
Jau penktą kartą daugiau kaip du šimtai žygeivių dalyvavo tradiciniame žygyje, kuriuo pagerbtas mūsų kraštiečio generolo Povilo Plechavičiaus atminimas.
Tęsia tradiciją
Tradicinis dvidešimt šešių kilometrų pėsčiųjų žygis prasidėjo Bukončiuose, generolo gimtinėje. Žygio idėja priklauso dabartiniam Lietuvos šaulių sąjungos vadui pulkininkui Linui Idzeliui, kuris kasmet dalyvauja visuose šiuose žygiuose.
„Iniciatyvą parodė vadas, po to „užsikūrėme“ mes, prisijungėme ir taip gimė šis šaunus žygis. Dabar, kai pažiūri, koks gausus būrys žmonių iš visos Lietuvos, ypač jaunimo, renkasi į šį žygį, tai supranti, kad jį būtinai reikia tęsti, priminti, kad mūsų krašte šiose vietose gimė ir gyveno toks tvirtas ir tiesus žmogus kaip generolas Povilas Plechavičius“, – sakė vienas iš žygio organizatorių, šaulys Julius Banys.

Šiemetinis pėsčiųjų žygis sutraukė 210 žygeivių, kurių nemažą dalį sudarė jaunieji šauliai, mažeikiškiai. Atvyko Kauno Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus bei Žemaitijos kadetų gimnazijos Alsėdžiuose atstovai, žygiavo svečiai iš Plungės, Telšių, Rietavo, Vilniaus. Pusę vienuolikos dienos žygio startą paskelbė patrankos salvė ir Generolo Povilo Plechavičiaus karių sąjungos vadovas Gintautas Andrišėnas.
Žygį vainikavo šaulių vaišės
Apie keturias valandas trukusio žygio metu pro Rimolius, Tiškus iki Sedos generolo brolio, pulkininko Aleksandro Plechavičiaus malūno (buvusios karo komendantūros) žygeiviai vinguriavo pro miškelius, pievas ir laukus. Tarpinė stotelė, kur žygeiviai stabtelėjo pailsėti, užkąsti, buvo Sedos girioje.
Pasak J. Banio, visi sėkmingai pasiekė galutinį tašką, tik vienu metu buvo pranešta, kad trims jauniesiems žygio dalyviams nutrynė kojas, juos teko kelis kilometrus pavežti per sudėtingiausią trasos ruožą.
Žygis visada turi turėti prasmę, juk ir generolo gyvenimo kelias nebuvo vien rožėmis klotas, juk jis buvo audrų žmogus – visada neramus, visada už tiesą ir laisvę. Tad kelis kilometrus dalyviams reikėjo eiti ne tik asfaltu ar žvyrkeliais, bet ir įveikti purvynus.
Po žygio visi buvo pavaišinti Lietuvos šaulių sąjungos Šiaulių generolo Povilo Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės karo lauko virtuvėje paruoštu troškiniu ir naminiais desertais. Dalyviams apie žygį primins diplomai.