Energetikos sektoriui tampant vis labiau skaitmenizuotam, kibernetinis saugumas tampa neatsiejama jo kasdienės veiklos dalimi. Kritinė energetikos infrastruktūra išlieka vienu iš svarbiausių kibernetinių grėsmių veikėjų taikinių, todėl sektoriaus įmonės ir valstybės institucijos nuolat vertina rizikas, stiprina apsaugos priemones ir didina pasirengimą galimiems incidentams. Prie išbandymų prisideda ne tik sudėtingesnė geopolitinė situacija, bet ir sparčiai diegiami išmanieji tinklai, automatizuoti sprendimai bei augantis atsinaujinančios energetikos objektų skaičius.
Apie šiandieninį kibernetinių grėsmių lygį energetikos sektoriuje, didžiausias rizikas ir tai, kaip stiprinamas pasirengimas galimiems incidentams, pasakojo energetikos sektoriaus atstovė Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupės patarėja Gabija Talačkaitė-Radzvilavičienė.
Grėsmių fonas padidėjęs, tačiau sektorius stiprina atsparumą
Šiuo metu kibernetinių grėsmių fonas energetikos sektoriuje išlieka šiek tiek padidėjęs, tačiau tai nėra nauja situacija. Energetikos infrastruktūra yra viena svarbiausių kritinės infrastruktūros dalių, jos operatoriai ir valstybės institucijos nuolat stebi rizikas bei stiprina apsaugos priemones.
Energetikos sektorius yra itin skaitmenizuotas ir automatizuotas, todėl kibernetinis saugumas tapo neatsiejama kasdienės veiklos dalimi. Įmonės nuosekliai investuoja į technologines ir organizacines apsaugos priemones, darbuotojų kompetencijas, incidentų prevenciją bei reagavimo pajėgumus.
Daug dėmesio skiriama ir tam, kad kritinės sistemos būtų apsaugotos nuo neteisėtos prieigos, ypač iš trečiųjų šalių, o svarbiausi procesai galėtų patikimai veikti net ir esant didesnių grėsmių fonui.
„Nors rizikos yra nuolat vertinamos ir į jas žiūrima labai rimtai, vartotojams svarbu žinoti, kad energetikos sektorius sistemingai stiprina savo atsparumą ir deda visas pastangas užtikrinti nepertraukiamą energijos tiekimą gyventojams bei verslui“, – teigė G. Talačkaitė-Radzvilavičienė.
Pastaraisiais metais grėsmių aplinka tapo sudėtingesnė, atsirado naujų rizikų, susijusių ir su dirbtinio intelekto technologijų plėtra. Vis dėlto, kartu stiprėjo ir sektoriaus pasirengimas: tobulinamas kibernetinio saugumo teisinis reguliavimas, įgyvendinami Europos Sąjungos reikalavimai, stiprinami Nacionalinio kibernetinio saugumo centro pajėgumai, o energetikos įmonės investavo į organizacines ir technines saugumo priemones. Būtent dėl to šiandien energetikos sektoriaus atsparumas yra gerokai didesnis nei prieš penkerius metus.
Kritinė infrastruktūra išlieka svarbus taikinys
Energetikos infrastruktūra yra vienas svarbiausių kritinės infrastruktūros elementų. Natūralu, jog ji sulaukia didesnio kibernetinių grėsmių veikėjų dėmesio. Energetinio saugumo grupės patarėjos teigimu, tarptautinė praktika atskleidžia, kad bandymai paveikti ar įsilaužti į kritinę infrastruktūrą kai kurioms programišių ar priešiškoms grupėms tampa ir savotišku jų pajėgumų demonstravimu.
Energetikos sektoriuje nuolat fiksuojama įvairių bandymų skenuoti sistemas, nustatyti ir išnaudoti pažeidžiamumus ar vykdyti kitą priešišką veiklą. Taip pat daugėja socialinės inžinerijos atvejų, kai siekiama pasinaudoti žmogiškuoju faktoriumi – gauti prisijungimo duomenis, informaciją ar kitais būdais pasiekti sistemas.
„Svarbu pabrėžti, kad didelis bandymų skaičius savaime nereiškia sėkmingų atakų. Energetikos sektoriuje pagerėjo ir kibernetinių grėsmių matomumas – įdiegtos bei tobulinamos stebėsenos priemonės leidžia efektyviau pastebėti ir identifikuoti bandymus vykdyti kibernetines atakas, kurie anksčiau galėjo likti nepastebėti“, – aiškino G. Talačkaitė-Radzvilavičienė.
Didžiausios grėsmės šiandien, visų pirma, siejamos su bandymais neteisėtai pasiekti ar paveikti energetikos infrastruktūros valdymo sistemas. Didėjant skaitmenizacijai ir atsinaujinančios energetikos objektų skaičiui, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik pačių įrenginių, bet ir jų valdymo sistemų saugumui.
Lietuva šioje srityje taip pat imasi prevencinių priemonių. Vienas iš naujausių pavyzdžių – Elektros energetikos įstatymo pakeitimai, kuriais nustatyti papildomi saugumo reikalavimai didesnių nei 100 kW galios saulės ir vėjo elektrinių bei energijos kaupimo įrenginių valdymo sistemoms. Jais siekiama užtikrinti, kad subjektai iš valstybių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, negalėtų nuotoliniu būdu pasiekti šių įrenginių valdymo sistemų, keisti jų veikimo parametrų ar jų išjungti.
