Kiekvieną rugsėjį vykstančios Europos paveldo dienos prigijo ir Mažeikių rajone.
Šiemet kultūros paveldo pažinimui skirti renginiai žmones subūrė Tirkšliuose, Žemalėje, Ukrinuose, Viekšniuose, Renave, Bugeniuose, Pikeliuose.
Rajono gyventojai ir svečiai dalyvavo nemokamose edukacijose, medžio ir metalo meistrų kūrybinėse dirbtuvėse, ekskursijose, parodos ir kalendoriaus pristatymuose, klausėsi paskaitų, koncertų – taip tyrinėjo ir atrado kasdienėje aplinkoje esantį ir dažnai nepastebimą kultūros paveldą.
Tirkšliškiai patirties sėmėsi Kaišiadorių rajone
Pažintiniai pasivaikščiojimai, susitikimai su archeologais, tyrėjais, restauratoriais, architektais, menotyrininkais ir istorikais, edukaciniai užsiėmimai ir kūrybinės dirbtuvės, galimybė patekti į įprastai lankytojams uždarus kultūros paveldo objektus, parodos ir konferencijos, dviračių žygiai ir žaidimai – visos paveldo dienų veiklos skirtos tam, kad žmonės, peržengę savo namų slenkstį, į istorinę aplinką pažvelgtų kitaip.
Europos paveldo dienas Mažeikių rajone pirmieji „atidarė“ tirkšliškiai – Juozo Vitkaus-Kazimieraičio progimnazijos, lopšelio-darželio „Giliukas“, Kristaus Karaliaus bažnyčios parapijos, miestelio bendruomenės atstovai.
Rugsėjo 8 d. jie dalyvavo pažintinėje ekskursijoje į Rumšiškių liaudies buities muziejų, Kaišiadoris, Žiežmarius.
Rumšiškėse tirkšliškiai, lydimi kultūros paveldo specialistės, architektės Rasos Bartašiūtės, apžiūrėjo procesijų vėliavų iš Žemaitijos bažnyčių parodą. Aplankė muziejaus žemaičių sodybas, daugiau sužinojo apie žemaitišką numą.
Kaišiadoryse jie klausėsi gido Aurelijaus Balčiūno pasakojimų apie miestą, turintį 8 tūkst. gyventojų, panašiai kaip ir Mažeikiai, įsikūrusį šalia geležinkelio. Žiežmariuose kultūros paveldu besidomintys keliautojai apžiūrėjo restauruotą, naujam gyvenimui prikeltą sinagogą, klausėsi Kaišiadorių vietos veiklos grupės projektų vadovės Janinos Augustinavičienės pranešimo apie įdomiausias šio rajono bendruomenių įgyvendintas iniciatyvas.
„Statė“ etnoarchitektūrinę sodybą
Visą praėjusią savaitę Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio progimnazijoje vyko medžio meistrų, technologijų ir dailės mokytojų vedami užsiėmimai.
Jų metu buvo „statomi“ sumažinti Tirkšlių etnoarchitektūrinės sodybos pastatai: namas, svirnas, tvartas, daržinė ir pirtis, o taip pat – smulkiosios architektūros statiniai: šulinys, tvoros, suoleliai ir t. t.
Ši sodyba bus nuolat eksponuojama Tirkšlių bažnyčioje, kalėdiniu laikotarpiu sodybos tvartelyje bus įrengiama prakartėlė. Jos veikėjus – žmones ir gyvūnus – kūrė lopšelio-darželio „Giliukas“ bendruomenė.
Bažnyčioje bus įrengtas vaikų žaidimų kampelis su projekto metu pagamintais mediniais žaislais, išleista spalvinimo knygutė su Tirkšlių ir jų apylinkių kultūros vertybėmis.
Šio sumanymo esmė – kad jaunoji karta nuo mažų dienų susipažintų su žemaitiškais pastatais, jų ypatybėmis.
Restauratorius apie paveldo objektų atnaujinimą
Europos paveldo savaitės renginių metu Bugeniuose, buvusioje Vanagų sodyboje, buvo pašventinta koplytstulpio su Šv. Antano Paduviečio statulėle kopija.
Dovydas Ušinskas savo ranką yra pridėjęs prie nemažai mūsų rajono koplytstulpių, koplytėlių atkūrimo ir išsaugojimo.
Originalus, 1922 metais pastatytas koplytstulpis konservuotas, apsaugotas nuo tolesnio irimo ir priglaustas Geidžių koplyčioje. Koplytstulpio kopiją padarė mažeikiškis restauratorius Dovydas Ušinskas.
Bugenių bendruomenės namuose žmonėms, kurie domisi kultūros paveldu, restauratorius išsamiau papasakojo apie mažosios architektūros statinių restauravimo ir priežiūros subtilybes.
D. Ušinskas akcentavo: tarp įdomiausių dalykų, pradėjus restauruoti, atnaujinti vieną ar kitą objektą – koplytėlę, koplytstulpį, kryžių, – jų laiko žymės, parodančios ne tik tai, kas per daug metų dirbiniui nutiko, bet ir ką pažymėjo tai padaręs meistras.
Įspaustos, iškaltos ar pieštuku užrašytos datos, meistrų inicialai, įvairūs įrašai, užklijavimai, įstrigusios skeveldros, išdeginimai, palinkėjimai – tokių dalykų ant restauruojamų daiktų randa mažeikiškis.
