Vasaros pabaigoje „Santarvė“ rašė apie Merkelio Račkausko gimnazijos mokinį Vakarį Miceiką, sukūrusį vaizdo filmą apie gimtuosius Mažeikius ir sulaukusį daug gražių atsiliepimų.
Videografija besidomintis abiturientas ir toliau sėkmingai puoselėja savo pomėgį – filmuoja, montuoja medžiagą ir šio amato paslapčių kiek įmanoma semiasi iš interneto bei vyresnių videografų.
Sausį Vakaris ketina mažeikiškiams parodyti trumpametražį dokumentinį filmą „Permainų metai“.
Jaunasis videografas
„Permainų metai“ – tai filmas, vaizduojantis jauno vaikino, t. y. paties Vakario, videografijos kelią.
Gimnazistas pasakojo, kad ne vienus metus jis laisvu nuo mokslų laiku montuodavo kitų žmonių vaizdo medžiagą. O 2023-iųjų pradžioje prasidėjo naujas etapas.
Prasidėjo jis nuo to, kad Vakaris gavo Mažeikių krepšinio lygos atstovo Justino Vaizgėlos žinutę su klausimu, ar Vakaris tik montuoja kitų pateiktą medžiagą, ar ir pats filmuoja.
„Iš esmės Justinas ir paskatino mane paimti į rankas kamerą. Po šio susirašinėjimo pradėjau filmuoti Mažeikių rajono krepšinio lygos varžybas, gražiausias jų akimirkas. Ir taip tris mėnesius, kiekvieną sekmadienį“, – praėjusio sausio įvykius prisiminė vaikinas.
Nuo gimnazijos salės iki Žalgirio arenos
Kai fiksuoti krepšinio varžybų akimirkas nusibodo, Vakaris sugalvojo ambicingą dalyką: susisiekė su grupės „Saulės kliošas“ atstovais ir pasisiūlė nemokamai filmuoti grupės koncertą Žalgirio arenoje, Kaune.
Dabar gimnazistas juokiasi pats iš savęs: siūlytis filmuoti vienoje didžiausių arenų Baltijos šalyse turint labai paprastą, mėgėjišką filmavimo techniką ir trijų mėnesių patirtį – drąsu, ambicinga, bet kvaila. Bet „Drąsių nieks nežudo“ – tokie žodžiai skamba vienoje Marijono Mikutavičiaus dainų.
Grupės atstovai leido mažeikiškiui filmuoti koncertą. O jis pats, važiuodamas į Kauną, jautė didžiulę baimę ir suvokė, kad pasielgė per drąsiai. Tačiau koncertą filmavo taip, kaip mokėjo, suvokė.
„Nusiunčiau grupės atstovams savo sukurtą vaizdo medžiagą. Jie su manimi labai gražiai bendravo, parašė, kad vaizdo įrašas mielas, bet labai mėgėjiškas ir jo niekur nenaudos. Dar palinkėjo nenusiminti ir toliau kantriai siekti užsibrėžtų tikslų“, – pasakojo Vakaris.
Nesėkmė sparnų nenukirto
Jis nenusiminė, nenuleido rankų, o suteiktą galimybę filmuoti vadina didele ir neįkainojama patirtimi.
Po kurio laiko gimnazistas parašė savo mėgstamos grupės „Sisters on wire“ atstovams. Jie atsakė, kad jau turi, kas filmuos grupės koncertą. Bet po savaitės Vakariui paskambino administratorė ir pasakė, kad yra toks koncertų videografas Simas Šereiva ir jam reikalingi pagalbininkai.
„Nedvejodamas sutikau. O po to, neįsivaizduojate, kokiu greičiu nulėkiau iš antro namų aukšto į pirmą pasakyti šios žinios tėvams. Tėtis tarė, kad galimybė mokytis iš profesionalų yra geriausia, kas man galėjo nutikti“, – pasakojo V. Miceika.
Su S. Šereiva Vakaris bendrauja ir bendradarbiauja iki šiol. Gruodžio pradžioje mažeikiškis vėl toje pačioje Žalgirio arenoje kaip pagalbinis operatorius padėjo filmuoti grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ koncertą.
Abiturientas susipažino ir su mažeikiškiu videografu Gediminu Janka, jam pagelbėjo filmuoti keletą vestuvių.
„Tai Simas ir Gediminas su manimi dalijasi tuo, ką patys moka, žino – ir pataria, ir pakritikuoja, ir pagiria. Net technikos paskolina, jei prireikia“, – džiaugėsi gimnazistas.
