Lotynų kalba, antikinė literatūra – prie šių dalykų studentai praleidžia ne vieną naktį ir dūsauja: klasikinė filologija – kietas riešutėlis.
Pasirodo, tokius riešutėlius gali krimsti ne tik universitetų jaunimas. Ką tik sužinojome, kad mažeikiškiai gimnazistai gerai pasirodė lotynų kalbos ir antikos kultūros olimpiadose.
Olimpiados – palyginti naujos
Kovo pradžioje keturi Merkelio Račkausko gimnazijos mokiniai dalyvavo dviejose olimpiadose, kurias organizavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir Klasikų asociacija, o rėmė Švietimo ir mokslo ministerija. Tai aukštesniųjų klasių mokiniams trečią kartą rengiama antikos kultūros ir antrąkart – lotynų kalbos olimpiada.
Šią savaitę Mažeikius pasiekė geros naujienos – trečiaklasė Kristina Ganzijeva lotynų kalbos olimpiadoje laimėjo trečiąją vietą, o Giedriaus Bumbliauskio žinios antikos kultūros olimpiados komisijos buvo įvertintos pagyrimo raštu.
Nemažas iššūkis
Gimnazijoje lotynų kalbos, kaip pasirenkamojo dalyko, šiuo metu mokosi 10 mokinių.
Pasak jaunuolius olimpiadoms rengusios lietuvių kalbos mokytojos ekspertės Onos Kelpšienės, daugiausia gimnazistų lotynų kalbą renkasi dėl medicinos studijų, tik vienas kitas – dėl bendro išprusimo.
„Tie, kas ateina ieškoti egzotikos, ilgai neištempia, nes tai tikrai sunki kalba, reikalaujanti kruopštumo ir valios“, – pastebėjo lituanistė.
Ji neslepia, kad dalyvavimas tokiose olimpiadose – iššūkis ir mokytojams, ir vaikams. „Lotynų kalbos olimpiados užduotys buvo gana rimtos, reikalaujančios gero gramatikos išmanymo. Mes turime tik vieną savaitinę valandą, stengiamės perprasti sistemą, įtvirtinimui nelabai lieka laiko, todėl Kristina daug dirbo papildomai“, – sakė O. Kelpšienė.
Išgirdusi nepatikėjo
Apie medicinos mokslus svajojančiai gimnazistei jos žinių įvertinimas buvo maloni staigmena. „Kai skelbė rezultatus, išgirdusi savo vardą ir pavardę iš pradžių pamaniau, kad nenugirdau – nepatikėjau, kad man taip pasisekė“, – džiaugėsi K. Ganzijeva.
Ji taip pat mano, kad olimpiados užduotys nebuvo lengvos – teko rimtai pagalvoti jas atliekant. „Užduotys buvo labai įvairios, buvo ir gramatikos, ir sentencijų, reikėjo išversti sakinius, arabiškais skaitmenimis parašytus skaitvardžius užrašyti romėniškais, graikiškai parašytus žodžius užrašyti lotyniškomis raidėmis. Pastaroji užduotis man buvo įdomiausia“, – įtemptą darbą prisiminė Kristina.
Šiais metais lotynų kalbos olimpiadoje dalyvavo 40 mokinių iš visos šalies. Pasak mokytojos O. Kelpšienės, sostinėje vyko rimta konkurencija, turint galvoje, kad kai kuriose mokyklose yra po dvi lotynų kalbos savaitines valandas, o dalyką dėsto net universiteto Klasikinių kalbų katedros specialistai.
Kuo mes prastesni?
Mintis, kad mažeikiškiai galėtų sudalyvauti ir kitoje įdomioje olimpiadoje, mokytojai O. Kelpšienei kilo pernai – per antikos ir lotynų kalbos olimpiados nugalėtojų apdovanojimo ceremoniją Šventų Jonų bažnyčioje.
„Tada pagalvojau: o kodėl nesudalyvavus ir antikos olimpiadoje? Mokiniai iš aplinkinių rajonų – Telšių, Kretingos – skynė laurus, o ką – mes blogesni? – nusišypso mokytoja. – Iš tiesų antika – Europos kultūros lopšys, ir manau, kad mums privalu ją išmanyti. Įspūdį padarė praėjusiais metais per olimpiadą išgirsta daktaro Manto Adomėno mintis: ,,Žmonės, nežinantys antikos istorijos, visada liks kultūriniai našlaičiai“.
Šiai olimpiadai ruošėsi trys gimnazistai: pirmokas Robertas Aleksynas, trečiokai Audrius Kniuras ir Giedrius Bumbliauskis.
Visiems debiutantams sekėsi neblogai, o Giedrius buvo apdovanotas pagyrimo raštu.
Kooperavo pajėgas
Pasiruošti šiam išbandymui nebuvo paprasta. Antikos olimpiados užduotys apima istoriją, mitologiją, literatūrą ir dailę, tad reikėjo kooperuotis ir gimnazijos mokytojams.
O. Kelpšienė prisimena, kaip buvo įgyvendinama sostinėje gimusi idėja. „Grįžusi pasikalbėjau su kolegomis, jie neatsisakė. Svarbiausia buvo surasti mokinių, kurie susidomėtų. Vaikus prikalbinau, o paskui istorikai Mindaugas Rušinas ir Janina Kryžiuvienė rengė juos istorijos daliai, aš – literatūrinei. Daugiausia, aišku, mokiniai dirbo savarankiškai, nes vyresnėse klasėse antikos kultūros bendrojo lavinimo programose beveik nebėra. Mokytojas Mindaugas jais labiausiai ir rūpinosi: ir savo mašina visus keturis vežė į olimpiadą, ir Vilniuje globojo. Aš nebetilpau“, – juokiasi pedagogė.
Jai džiugu, kad sumanymas pavyko. Ir ne tik dėl pergalių. „Džiaugiuosi, kad šitą olimpiadą organizuoja Vilniaus universiteto Klasikinių kalbų katedra. Mokiniai pajunta tikrą universiteto dvasią. Antikos olimpiados užduotys tikrai labai sudėtingos, gal kiek ir netikėtos, lotynų kalbos – reikalaujančios gero pačios sistemos išmanymo. Todėl mums, mokytojams, džiugu, kad vaikai taip gerai pasirodė“, – apibendrino pašnekovė.