Apie labdarų organizavimą, pinigų aukojimą, didesnius projektus žinome geriau, o mažesni lyg ir palieka nuošalėje, nors jie – ne mažiau svarbūs.
Viešosios įstaigos Ylakių globos namų Barstyčių filialas, kuriame gyvena garbaus amžiaus senjorai ir nemažai – iš mūsų rajono, sulaukė netikėtos paramos.
Labdaringą veiklą inicijavo bei prie jos dosniai prisidėjo aukotojais iš Mažeikių pasivadinę žmonės. Nors ši akcija vyksta tik kelis mėnesius, tačiau jau nemažai suaukota, filialo gyventojams nupirkta ypač reikalingų buityje daiktų.
Aukotojai iš Mažeikių ragina ir kitus prisidėti prie senjorų gerovės kūrimo.
Susidūrė su sunkumais
Ylakių globos namų Barstyčių filiale gyvena 24 žmonės, devyni iš jų – mažeikiškiai. Dažniausiai savaitgaliais senjorus aplanko giminės, kiti artimi žmonės.
Mažeikiškė Lina, lankanti savo mamą, yra ir labdaros Barstyčių filialui iniciatorė. Lankydamasi globos įstaigoje moteris pastebėjo, kad bendrai naudoti jos gyventojams buvo skirtas mažas šaldytuvas. Jame netilpdavo artimųjų atvežtos vaišės, lauktuvės.
„Matydavau, kad lauktuvės labai sugrūstos. Sunku jas surūšiuoti pagal žmones – kas kam priklauso. Personalui, kuris pasirūpina lauktuvių išdalijimu senukams, nepatogu. Tad pirma idėja ir buvo – reikia nupirkti šaldytuvą. Pradėjau raginti pažįstamus, draugus, artimųjų ratą paaukoti ir nupirkti praktišką bei reikalingą dovaną prieš Kalėdas“, – pasakojo Lina.
Lina dėkojo konsultantei Danutei Balsienei, kuri prisidėjo prie aukų rinkimo: paragino sukurti lankstinuką, juo dalijosi su ūkininkais.
Nupirko tai, kas reikalingiausia
Po pirmojo pirkinio paaiškėjo, kad aukų surenkama daugiau, tad mažeikiškė įstaigos direktoriaus pavaduotojos Ramunės Petreikienės pasiteiravo, ko dar reikėtų čia gyvenantiems žmonėms. Sulaukė atsakymo, kad labai praverstų geras maisto smulkintuvas, nes trinto maisto poreikis tik didėja.
„Gavau smulkintuvo nuotrauką ir būtent tokį nupirkome. Jis sėkmingai naudojamas virtuvėje, virėjos neatsidžiaugia“, – „Santarvei“ pasakojo Lina.
Moteris teigė, kad šis labdaros organizavimas jai buvo pirmas ir labai džiaugėsi, kad sumanymas buvo įgyvendintas. Labdaros rinkimo metu 25 aukotojai paaukojo 1485 eurus.
Lina neslėpė, kad teko ir truputį nusivilti.
„Daugeliu pažįstamų arba tikrai galėjusių paaukoti, prisidėti prie gerų darbų labai nusivyliau!
Lankstinuke minėjome, kad brangus kiekvienas paaukotas euras, bet paragintieji nematė reikalo prisidėti, klausinėjo, kodėl aukos renkamos kitam rajonui. Aiškinau, kad ten nemažai mūsų rajono senukų gyvena ir norime jiems pagelbėti. Mano paaiškinimai nepadėjo arba žmonėse tiesiog nebuvo noro paaukoti, kad ir kelis eurus“, – pasakojo moteris.
Organizuoti labdarą – nelengvas reikalas
Liną nustebino ir kai kurie Barstyčių filialo gyventojų artimieji, kurie teigė, kad aukojimas jų nedomina, maisto smulkintuvo ar šaldytuvo visiškai nereikia ir panašiai.
Bet buvo ir dosnių žmonių. Lina prisiminė vieną ūkininką, kuris ne tik į vietą atvežė nemažai savo gamybos sūrių, bet ir dosniai paaukojo pinigų. Buvo ir tokių ūkininkų, kurie, gavę lankstinukus ir nieko neklausinėję, prisidėjo prie gerų darbų – paaukojo kas kiek galėjo.
Naujam aukų rinkimui Lina vargu ar ryžtųsi. Todėl ragina visus kas gali nenustoti aukoti Barstyčių filialui, nes yra nemažas reikalingų daiktų poreikis.