Sumanė „susukti“ filmą
O dabar – apie V. Miceikos ir jo draugų kuriamą trumpametražį filmą „Permainų metai“.
Pasak Vakario, rugsėjį, prasidėjus mokslo metams, kurie jam yra ypatingi – baigiamieji, jis labai rimtai buvo susimąstęs apie savo ateitį, studijas, pasirinkimus. Žodžiu, jį neramino tie patys klausimai, kurie kelia nerimo ir daugeliui jo bendraamžių.
Vaikinas norėtų studijuoti videografijos mokslus. Galvoja apie studijas užsienyje.
Jis žino, kad patekti į grafikos, filmų industriją labai sunku, ten didelė konkurencija.
Mąstydamas, kad reikia turėti kokį nors savo darbų rinkinį, reikia turėti, ką parodyti, išsiskirti iš kitų, gimnazistas sumanė sukurti dokumentinį trumpametražį filmą.
„Visi supranta, kad filmui sukurti reikia didelio biudžeto, geros įrangos. Aš to neturiu. Bet kai pradėjau naršyti internete ir ieškoti informacijos apie filmų kūrimą, aptikau teiginį, kad dokumentinių filmų kūrimas, lyginant su kitais žanrais, – pats lengviausias. Nes dokumentiniuose pasakojama tai, kas vyksta realybėje, o ne kokia nors išgalvota istorija“, – kalbėjo Vakaris.
Procesai nebuvo lengvi
Padedamas Palangoje gyvenančios giminaitės, kuri yra renginių vedėja ir pažįsta filmų industriją, gimnazistas subrandino mintį trumpametražiame filme papasakoti apie vienus savo gyvenimo metus. Apie tai, kaip, 2023 metų sausio 12 dieną pirmą kartą paėmęs kamerą į rankas, tiek daug visko patyrė, išmoko, pažino. Neatsitiktinai filmą „Permainų metai“ platformoje „Youtube“ bus galima pamatyti nuo kitų metų sausio 12-osios.
Rugsėjį prasidėjęs kūrybinis procesas nebuvo paprastas ar lengvas. Pirmiausia Vakaris drauge su būreliu savo bičiulių ir giminaite Inga porą mėnesių rašė scenarijų. Juk jei nori kur nors nueiti, turi žinoti kryptį. Scenarijus ir reikalingas tam, kad filmuojant netektų klaidžioti pirmyn ir atgal.
Lapkritį prasidėjo filmavimas. Pirmiausia studijoje Daubariuose Vakaris filmavo interviu, kuriuose jis pats ir draugai kalbėjo apie šiuos Vakario metus.
O jau tada gimnazistas pradėjo „lipdyti“ ir kitus dalykus – dronu nufilmuotus Mažeikių vaizdus, šį tą iš namų. Pašnekovas pasakojo savo kūrinyje norintis akcentuoti tai, kad yra mažeikiškis, kad Mažeikiai yra tas miestas, kuriame jis užaugo visomis prasmėmis.
Žinių semiasi nuolat
Vakaris sakė, kad filmą kūrė mokymosi tikslais.
„Peržiūrėjau ir išanalizavau labai daug dokumentinių filmų. Kasdien internete ieškau informacijos, kaip ką geriau padaryti, kaip įgyvendinti vieną ar kitą idėją, kaip sutvarkyti vaizdo įrašo spalvas, kokiu kampu filmuoti. Tas mokymasis, manau, vyksta nuolat. Pasižiūrėjęs, paskaitęs bandau įgyvendinti praktiškai. Kartais nepavyksta. Arba pavyksta kitaip, nei tikėjausi. Bet juk taip žmogus ir įgyja patirties, mokosi“, – paaiškino V. Miceika.
Vis tik yra dalis žmonių, kurie tokio – savarankiško žinių sėmimosi iš interneto, mokymosi per patyrimą – nelabai supranta. Bet į jų patarimus Vakaris dažniausiai nereaguoja.
Jis sakė, kad yra labai dėkingas savo komandai – artimiesiems, tėvams, draugams, kurie padrąsina, palaiko jo sumanymus ir prisideda realiais darbais.
„Jeigu nors vieną žmogų šis filmas padrąsins pradėti kažką naujo, būsiu labai laimingas“, – apibendrindamas pokalbį šyptelėjo Vakaris.
Lukos JANKUTĖS nuotraukos
