Artėja Joninės – viena gražiausių vasaros švenčių.
Paskelbus naujovę, kad Mažeikių rajone Jonų ir Janinų pagerbimo šventė bus rajoninė ir vyks tik Mažeikiuose, internete užvirė aštrios rajono gyventojų diskusijos. Vieni tokiai idėjai pritaria, kiti piktinasi, kad šventė pavogta iš ilgametes Joninių tradicijas puoselėjusių Viekšnių. Kiti įžvelgia politikavimą.
„Santarvė“ domėjosi, kas padiktavo sprendimą perkelti Jonines į Mažeikius ir kur dingo kitos šventės, prie kurių mažeikiškiai jau buvo pripratę, – Gatvės muzikos diena, miesto šventė.
Vyko vadovų susitikimas
Prieš kurį laiką Mažeikių rajono savivaldybės interneto svetainėje ir paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ buvo paskelbta informacija apie įvykusį Mažeikių rajono savivaldybės ir rajono kultūros centrų vadovų susitikimą, kuriame kalbėta apie pirmą kartą Mažeikiuose organizuojamą rajoninę Joninių šventę.
Pranešime akcentuota: šiemet visi rajono gyventojai kviečiami Jonines švęsti kartu Mažeikiuose, pavenčių paplūdimyje, pabrėžta, kad Savivaldybės idėjai organizuoti bendrą Joninių šventę pritarė rajono kultūros centrai.
„Kalbėta ir apie norus bei galimybes bendruomenėms Jonines švęsti atskirai tradiciškai įprastose vietose – tokiu atveju Savivaldybė spręstų dėl dalies lėšų skyrimo. Kultūros centrų vadovams pavesta kartu su bendruomenėmis nuspręsti, kaip šiemet bus švenčiamos Joninės“, – rašoma pranešime.
Kas pavogė Jonines Viekšniuose?
Diskusiją dėl sumanymo perkelti Joninių šventę į Mažeikius savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ vienas pirmųjų inicijavo viekšniškis Savivaldybės tarybos narys Paulius Auryla.
Politikas rašė: „Žmonės klausia, kur dingo tradicinės Joninės Viekšniuose. O atsakymo ir neturiu, tačiau atrodo, kad rajono valdžia nusprendė, jog visos šventės dabar vyks „centralizuotai“ – Mažeikiuose. Hm? Tikiuosi, kad tai nėra Kultūros skyriaus patarimas, o tik valdininkų nesugebėjimas suprasti, kas yra šimtametės tradicijos, nes Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi jau 170 metų, o štai kas bendro su Joninių atlaidais Mažeikių mieste? Ar šios idėjos autorių galvose tik prekybos kioskelių ir brangesnių koncertų supratimas?“
Viekšniškis samprotavo, kad rajono valdžiai po dešimt tūkstančių eurų atseikėti ledo skulptūroms prie Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios, užrašui „Myliu Mažeikius“, mero regalijoms pagaminti negaila, bet užtat Viekšnių Joninėms pinigų nebeliko.
„Įdomu, ar dabar visos šventės vyks tik Mažeikiuose? Pavyzdžiui, ir Sedos Jurginų šventė bus pavogta, ir Antaninės, ir t. t.“, – savo paskyroje rašė ir paveikslėlį su užrašu „Kas pavogė Jonines Viekšniuose?“ paskelbė P. Auryla.
Po šiuo politiko įrašu kilo gyventojų diskusija. Jie svarstė, kodėl taip nutiko, ir negailėjo karčių žodžių rajono valdžiai. Buvo, kas siūlė Viekšniuose Jonines organizuoti savarankiškai.
Sureagavo merė
Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, reaguodama į, jos žodžiais tariant, viešojoje erdvėje aitrinamą temą ir keliamas diskusijas, neva iš žmonių atimama galimybė Jonines švęsti rajono bendruomenėse, išdėstė kelis argumentus, kodėl nuspręsta šią vasaros šventę organizuoti Mažeikiuose.
Pasak merės, visiems rajono kultūros centrų vadovams pavesta tartis su bendruomenėmis, spręsti, kur norima švęsti Jonines. Be to, su kultūros centrų atstovais aptartos galimybės skirti dalį lėšų iš savivaldybės biudžeto, jei būtų nuspręsta Jonines švęsti tradicinėse vietose.
