Iš kairės į dešinę: Vytautas Mockus, Stasys Mikalauskas, Bronius Brasas, Antanas Strazdauskas. Apie 1965 m.
Grūstėje, kur liepos 6-ąją žmonės rinksis švęsti didelio kaimo didelį jubiliejų – 765 metų, buvo labai daug muzikantų.
Nors po karo žmonės sunkiai dirbo ir varganai gyveno, bet šokius pasikeldavo dažnai. Šoko troboje, neretai – virtuvėje, vasarą – daržinėje. Dabar sakom „virtuvė“, šiaip vadinosi koknė, kam vėralėnė.
Baldų mažai tebuvo: stalą pastums prie lango, suolą – prie sienos, krėslą muzikantui padės ir… šoka. Baliai, vestuvės – būtinai su muzikantais. Kas išgalėjo, kėlė balių „su trūbais“, pasididžiuodamas ant viso kaimo.
Muzikantai ėjo groti kompanijomis. Buvo pastovios kompanijos, bet buvo ir laikinai priimamų. Tik tam kartui. Reikėjo savo instrumentą turėti. Ko gero, visi muzikantai buvo savamoksliai, vyresnieji mokė jaunesnius.
Jūratė MEDEIKYTĖ
Visas straipsnis – penktadienio laikraštyje.