Ji vardijo: iš paaukotos 1485 eurų sumos yra nupirktas šaldytuvas, jis ir pristatymas į vietą kainavo 480 eurų. Maisto smulkintuvo kaina – 103 eurai, suaukotų lėšų likutis – be kelių centų 901 euras.
„Panašaus šaldytuvo reikėtų ir vyrų pusėje, nes naujasis pastatytas pas moteris. Maisto smulkintuvo reikės ir ateityje, nes jis naudojamas labai intensyviai. Maistas senukams smulkinamas po kelis kartus per dieną. Dar puoselėjama idėja įkurti Danutės sodą – reikia įvairių sodinukų, medelių, vaismedžių, suoliukų senukams susėsti, kuklios pavėsinės ar palapinės nuo saulės. Planų ir idėjų tikrai yra, tik reikia lėšų. Todėl nenustokime aukoti dėl mūsų senukų gerovės“, – ragino Lina.
Aukoti paskatino aiškūs tikslai
Prie piniginių lėšų rinkimo prisidėjo Rita, kurios mama iš Mažeikių taip pat gyvena Barstyčių filiale. Ji sakė prie labdaringos veiklos prisidėjusi dėl dviejų priežasčių.
Pirmiausia – dėl to, kad Barstyčių globos namuose gyvena mama. Antras veiksnys – tai, kad buvo nurodyta konkreti lėšų paskirtis – įsigyti reikalingiausiems dalykams: šaldytuvui, trintuvui, vaismedžiams.
„Tai praktiški daiktai, kurie ir gyventojams, ir darbuotojams palengvina kasdienybę“, – įsitikinusi Rita.
Moteris ilgą laiką gyvena Vokietijoje ir ten kartkartėmis kam nors aukoja, o Lietuvoje ji paaukojo pirmą kartą.
„Aukodama visada išsirenku praktiškus dalykus. Tokius, kaip padangos ugniagesių transporteriui, marškinėliai vaikų futbolo komandai, klouno pasirodymui ligoninėje, vėžiu sergančių vaikų skyriuje. Tokius aukojimus atlieku kartą per metus. Nuolatos, kiekvieną mėnesį, aukoju tik gyvūnų prieglaudai“, – pasakojo Rita.
Suteikia džiaugsmo ir pasitenkinimo
Moteris mano, kad aukoti yra būtina ir kuo daugiau žmonės, galintys tai padaryti, prisidės prie labdaringos veiklos, tuo bus geriau.
„Daug kur piniginė ar fizinė parama yra reikalinga. Ir kas žino, gal mums patiems ar mūsų artimiesiems irgi kada nors paramos prisireiks? Aš dažnai pagalvoju, o kaip būtų, jei mano vaikas mėnesių mėnesius gulėtų ligoninėje sirgdamas sunkia liga. Būčiau dėkinga, jei tokie klouno ar burtininko pasirodymai būtų nuolat remiami ir tokiu būdu palaikomi mažieji ligoniai“, – kalbėjo Rita.
Moteris įsitikinusi: labdaringa veikla sukelia daug džiaugsmo ir dėkingumo paramos bei dėmesio sulaukiantiems žmonėms.
„Tas dėkingumas, atsakas aukotojų dažnai nepasiekia, bet vis tiek apima geras jausmas, kai žinai, kad prisidėjai prie naudingo ir reikalingo projekto“, – tvirtino Rita.
Pagamino specialiai senjorams
Romualdas iš Mažeikių ne tik paaukojo pinigų, bet ir specialiai senjorams prigamino naminių sūrių, juos pats atvežė į globos namus. Jam norėjosi globos namų gyventojams padaryti šventę, praskaidrinti jų kasdienybę.
„Turbūt ne veltui sakoma, kad Dievulis atlygina už gerus darbus“, – svarstė vyriškis.
Romualdas kalbėjo, kad nedažnai dalyvauja labdaringose akcijose. Jis pats turintis ir nemalonių patirčių, kai vežė, aukojo savo užaugintas daržoves į vaikų namus, tačiau net elementaraus „ačiū“ iš įstaigos vadovų nesulaukė.
„Kartais stebina aplinkinių abejingumas, kurie nenori aukoti, nenori prisidėti prie pagalbos, ypač vaikams ir senoliams. Juk kada nors visi pasensime ir galime atsidurti globos namuose, nes vaikams kartais tiesiog per sunku yra rūpintis senais tėvais. Visa tai diktuoja mūsų gyvenimo tempas. Gerai, kad yra tokių įstaigų, kurios rūpinasi senais žmonėmis, tinkamai juos prižiūri, suteikia visą reikalingą pagalbą, taip pat – ir medicininę“, – kalbėjo Romualdas.