„Tokias laiko žymes smagu surasti, nes tai istorijos dalis. Kaip žmonės per gyvenimą įgyja randų, taip ir daiktai jų įgyja. Ne visus juos reikia kruopščiai restauruoti“, – pranešimo klausiusiems žmonėms pasakojo D. Ušinskas.
Pažintis su Renavo dvaru
Ypač aktyvus buvo praėjęs savaitgalis.
Penktadienį Renavo dvaro rūmuose vykusiame renginyje „Išlipdyto grožio pasakojimai“ visuomenei buvo pristatytas Renavo dvaro rūmų fasado, interjero dekoro, jo atkūrimo procesas. Norintieji galėjo „kitomis akimis“ – lydimi menotyrininkės Jurgitos Kristinos Pačkauskienės, peržvelgti rūmų sales, pasiklausyti jos pasakojimų apie salių puošybą.
Renginio metu atidaryta Mažeikių dailės mokyklos moksleivių darbų paroda, norintieji dalyvavo edukacijoje ir pasigamino knygų skirtukų.
Tą patį penktadienį Žemalės bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Po jų surengtas vargonų muzikos koncertas. Unikaliais, prieš trejus metus restauruotais vargonais grojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai Dovilė Pavilionytė ir Kajus Rudžionis.
Svečiai galėjo susipažinti su bažnyčioje ir šventoriuje esančiomis kultūros vertybėmis: altoriais, sakyklomis, kt.
Pikeliuose – konferencija
Šių metų Europos paveldo dienų tema buvo „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“.
Prieš keletą metų viena seniausių iš išlikusių Lietuvos medinių bažnyčių – Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia tapo tikrų tikriausia meistriškumo laboratorija. Buvo atliekama jos restauracija.
Todėl neatsitiktinai nuspręsta joje surengti šių metų paveldo dienoms skirtą konferenciją ir taip suteikti žmonėms galimybę daugiau sužinoti apie savo kultūros paveldą – apie pastatus, daiktus, vietas, kalbą – praeities liudininkus, išlikusius, išsaugotus iki šių dienų.
Konferencijoje iš įvairiausių Lietuvos kampelių atvykę istorikai, kalbininkai, menotyrininkai skaitė pranešimus, vienaip ar kitaip susijusius su Pikeliais.
Apžvelgti ir susirinkusiems į konferenciją žmonėms pristatyti Pikelių ir jų apylinkių vietovardžiai. Kalbėta apie Pikelių bažnyčios ikonografiją, varpines ir varpus. Aptartas šiame miestelyje gyvavusios žydų bendruomenės likimas 1941 metais.
Dėkojo už prasmingus, sujungiančius renginius
Baigiamieji Europos paveldo dienų renginiai įvyko Ukrinuose – Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje ir kultūros namuose.
Ukrinuose apsilankiusi Kultūros paveldo departamento Telšių-Tauragės teritorinio skyriaus vedėja dėkojo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistei Rūtai Končiutei-Mačiulienei už nuolat organizuojamus prasmingus, daug bendruomenių sujungiančius bei kultūros paveldą aktualizuojančius renginius.
„Dėkoju ir jums, visiems Mažeikių krašto bendruomenių nariams, kurie įsijungiate, dalyvaujate, domitės, palaikote, puoselėjate. Gražių akimirkų, susitikimų linkiu ir kitų metų Europos paveldo dienų renginiuose“, – kalbėjo A. Ričkuvienė.
Pristatytas gyvasis paveldas – paroda, atvirukai, kalendorius
Mažeikių rajone Europos paveldo dienos glaudžiai siejasi su vasaromis vykstančiu sakralinio meno simpoziumu „Versmės“.
Jo organizatorė R. Končiutė-Mačiulienė pastebėjo, kad „Versmės“ savo rezultatus parodo rudenį Europos paveldo dienų renginiuose.
Šiemet tų rezultatų nemažai – fotografų Sigito ir Jono Strazdauskų nuotraukų, kuriose užfiksuotos Šv. Antano Paduviečio atlaidų akimirkos, paroda. Taip pat – 2024 metams skirtas Mažeikių krašto sakralinio meno ir paveldo kalendorius su tapytojos Rūtos Kučinskaitės kūriniais. Dar vienas „Versmių“ rezultatas – atvirukų rinkinys, kuriame vilnietė dailininkė Agnė Juškaitė akvarele išliejo Ukrinų krašto paveldo objektus.
„Kartais pasigirsta nuomonių, kad atvirukai yra atgyvena, kad jų niekas nebeskaito, niekam jų nebereikia.
Bet kai siunčiame po pasaulį išsibarsčiusiems savo artimiesiems siuntinius, užrašykime ir įdėkime atviruką su gimtinės vaizdu, su paveldu. Nes paveldas yra mūsų šaknys, savastis. O juk kuo medžio šaknys giliau, tuo medis tvirčiau atsilaiko prieš vėjus. Panašiai ir žmogus“, – kalbėjo R. Končiutė-Mačiulienė.
Nida PUKELIENĖ
Nuotr. autorės, Eglės EREMINĖS,
Algirdo VILKO ir iš Mažeikių krašto kultūros paveldo archyvo
