jaunimui, Ramunė pirmiausia ir išgirdo iš savo bičiulių. Ir kai klasės draugė ją paragino užsiregistruoti ir dalyvauti programoje, ilgai nesvarstė.
Ši programa susidaro tarsi iš dviejų dalių. Vienoje iš jų dalyviai turi pasirinkti po 3 tam tikras veiklas – fizinę, meninę bei savanorystę ir užsibrėžti tikslus, kurių nori pasiekti.
Ramunė buvo išsikėlusi sau tikslą perskaityti knygą per mėnesį, per savaitę nueiti 20 tūkst. žingsnių ir 2 valandas per savaitę skirti skautiškai veiklai.
„Pagrindinis viso to siekis ir buvo: įgyvendinti tai, ką užsibrėžiau. Nes iki dalyvavimo DofE ne visada pasisekdavo“, – kalbėjo R. Dulinskytė.

Kaip skautė Ramunė jau buvo turėjusi ne vieną žygį. Tad baigiamasis arba kvalifikacinis DofE žygis, kuris yra privalomas, norint gauti vienokį ar kitokį ženklelį, jai nebuvo kažkas netikėto ar labai naujo.
Vis tik buvo ir įvairių išbandymų. DofE programos dalyviai, kvalifikaciniuose žygiuose norėdami susiorientuoti, kokioje vietovėje vienu ar kitu metu yra, negali naudotis žemėlapiais išmaniuosiuose įrenginiuose, navigacijomis, išimtis – tik popieriniai žemėlapiai.

„Žygyje aš buvau vedlė. Nuo manęs priklausė, kur mes pasuksime, kur nueisime. Buvo mūsų žygio vadovės – mokytojos. Buvo atvykusi žygio vertintoja iš Vilniaus. Ji stebėjo, kaip mes esame pasiruošusios žygiui, ar žinome, kur eiti, ateidavo pažiūrėti, kaip įsikūrėme stovyklavietėse“, – žygį prisiminė Ramunė.

Gamta primena apie save

Žygio metu galioja taisyklė: jeigu jo dalyviai į vadinamuosius „stopus“ arba sustojimo stoteles ateina anksčiau, nei buvo numatyta ir susitarta, žygeiviai jose turi palaukti vertintojų. Pasiskubinusiesiems „stopuose“ tekdavo vertintojos palaukti ir valandą.

„Reikia pripažinti, kad šiek tiek buvau užmiršusi, kokia yra gamta. Bet ji greit priminė.
Buvo tokių akimirkų, kai sustojime mus apipuolė tokios mažutės musytės. Jos lindo po lietpalčiais, apkandžiojo veidus – mes jiems buvome kaip obuoliai. Bet, kad ir kaip būtų buvę, iš tos vietos išeiti jokiu būdu negalėjome – reikėjo sulaukti vertintojos. Ėjome palei Gegrėnų piliakalnį, paskui palei vieną iš Žemaitijos nacionaliniame parke esančių ežerų. Eini ir galvoji: kokia graži mūsų Lietuva“, – įspūdžiais pasidalijo R. Dulinskytė.
Kalbėdama apie kvalifikacinius žygius, jų vadovė J. Stelingienė sakė, kad šiemet dalyviams tekęs vienas iš rimčiausių išbandymų buvo lietingas oras.

„Jis jau savaime sukuria ir virtinę kitų išmėginimų – dalyviai privalo nepasiduoti, neprarasti motyvacijos. Kai peršlampa avalynė, atsiranda rizika, kad ant kojų prisitrins pūslių. Kiaurai merkiant lietui sudėtingiau pasistatyti palapinę, užkurti laužą, per naktį išbūti gamtoje pliaupiant lietui, kažkaip išdžiūti ir sušilti“, – pastebėjimais pasidalijo pašnekovė.
Vadovė pridūrė: sudėtingose situacijose paaštrėja ir bendravimo su kitais žygio dalyviais lygis, atsiskleidžia ir tikrasis žmogaus veidas, ir lyderystės, konfliktų valdymo, problemų sprendimo gebėjimai.

Labiau įsimintina

Antrą Gabijos gimnazijos klasę ką tik baigusi Rugilė Rozgaitė yra DofE apdovanota bronzos ir sidabro ženkleliais. Kol kas apie tai, ar ateityje bandys siekti ir aukso ženkliuko, ji negalvoja. Sako, kad reikia laiko susidėlioti mintims. Be to, kitąmet, trečioje gimnazijos klasėje, prasidės rimtesni mokslai.
Tačiau įspūdžiais, patirtais ankstesniais metais siekiant bronzos ir šiemet sidabro ženkliukų, gimnazistė mielai dalijasi. Kai ji siekė bronzos, ir pasiruošimas, ir pats žygis buvo lengvesnis, lyginant su šiais metais ir siekiu pelnyti sidabro ženkliuką.

„Praėjusiais metais man labai patiko savanoriauti. Savanoriavome su drauge organizacijoje „Gelbėkit vaikus“ ir su vaikais užsiimdavome maždaug po valandą per savaitę. Na ir, aišku, įsiminė kvalifikaciniai žygiai – ir siekiant bronzos, ir sidabro ženkliukų. Aišku, lengva nebuvo, kildavo sunkumų bei problemų, bet dabar atsiminus smagu“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasvajoja apie auksą

Tai, kad DofE programos dalyviai pasiekia aukso ženkliukų, Lietuvoje yra gana retas atvejis.
Pasak mokytojos J. Stelingienės, yra susidariusi grupelė gimnazistų ir gimnaziją baigusių studentų, kurie jau galėtų jų siekti. Tik bėda, kad toje grupėje daug abiturientų, viena studentė, o, norint siekti šio apdovanojimo, reikia labai daug laiko skirti pasirinktoms meninėms, fizinėms, socialinėms veikloms. Be to, žygis aukso ženkliukui pelnyti turi vykti užsienyje. Tik karantino metu buvo taikoma išimtis – siekusieji tokio ženkliuko žygiavo Lietuvoje, Labanoro girioje.

„Tai va, „aukso grupę“ turime. Bet dar reikia įveikti nemažai iššūkių: kandidatams į šį ženklelį reikia atlikti visas užduotis, mums, kaip žygių vadovėms, reikia rasti atsakymus į tam tikrus techninius klausimus. Jei surasime rėmėjų, tikimės, kad ateinančias metais pavyks išvesti į žygį kandidatų į aukso ženkliukus grupę“, – optimistiškai kalbėjo pašnekovė.
Nuotr. iš Gabijos gimnazijos archyvo