Geriausia šalies futbolininkė karjerą pradėjo nuo stalo teniso

Autorius Vidas STANKUS
Rimantė Jonušaitė įsitikinusi: norint ką nors pasiekti futbole, jaunam žmogui būtina juo gyventi – ir be jokių papildomų veiklų. Autoriaus nuotr.

Mažeikiai, Šiauliai, Milanas, Ženeva ir šiuo metu Briuselis – tokia praėjusių metų geriausios Lietuvos futbolininkės, mažeikiškės Rimantės Jonušaitės sportinės karjeros geografija.
Pasirašiusi kontraktą, ji žais Briuselio „Anderlechto“ komandoje.
Prieš išvykdama į Belgiją Rimantė su „Santarve“ kalbėjosi apie kiekvieną iš savo sportinių „stotelių“.

Perbėgo į futbolą

Pirmosios treniruotės, kurias Mažeikiuose pradėjo lankyti būsimoji geriausia šalies futbolininkė, buvo ne šios sporto šakos. Savo pirmuosius medalius Rimantė pelnė žaisdama stalo tenisą.

Ir vis tik jai svarbiausias buvo futbolas. Mergaitė tik ir laukdavo, kada pasibaigs stalo teniso treniruotės (jas metė sulaukusi dvylikos) ir ji galės bėgti į šalia „Ventos“ progimnazijos esančią dirbtinės dangos futbolo aikštelę.

„Čia tarp bendraamžių berniukų buvau vienintelė mergaitė, kuri su jais gainiodavo kamuolį. O rimčiau į futbolą kibau, kai Židikuose vasarą svečiavausi pas šeimos draugus, o tuo metu ten treneris Ramūnas Daubaris organizavo sporto stovyklą. Su juo pakalbėjome, jog būtų gerai, kad Mažeikiuose suburtume merginų komandą. Buvome kelios pagrindinės entuziastės, kabinome skelbimus, kvietėme drauges, taip ir gimė „Triumfas“, – pasakojo R. Jonušaitė.

Treneris R. Daubaris sugebėjo merginas suburti, įskiepyti futbolo pradmenis. Komanda pradėjo žaisti šalies pirmenybėse, o Rimantė, tapusi ryškia jos lydere, buvo pakviesta ir į šalies jaunių rinktinę.

Tuomet talentingą penkiolikmetę mažeikiškę pastebėjo daugkartinės šalies čempionės Šiaulių „Gintros“ vadovai ir pakvietė į savo komandą.

Sportininkė pasakojo, kad tuo pačiu metu sulaukė ir pasiūlymų iš Vilniaus klubų, tačiau pasikalbėjo su tėvais ir pasirinko Šiaulius.

Paklausta, ar nebuvo baisu vienai išvykti ir gyventi savarankiškai, Rimantė prisipažino: baimės buvo, tačiau dėl futbolo ji būtų važiavusi ir į Ameriką, kad tik galėtų tobulėti.

Italijoje persekiojo traumos

Lietuvoje karaliavusioje „Gintroje“ praleisti trys sezonai mažeikiškei buvo patys geriausi: ji pelnė pripažinimą, trejus metus buvo rezultatyviausia moterų A lygos žaidėja, pasiekė lygoje pelnytų įvarčių rekordą, tapo tvirta šalies moterų rinktinės puolėja.

Futbolininke susidomėjo Italijos aukščiausios lygos „Milan“ klubas. Šios šalies moterų lygoje jo žaidėjos yra tarp keturių stipriausių ekipų. Prasidėjo pokalbiai, baigęsi tuo, kad mažeikiškė išvyko žaisti į Italiją.

Gilias futbolo tradicijas turintis klubas Rimantei sudarė geras sąlygas tobulėti, tačiau vis tik ne tokias, kokias turi garsioji vyrų „Milan“ komanda. Mažeikiškė gal tik dvejas rungtynes sužaidė garsiajame „San Siro“ stadione, mat moterų komanda rungtyniaudavo ne pagrindiniame stadione, o šalia esančiame, kuris talpindavo apie pusę tūkstančio žiūrovų. Būtina pažymėti, kad per rungtynes tribūnos būdavo pilnos…

Sezoną Italijoje Rimantė prisimena ir su liūdesiu – ją persekiojo traumos, sunku buvo kovoti dėl vietos pagrindinėje komandos sudėtyje, todėl ji buvo nuomos pagrindais išsiųsta į Šveicariją – Ženevos „Servette“ klubą.

Po gero sezono sekė krachas

2024 metų sezonas tiek mažeikiškei, tiek komandai buvo kaip reta sėkmingas: „Servette“ tapo ir šalies čempione, ir Šveicarijos taurės laimėtoja, nugalėjo Čempionų lygos pogrupyje, o mažeikiškė vieną po kito mušė įvarčius, kai kuriuos – ir lemiamomis rungtynių akimirkomis.

„Šių metų sezoną buvome psichologiškai dar stipresnė ekipa. Tik gal užmigome ant laurų, kai kitos devynios lygos komandos čempionėms norėjo įkąsti. Atsipalaidavome, pradėjome prarasti taškus ir viskas baigėsi fiasko – Čempionų lygoje skaudžiai nusileidome Italijos „Romai“, Šveicarijos čempionate po baudinių serijos pralaimėjome atkrintamosiose varžybose. Ir netekome visų titulų“, – kalbėjo R. Jonušaitė.

Po sezono Šveicarijoje Rimantė Jonušaitė keliasi į Belgiją, kur atstovaus garsiam Briuselio „Anderlechto“ klubui. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Po sezono buvo pakeisti visi komandos treneriai. Vyriausiasis treneris išvyko dirbti į Vokietiją, sporto direktorė, kuri pakvietė

Dienotvarkė visur vienoda

Būtina gyventi futbolu

Talentas be darbo – niekas

Visą straipsnį galite skaitykite laikraštyje „Santarvė" arba užsisakę laikraščio elektroninę versiją.

Prenumeruok internetu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Skip to content