Nuotrauka iš Elta archyvo
Seimas nutarė pratęsti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iki 2022 metų.
Parlamentarai ketvirtadienį priėmė įstatymus, kuriais nustatyta principinės 2017 m. kariuomenės struktūra, planuojama principinės kariuomenės struktūra, ribiniai karių skaičiai ir statutinių valstybės tarnautojų ribiniai skaičiai 2021 ir 2022 metais.
Nustatė ribinius sistemos karių skaičius
Seimas nusprendė nuo 2017 m. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgose įkurtai Motorizuotajai pėstininkų brigadai suteikti „Žemaitijos“ vardą, o brigadą papildyti Artilerijos batalionu.
Sausumos pajėgų Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ struktūrą papildyti Logistikos batalionu.
Bendras ribinis krašto apsaugos sistemos karių skaičius 2017 m. nustatomas nuo 18 340 iki 21 790: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 9 500 iki 10 600, ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 800 iki 6 300, ribinis kariūnų skaičius – nuo 190 iki 300, ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 3 850 iki 4 590.
2021 m. bendras ribinis krašto apsaugos sistemos karių skaičius nustatomas nuo 23 550 iki 30 210: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 14 000 iki 19 000, ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 5 500 iki 6 300, ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320, ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 3 850 iki 4 590.
Bendras ribinis krašto apsaugos sistemos karių skaičius 2022 m. nustatomas nuo 24 050 iki 30 210: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 14 500 iki 19 000, ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 5 500 iki 6 300, ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320, ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 3 850 iki 4 590.
Siekiama, kad personalas būtų maksimaliai sukomplektuotas
„Profesinės karo tarnybos karių ribinis skaičius nuosekliai didinamas siekiant, kad kovinių vienetų personalas būtų sukomplektuotas maksimaliai. Kad būtų pasiekti numatyti skaičiai, kariuomenės verbavimo ir atrankos procese pagrindinis prioritetas bus teikiamas kandidatams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir pareiškusiems norą tapti profesinės karo tarnybos kariais. Taip pat bus siekiama maksimaliai išlaikyti esamą karinį personalą, numatant ilgalaikes profesinės karo tarnybos patrauklumo didinimo priemones, t. y. gerinant karių socialinės saugos, sveikatos priežiūros, tarnybos ir apmokėjimo sąlygas“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Ribinis generolų ir admirolų skaičius 2017 m. nustatomas iki 11, 2021 ir 2022 m. – iki 14 (2016 m. nustatyta iki 10), pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 36, 2021 m. – iki 53, 2022 m. – iki 58 (2016 m. – iki 33), pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 149, 2021 m. – iki 218, 2022 m. – iki 240 (2016 m. – iki 135), majorų ir komandorų leitenantų – iki 442, 2021 m. – iki 647, 2022 m. – iki 712 (2016 m. – iki 402).
Kaip pažymima aiškinamajame rašte, vyresniųjų karininkų skaičius 2021 m. nuosekliai didinamas, atsižvelgiant į bendrą numatomą profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didėjimą Lietuvos kariuomenėje ir NATO štabuose užsienyje.
Skaičiuojama, kad numatytiems pokyčiams įgyvendinti 2017 m., palyginti su 2016 m., papildomai reikės apie 17,5 mln. eurų, o 2022 m. – apie 96,3 mln. eurų daugiau valstybės biudžeto asignavimų.