Živilė iš Mažeikių „Santarvei“ sakė, kad taip pat retai dalyvauja labdaros akcijose, o šiuo konkrečiu atveju sutiko, nes kvietimo aukoti sulaukė iš pažįstamo žmogaus. Be to, buvo nurodytas aiškus tikslas, kas bus perkama, kur bus panaudoti suaukoti pinigai.
„Aukojame ir „Maisto bankui“, tai taip pat konkretu, galima aukoti maisto produktais. O kai paprašo aukoti pinigų ir nežinai, kam jie atiteks, truputį nejauku. Ypač dabar, kai tiek daug sukčiavimo. Todėl žmonės dažnai ir susilaiko nuo piniginių aukų“, – kalbėjo mažeikiškė.
Sulaukė skambučių
Apie tai, kad aukojantiems žmonėms kyla nemažai klausimų, „Santarvei“ pasakojo ir Ylakių globos namų direktorė Audronė Anužienė.
Kai buvo renkami pinigai Barstyčių filialui, ji taip pat sulaukė skambučių – buvo klausiama, ar ji žinanti apie vykstančią labdaringą akciją, ar iš tiesų Barstyčių filialui renkami pinigai.
Direktorė įsitikinusi: normalu, kad žmonės nori žinoti, kam skiria savo uždirbtas lėšas, kuo daugiau viešumo, tuo labiau žmonės pasitiki, prisideda prie gerų sumanymų.
„Mane maloniai nustebino labdaringa akcija Barstyčių filialui. Nedažnai tokių atvejų pasitaiko, kad kas nors paaukotų pinigais ar kitų daiktų. Labai noriu padėkoti tiems žmonėms, kurie jau prisidėjo ir kurie planuoja prisidėti ateityje“, – kalbėjo A. Anužienė.
Daug įvairių planų
Pasak direktorės, senjorai Barstyčiuose – dar, galima sakyti, naujakuriai. Jie yra apgyvendinti buvusiuose vaikų namuose. Pirmieji gyventojai čia atvažiavo prieš pusantrų metų su trupučiu. Ir filialui išties daug ko reikia, kad garbaus amžiaus žmonėms būtų jauku, patogu.
Direktorės teigimu, globos namų gyventojai ir darbuotojai labai džiaugiasi naujaisiais pirkiniais.
„Dabar, kai dar liko suaukotų pinigėlių, turime planų Barstyčiuose įkurti sodą – pirkti ir pasodinti vaismedžių. Kartu ne tik aplinka būtų pagyvinta, bet ir gyventojams suteikta papildomos veiklos, pavyzdžiui, rinkti uogas ar skinti obuolius. Ylakiuose turime sodą, tad žmonės labai patenkinti galėdami ir pabūti gryname ore, ir ką nors naudingo nuveikti“, – kalbėjo A. Anužienė.
Visas Ylakiuose užaugintas rudeninis derlius yra sunaudojamas – verdami kompotai, uogienės, žiemai šaldomos uogos. Direktorė siekia, kad panašiai būtų ir Barstyčių filiale.
Gali paremti ir paaukoti
O naujajame filiale dar daug kas turi būti padaryta. Vienas iš didesnių planų – lifto įrengimas, kad senjorus būtų galima apgyvendinti ir antrame pastato aukšte.
Norima sutvarkyti jau esančias lauko pavėsines ir pastatyti naujų, kad senjorai kuo ilgiau galėtų mėgautis grynu oru.
Pasak direktorės, senjorai labai mėgsta skaityti. Todėl planuose – bibliotekos įrengimas. Prie šios idėjos įgyvendinimo gali prisidėti visi norintieji.
„Jei kas namuose turi knygų, tačiau vis sunkiau randa joms vietą, globos namai Barstyčiuose tikrai mielai jas priimtų. Labiausiai žmones domina romanai, grožinė, lengvesnio turinio literatūra“, – sakė A. Anužienė.
Direktorės pavaduotoja R. Petreikienė pridūrė: senjorams reikalingi ir stalo žaidimai. Juos domina nesudėtingi žaidimai su stambesnėmis dalimis. Tik dėlionės su smulkiomis detalėmis nelabai tinka. Praverstų ir pajudėti, sportuoti skirtos priemonės – įvairūs kamuoliukai, aktyvinantys kraujotaką, ir pan.