R. Matulaitienė akcentavo ir tai, kad idėja padaryti vieną – rajoninę – Joninių šventę Mažeikiuose pasiūlyta dėl to, kad kuo daugiau žmonių galėtų susiburti, pabendrauti, švęsti kartu. Pasiūlyta tai, ko Mažeikiai neturėjo, ir rajono kultūros centrai tam pritarė.
„Taigi, Savivaldybė neatima Joninių, o daro viską, kad šią šventę švęstume visi drauge ir galėtume ja džiaugtis. Mažeikiai GALI turėti Jonines!“ – savo įrašą apibendrino R. Matulaitienė.
Įtaria politikavimą
Vėliau kalbėdama su „Santarve“ R. Matulaitienė sakė, kad norėjosi padaryti kaip geriau, o išėjo kaip visada.
„Perkelti Joninių šventę į Mažeikius nebuvo nuspręsta čia ir dabar. Svarstyti pradėta daug seniau. Buvo, kas pasinaudojo susidariusia padėtimi – kai nori politikuoti, tai gali ir Jonines pasitelkti“, – kalbėjo rajono vadovė.
Pasak jos, Joninių iš rajono kultūros centrų niekas neatima, jei tik yra noro, jie gali šventę organizuoti ir švęsti.
„Norime grąžinti Jonines į miestą neatimdami jų iš rajono kultūros centrų. Mes juos pakvietėme prisijungti prie Mažeikiuose organizuojamos šventės savo pasirodymais, muzikiniais intarpais, tradicijomis. O jei nenori, tai nenori, jokios prievartos nėra.
Man pastaraisiais metais būdavo keista, kad per Jonines mūsų miestas tuščias, ir visi išvažiuoja į rajoną. Norisi, kad ir miesto gyventojai turėtų šią šventę“, – kalbėjo R. Matulaitienė.
Organizuoti šventę niekas neuždraudė
Merė tikino, kad buvo pasakyta: jei rajono kultūros centrai, bendruomenės organizuos savo šventes, Savivaldybė iš dalies finansiškai prisidės. Be to, galioja įprasta praktika, kad ieškoma ir daugiau rėmėjų, norinčių ir galinčių prisidėti prie švenčių organizavimo.„Po bendro susirinkimo laukiau galutinės rajono kultūros centrų vadovų žinios, ką jie nusprendė dėl Joninių organizavimo. Iš specialisto, kuruojančio šiuos klausimus, sulaukiau žinios, kad visgi nuspręsta Jonines organizuoti ir švęsti Mažeikiuose. Buvo palikta laisva valia rinktis“, – kalbėjo R. Matulaitienė.
Kad Viekšniuose nebuvo uždrausta organizuoti Jonines, tikino ir Viekšnių kultūros centro direktorė Inga Gudauskienė.
„Draudimo nebuvo, bet viskas susiję su finansavimu. Jau pernai buvo gana sunku surinkti šventei surengti reikalingą pinigų sumą. Iš Savivaldybės gavome vos tūkstantį eurų su trupučiu, o reikėjo keturių tūkstančių. Pasitelkę rėmėjus, surinkome trūkstamą sumą, ir šventė įvyko“, – prisiminė direktorė.
Padiktavo aplinkybės
Pasak I. Gudauskienės, praėjusių metų pabaigoje planuojant 2024-ųjų metų šventes jau buvo kalbama, jog nebus tiek pinigų, kad kiekvienas rajono kultūros centras surengtų tokias šventes, kokias nori. Ypač tai taikyta Joninėms, kurias būdavo įprasta vienu metu švęsti keliose rajono vietose.
„Surengti šventę neturint bent kelių tūkstančių eurų tikrai neįmanoma. Pačios tradicijos, jų parodymas švenčių metu, žmonių įtraukimas kaip ir nekainuoja. Tačiau to nepakanka, žmonės nori ir reginio, ir koncerto. Tai gana brangu“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.
Anot jos, kelerių pastarųjų metų situacija parodė, kad reikia imtis kažko vieningo, bendro.
„Atėjo laikas pagalvoti apie kokybę, o ne apie kiekybę. Mes, kultūros centrų vadovai, kalbėjome, kad būtų protinga susijungti. Šios mintys buvo įgarsintos bendruose pasitarimuose su rajono valdžios atstovais. Tačiau iš karto nebuvo nuspręsta, kur konkrečiai organizuoti vienas bendras Jonines“, – prisiminė I. Gudauskienė.