Minėti sprendimai rodo, kad kibernetinio saugumo srityje vertinamos ne tik tradicinės rizikos, bet ir technologinė priklausomybė, tiekimo grandinių saugumas bei galimybės iš išorės paveikti kritinės infrastruktūros veikimą.
Saugumui daugiau dėmesio skiriama ir dėl geopolitinės situacijos
Dabartinė geopolitinė situacija lemia, kad tiek valstybės institucijos, tiek energetikos sektoriaus įmonės saugumo klausimams skiria dar daugiau dėmesio. Stiprinama ne tik fizinės infrastruktūros apsauga, bet ir diegiamos papildomos kibernetinio saugumo priemonės, daug dėmesio skiriama žmogiškajam faktoriui. Organizuojami darbuotojų mokymai, socialinės inžinerijos imitavimo pratybos, nuolat peržiūrimos ir stiprinamos apsaugos priemonės, vertinamos rizikos bei investuojama į pasirengimą įvairiems incidentams.
„Tai nėra reakcija į konkretų pavienį įvykį, o nuoseklus darbas prisitaikant prie pasikeitusios saugumo aplinkos ir valdant kylančias rizikas. Energetikos sektorius teikia kritiškai svarbias paslaugas, nuo kurių priklauso daugelio kitų valstybės ir visuomenės funkcijų veikimas. Todėl saugumui – tiek fiziniam, tiek kibernetiniam – skiriamas ypatingas dėmesys“, – sakė pašnekovas.
Kartu Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovė pabrėžė, kad didesnis dėmesys galimoms rizikoms nereiškia didesnio energetikos sistemos pažeidžiamumo. Priešingai – kuo daugiau galimų grėsmių nustatoma ir kuo daugiau prevencinių priemonių taikoma, tuo didesnis tampa bendras sektoriaus atsparumas.
Pratybos padeda pasirengti realiems incidentams
Kibernetinio saugumo pratybos energetikos sektoriuje yra reguliarios ir privalomos. Jų periodiškumas bei reikalavimai nustatyti teisės aktuose, todėl įmonės turi ne tik diegti technines apsaugos priemones, bet ir nuolat tikrinti savo pasirengimą reaguoti į kibernetinius incidentus bei stiprinti veiklos tęstinumo atkūrimo galimybes.
Pratybos organizuojamos įvairiais lygiais. Kasdienėje veikloje tai gali būti darbuotojų mokymai ar apsimetėliškų (angl. phishing) laiškų siuntimo kampanijos, kurių metu vertinamas darbuotojų budrumas. Vėliau aptariami rezultatai ir stiprinamos silpniausios vietos. Tokios priemonės padeda ugdyti saugumo kultūrą organizacijose ir mažinti žmogiškųjų klaidų riziką.
Kartu vyksta ir didesnio masto pratybos, į kurias įtraukiamos energetikos įmonės, valstybės institucijos bei kiti partneriai. Nacionalinių krizių valdymo pratybų „Vyčio skliautas“ metu testuojamas valstybės institucijų ir kritinę infrastruktūrą valdančių organizacijų pasirengimas įvairioms grėsmėms, tarp jų – ir kibernetiniams incidentams.
Tokiuose scenarijuose tikrinamas ne tik techninis pasirengimas, bet ir institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, informacijos apsikeitimas bei sprendimų priėmimo procesai.
„Pratybų tikslas nėra parodyti, kad grėsmių nėra. Svarbiausia užtikrinti, kad, susidūrus su jomis, visos atsakingos institucijos ir įmonės veiktų koordinuotai“, – akcentavo ministerijos atstovė.
Skaitmenizacija keičia ir kibernetinio saugumo išbandymus
Energetikos sektorius sparčiai keičiasi – diegiami išmanieji tinklai, daugėja automatizuotų valdymo sprendimų, prie sistemos jungiama vis daugiau atsinaujinančios energetikos objektų, energijos kaupimo įrenginių ir kitų skaitmeninių technologijų. Tai didina sistemos efektyvumą ir lankstumą, tačiau kartu plečia ir kibernetinio saugumo klausimų lauką.
Kuo daugiau skaitmeninių sprendimų ir tarpusavyje susietų įrenginių, tuo daugiau dėmesio reikia skirti jų apsaugai, prieigų kontrolei, duomenų saugumui ir tiekimo grandinių patikimumui.
„Kibernetinis saugumas šiandien nebėra atskira sritis. Jis tapo neatsiejama energetikos sistemos atsparumo dalimi“, – teigė pašnekovas.
Todėl saugumo reikalavimai vis dažniau integruojami dar projektavimo etape, stiprinamas reguliavimas, investuojama į technologines apsaugos priemones, vykdomos pratybos ir mokymai. Daug dėmesio skiriama ir tam, kad trečiosios šalys neturėtų galimybės neleistinai pasiekti kritinių sistemų ar jų valdyti nuotoliniu būdu.
Nors energetikos sektoriaus skaitmenizacija neišvengiamai sukuria naujų kibernetinių sunkumų, kartu ji skatina stiprinti ir sistemos atsparumą. Nuolatinė rizikų stebėsena, investicijos į apsaugą, darbuotojų mokymai ir pasirengimas įvairiems scenarijams leidžia energetikos sektoriui būti geriau pasiruošusiam galimoms grėsmėms bei užtikrinti patikimą energijos tiekimą gyventojams ir verslui.
Rugilė BALČIŪNAITĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