Jos nuomone, pasipiktinimo, „šaršalo“ nebūtų kilę, jei jau tada, praėjusių metų pabaigoje, visuomenė būtų buvusi informuota apie ketinimus Mažeikių rajone naujaisiais metais šiek tiek keisti švenčių organizavimo tradicijas bei vietas.
Priėmė sprendimą
I. Gudauskienės teigimu, tvirtinant 2024-ųjų metų Mažeikių rajono pagrindinių renginių planą, Joninės Viekšniuose jau nebebuvo į jį įrašytos, nes tuomet kultūros centrų vadovai jau sutarė: Joninės šiais metais vyks Mažeikiuose.
Sedos kultūros centro vadovas Gintautas Griškėnas taip pat sakė nieko blogo nematantis tame, kad Joninės vyks Mažeikiuose.
„Pas mus Joninės būdavo, bet nelabai jos buvo prigijusios, nebuvo tradicijos. Pramogoms reikia daug pinigų, o jų nėra.
Atvyksime į Mažeikius, atliksime tradicinį Jonų pasveikinimą“, – kalbėjo G. Griškėnas.
Kiekybę keis į kokybę
Apie tai, kad jau seniai buvo svarstoma sujungti Jonines į vieną rajoninę šventę, „Santarvei“ sakė ir Mažeikių rajono savivaldybės Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Ramunė Zelbienė.
Pasak jos, tai, kad iki šiol rajone tos pačios šventės būdavo švenčiamos keliose vietose, nebuvo racionalu. O šiemet imta nuodugniau svarstyti, kas, kada, kur ir kokią šventę galėtų organizuoti. Mąstyta ir apie tai, kad gal būtų tikslingiau organizuoti bendrą žmonių nuvežimą į vieną ar kitą šventę. Pavyzdžiui, jei renginys vyktų Auksodėje, žmonės būtų ten nuvežami. Jei kitą kartą šventė vyksta Tirkšliuose, organizuojamas gyventojų pavėžėjimas į Tirkšlius. Pamažu viena ar kita šventė konkrečioje rajono vietovėje taptų tradicija, ir visi žinotų, kur kokia vyksta.
Pasak pašnekovės, toks sprendimas racionalesnis ir būtų tinkamiau paskirstytos lėšos.
„Geriau daryti didesnes šventes, kaip, pavyzdžiui, Sedoje Jurginų šventė – ir niekur kitur. O būna taip, kad finansavimas išskirstomas visiems po truputį, o kokybės nelabai yra. Geriau kokybė, o ne kiekybė“, – tvirtino R. Zelbienė.
Mažeikiškių pageidavimas išgirstas
Pasak Mažeikių kultūros centro direktoriaus Remigijaus Jokubausko, jau seniai kirbėjo mintis sugrąžinti Joninių šventę į Mažeikius. Juolab kad jos čia jau nebuvo kelerius metus.
„Nuolat gauname paklausimų, kada pagaliau Joninės vyks Mažeikiuose. Šį pageidavimą perdavėme Mažeikių rajono savivaldybės administracijai ir buvome išgirsti, į jį buvo sureaguota ir šiais metais Joninės vyks Mažeikiuose. Tam pritarė visi rajono kultūros centrai“, – sakė R. Jokubauskas.
Pasak jo, finansinės galimybės neleidžia švenčių organizuoti kiekvieną savaitę, todėl pasirenkamas pats racionaliausias būdas.
Pasigedo švenčių
Mažeikiškiai socialiniuose tinkluose diskutuoja ne tik apie Jonines, bet ir apie kitas šventes, kurių per metus vykdavo ne viena. Gyventojai pasigedo birželio pradžioje būdavusios miesto šventės, tradicine tapusios gegužės mėnesį minėtos Gatvės muzikos dienos.
R. Jokubauskas tikino: šią vasarą Mažeikiuose nebus mažiau švenčių nei ankstesniais metais.
Anot jo, birželio 23 d. pavenčių paplūdimyje vyks Didžiosios Joninės, liepos mėnesį bus minimos Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Durbės mūšio dienos, rugpjūtį vyks aviacijos šventė, o miesto šventė numatyta ankstyvą rudenį.
Pasak R. Jokubausko, įprastai Gatvės muzikos dienos organizavimu visoje Lietuvoje dažniausiai užsiima ne kultūros centrai, o įvairios jaunimo organizacijos.
Pritrūko iniciatyvos
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Alvyda Purauskytė tikino, kad šiais metais Gatvės muzikos dienos mūsų mieste ir nebuvo todėl, kad pritrūko jaunimo iniciatyvos.
„Daug metų ją organizuodavo neformali jaunimo grupė. Dalis jos narių užaugo, išvažiavo į kitus miestus. Gal išsikvėpė ir pats renginys. Jau buvo sunku surinkti muzikuojančių žmonių.
Gatvės muzikos dienos misija – suburti žmones muzikuoti gatvėje. Juk jei tą dieną visa Lietuva muzikuoja ir yra noro, kiekvienas gali išeiti į gatvę ir muzikuoti. Bet, matyt, neatsirado norinčiųjų“, – kalbėjo A. Purauskytė.
Vienas iš praėjusių metų Gatvės muzikos dienos Mažeikiuose organizatorių Laurynas Jonauskas „Santarvei“ sakė, kad šiais metais imtis iniciatyvos negalėjo, nes neturėjo tam laiko.
„Jei būtų kas nors ėmęsis iniciatyvos ir būtų paprašęs pagalbos, būčiau prisijungęs. Bet tik kaip pagalbininkas“, – kalbėjo mažeikiškis.
Išsakė nuomonę
Nuomonę dėl renginių Mažeikiuose išsakė ir Savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai einanti vedėjo pareigas, Rūta Končiutė-Mačiulienė.
„Dešimt metų dirbau paveldosaugininke ir į šią sritį buvau sutelkusi visą savo dėmesį, mintis ir laiką. Renginiuose dažniausiai dalyvaudavau kaip ir visi mažeikiškiai, kaip žiūrovas, pati organizuodavau paveldo sklaidos renginius. Ar man ko trūko kaip eiliniam renginių lankytojui? Ne. Nebent pasiilgau didžiosios Žemaičių dūdų šventės, bet žinau, kad ji kitais metais vėl grįš“, – mintimis pasidalijo R. Končiutė-Mačiulienė.
Pasak jos, tikriausiai pandemija išblaškė tradicinį eiliškumą, kai kas trečius metus girdėdavome žemaičių dūdų griausmą, džiaugdavomės kalvystės menu ir amatais bei šokių ir dainų švente.
Vieni kritikuoja, kiti ima ir dirba
Specialistės manymu, teiginys, kad Mažeikiuose trūksta vienos ar kitos elementarios šventės, jai kelia klausimą, ar yra vykdytas koks nors konkretus tyrimas, apklausa, ar remiamasi tik feisbuko komentaruose išsakomomis mintimis.
„Pripažinkime, mes gi mėgstame piktintis ir matyti, kaip kaimynai gerai gyvena. O kaimynai irgi tą patį daro“, – nuomonę dėstė R. Končiutė-Mačiulienė.
Rajono visumą matanti pašnekovė pateikė gerų pavyzdžių, kaip, užuot internete reiškę savo pasipiktinimą vienu ar kitu klausimu, įvairių bendruomenių, organizacijų atstovai, pavieniai gyventojai patys imasi iniciatyvų įgyvendinimo.
Pavyzdžiui, mažytė Pikelių bendruomenė nuolat ieško ir randa finansavimą miestelį puošiančioms skulptūroms kurti, šventėms organizuoti, net knygoms išleisti. Puikių idėjų turintys kalviai ieško ir randa, kas finansuotų renginį „Geležinė Daubarių istorija“. Ir tokių pavyzdžių yra gerokai daugiau. „Galimybių yra ir bendruomenėms, ir pavieniams menininkams, tačiau reikia skirti laiko ir įdėti daug darbo. Bet juk lengviausia yra matyti, kaip kiti blogai dirba.
Nesakau, kad kultūros lauke nėra problemų. Yra jų kaip ir visur, tačiau dabartines pareigas einu vos kelias dienas. Analizuoju, gilinuosi į situaciją, tad nuo didelių vertinimų kol kas susilaikysiu. Savo matymą, strategiją turiu, pokyčių bus, bet apie tai galėsiu kalbėti šiek tiek vėliau“, – apibendrino R. Končiutė-Mačiulienė.
